Naujausios
Gera melžėja ūkiui – aukso grynuolis
UAB „Drąsutaičiai“ vykusiose Joniškio rajono melžėjų varžybose geriausiai pasirodė didelę patirtį turinti Regina Povilaitienė iš bendrovės „Skaistgirys“. Melžėja – nykstanti profesija, kurios mokomasi namuose pas tėvus arba greta seniau dirbančios kolegės. UAB „Drąsutaičiai“ zootechniko Artūro Pidkovo teigimu, tai yra vyriškas, fiziškai sunkus darbas, o gera melžėja – aukso grynuolis pienininkystės ūkiui.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Varžėsi ir vyras
Vienintelis moterims iššūkį metęs vyras UAB „Drąsutaičiai“ atstovas Vytautas Kilinskas melžėju dirba jau 14 metų. Karvę melžti išmoko vos baigęs pirmą klasę, kai mama kartu į fermą nusivedė.
Į bendrovę atėjo paskui žmoną Birutę, kuri melžėja įsidarbino metais anksčiau. Abu jie kas rytą ir popiet važinėja į Drąsutaičius iš Plikiškių. Pirmas melžimas prasideda trečią valandą ryto ir baigiamas iki septintos, o popiet trunka nuo 15 valandos iki pusės aštuonių vakaro.
Vyras prižiūri 73 iš 200 bendrovės karvių, jis atsakingas ir už jų sėklinimą, taip pat tenka rūpintis veršeliais.
Sunkus fizinis darbas
„Tai – sunkus, vyrui tinkantis darbas, kuriam reikia nemažai fizinės ištvermės, jėgos. Juk vandenį kibirais tenka tempti, veršelius turinčių karvių pieną bakeliuose nešioti. Kai teko važinėti po ūkius Lenkijoje, matėme melžiant dvimetrinių vyrų komandas“, – „Šiaulių kraštui“ sakė UAB „Drąsutaičiai“ zootechnikas Artūras Pidkovas.
Vytautui Kilinskui šiame konkurse savos sienos nepadėjo, jis tarp prizininkų nepateko. Pirmą vietą laimėjo 29-erius metus melžėja dirbanti Regina Povilaitienė iš ŽŪB „Skaistgirys“, antrą – Vida Čerbauskienė iš ŽŪB „Kepaliai“, trečią – taip pat Skaistgirio atstovė Edita Gurskienė.
Melžėjams teko atlikti teorinę užduotį, plauti melžimo aparatą, tinkamai pasiruošti melžimui ir pamelžti karvę, paimti pieno mėginį somatinių ląsteliui testavimui.
Robotai lėtai keičia melžėjas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Josifo Taco melžimo mokymo centro vadovas Saulius Tušas sako, kad organizuojamos melžimo varžybos skatina dalyvių meistriškumą, nuo kurio labai priklauso, kokios kokybės pieną vartojame.
S. Tušas pastebėjo, kad intensyvėjant gyvenimo ritmui melžėjas jau keičia robotai. Lietuvoje juos yra įsigiję keli stambiausi ūkiai. Robotai turi tam tikrų privalumų: vienodai melžia iš visų tešmens ketvirčių, jeigu viename baigiasi pienas, iš karto tai fiksuojama, tad nebevyksta tuščias melžimas. Tuo tarpu žmogui vienu metu aparatais melžiančiam kelias dešimtis karvių, tai pernelyg sudėtinga pastebėti. Taip pat robotas lengvai fiksuoja slaptą mastitą. Tačiau roboto kaina daugelį išgąsdina, ji prasideda nuo 100 tūkstančių eurų.
Kita vertus, automatas – ne žmogus, jis dirba visada vienodai. Melžėja pažįsta kiekvieną karvę, ypač, jei užsiaugino nuo mažens, žino, kaip prie kiekvienos prieiti, nuraminti, o tai turi įtakos pieno kokybei.
Reikėtų mokėti dar daugiau
Geras melžėjas pienininkystės ūkiui – kaip aukso grynuolis. Kai kurios bendrovės jų ieško dėdamos skelbimus laikraščiuose ir siūlydamos ne tik 2,5 tūkstančio litų atlyginimą, bet ir žadėdamos apgyvendinti, jei potencialus darbuotojas atvyktų iš kitur. Kalbintas Vytautas Kilinskas sakė tikrai uždarbiu nesiskundžiantis.
„Maždaug toks, kaip sakote (kaip minima skelbimuose – aut. past.), ir pas mus yra atlyginimas, nors pagal darbą jis turėtų būti dar didesnis, jeigu leistų finansinės galimybės. Dabar jas sumažina pieno supirkimo kainos,“ – teigė UAB „Drąsutaičiai“ vadovas Jonas Pidkova, kurio vadovaujamai bendrovei supirkėjai moka po 86 centus už kilogramą pieno. Jo nuomone, mažiausiai reikėtų gauti bent po litą.
Apie pieno kainas nieko gero negali pasakyti ir melžėjų varžytuvių dalyvė ūkininkė Vilma Labanauskienė iš Kirnaičių kaimo. Moteris pati laiko 20 melžiamų karvių. Už kilogramą pieno pagal sutartį iki birželio 30-osios jai mokama po 75 centus (jei pristato 300 kilogramų pieno, jei mažiau – kaina krenta iki 72 centų – aut. past.).
Mokosi iš tėvų ir kolegų
Supirkėjai, negaudami pakankamai žaliavos Lietuvoje, važiuoja į Latviją ir ten žemdirbiams už kilogramą pieno moka daugiau nei saviems.
UAB „Drąsutaičiai“ vadovas Jonas Pidkova svarsto, kad taip atsitinka, nes kaimyninės šalies pienininkystės ūkiai kooperuojasi ir, būdami stambūs, sugeba daugiau išsireikalauti.
Tačiau pieno ūkiai dar gyvuoja ir Lietuvoje. Tad jiems reikia melžėjų, o jų neruošia jokios mokyklos. Paprastai būsimi melžėjai įgūdžių mokosi iš tėvų, o jeigu jie neturi karvių – iš vyresnių, didesnę patirtį turinčių kolegų.
Dabartiniams melžėjams jau reikia daugiau išmanyti nei prieš kelias dešimtis metų. 29-erių metų darbo patirtį turinti Skaistgirio žemės ūkio bendrovės melžėja Regina Povilaitienė pasakojo pradžioje kolūkyje melžusi rankomis, vėliau atsirado aparatai, melžimo linijos.
Kita minėtos bendrovės melžėja Edita Gurskienė į ūkį pasuko iš maisto pasaulio. Moteris buvo baigusi konditerės specialybę.
„Apskritai esu miestietė, augau Joniškyje, bet nuo mažų dienų mėgau gyvulėlius,“ – „Šiaulių kraštui“ sakė E. Gurskienė.
Autorės nuotr.
NUGALĖTOJOS: Melžėjos – (iš kairės) pirmos vietos laimėtoja Regina Povilaitienė iš ŽŪB „Skaistgirys“ ir ŽŪB „Kepaliai“ atstovė Vida Čerbauskienė, užėmusi antrą vietą, – dar nežinodamos apie būsimus laimėjimus kruopščiai aptarė užduotis.
MELŽĖJAS: Vienintelis moterims iššūkį metęs vyras UAB „Drąsutaičiai“ atstovas Vytautas Kilinskas melžėju dirba jau 14 metų.
ŪKININKĖ: Vilma Labanauskienė turi ir savo pienininkystės ūkį, kuriame laiko 20 karvių.
SKIRTUMAS: Nors kai kuriuose stambiausiuose ūkiuose Lietuvoje karves jau melžia labai tiksliai dirbantys robotai, pastebima, kad gyvas žmogus geriau sugeba prie jų prieiti, nuraminti, nes karvutės, kaip ir šios ŽŪB „Drąsutaičiai“ bandos atstovės (nuotraukoje), į kiekvieną reaguoja emocionaliai.
PASKATINIMAS: Josifo Taco melžimo mokymo centro vadovas Saulius Tušas sakė, kad organizuojamos melžimo varžybos skatina meistriškumą, nuo kurio labai priklauso, kokios kokybės pieną vartojame.
ĮVERTINIMAS: UAB „Drąsutaičiai“ vadovas Jonas Pidkova sako, kad melžėjų atlygis nors ir geras, turėtų būti dar didesnis, jei tik leistų finansinės galimybės, kurios nemažai priklauso ir nuo pieno supirkėjų mokamų pinigų.
VYRAI: UAB „Drąsutaičiai“ zootechnikas Artūras Pidkovas sako, kad melžėjo darbui reikia fizinės ištvermės, jėgos, Lenkijoje viename ūkių jam teko matyti vien vyrų melžėjų brigadą.