
Naujausios
Garduose – populiariausieji ir egzotika
Šalyje vis daugiau ūkininkų susigundo auginti mėsinius galvijus. Tą parodė dvi dienas Radviliškyje vykusi specializuota mėsinių galvijų paroda, kurioje eksponuota dešimt populiariausių bei egzotinių Lietuvoje auginamų galvijų veislių. Mėsinius galvijus patariama auginti nederlingų žemių savininkams.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Parodoje – pusė šimto „mėsinukų“
Į radviliškiečių Ievos ir Dainiaus Šiurnų ūkį savaitgalį 15 šalies ūkių atvežė apie pusšimtį įvairių veislių galvijų.
Parodoje eksponuota populiariausia mėsinių galvijų veislė Lietuvoje – limuzinai, atvežti iš ūkininkų Jurgitos Stumbrienės (Rokiškio rajonas) ir Arūno Gogolinsko (Kėdainių rajonas) ūkių.
Ūkininkai Remigijus Urbanavičius (Lazdijų rajonas) ir Bronius Guževičius (Alytaus rajonas) atvežė angusų. Tai – sena mėsinių galvijų veislė, išvesta Škotijoje.
Ūkininkai Arturas Sriebalius (Šilalės rajonas), Alma Rutkauskienė (Lazdijų rajonas) ir Diana Alarbied-Majevskaja (Raseinių rajonas) demonstravo savuosius aubrakus – nereiklius ir gerai prisitaikančius įvairiose sąlygose, Prancūzijoje, skurdokos augmenijos zonoje, išvestą veislę.
„Prancūzai“ – ir šarolė veislės buliukai, kuriuos atvežė jurbarkietė Eglė Butkienė ir šilališkis Arturas Sriebalius. Šarolė Prancūzijoje ir Europoje pripažinta kaip geriausia mėsinių galvijų veislė.
Hailendus – seną, gauruotą škotų galvijų veislę eksponavo Rasa Babikienė iš Lazdijų ir Kristina Martinėlienė iš Širvintų. Veislinius hailendus augina ir parodos šeimininkai – D. ir I. Šiurnos.
Būtent šios veislės, anot Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidento Vyganto Šližio, Lietuvoje yra populiariausios.
Atvežė ir egzotikos
Kokia paroda be egzotikos? Būta ir jos.
Bene daugiausia smalsuolių būriavosi prie gardo, kuriame didžiausio skanėsto – duonos – laukė du gražuoliai vatusiai, pasipuošę dideliais egzotiniais ragais. Juos pasigrožėti atvežė Prienų rajone ūkininkaujantis Kęstutis Kavaliauskas.
Dešinioji ūkininko ranka – aštuoniolikmetė dukra Ieva supažindino: prieš metus šiuos dvimečius gražuolius jie parsivežė iš Čekijos zoologijos sodo ir jie skirti tik grožiui, nors Afrikoje jie auginami dėl pieno ir mėsos.
Pasak Ievos, jos tėvų ūkyje 15 kilometrų atstumu laikomos dvi galvijų bandos, apie 200 galvijų. Daugiausia – apie 100 – mišrūnų, šarolė, yra ir hailendų. O vatusiai atsivežti kaip egzotiniai. Būtent jie apėda sodo žolę – nereikia nė žoliapjovės.
Pašarų prieniškiai sakė nestokojantys, turintys jų dar iš praėjusių metų, o štai su vandeniu ir ganyklomis šiemet – striuka. Vandenį tenka tampyti ir pilstyti į talpyklas, nes nuo karščių ir sausros išdžiūvo visi aplinkiniai vandens telkinukai.
Mažiausius galvijus Europoje – deksterius – parodoje demonstravusi Adelė Astromskienė iš Kauno rajono džiaugėsi nauju šeimos verslu ir užsiėmimu išėjus į pensiją.
Socialinių mokslų daktarė A. Astromskienė sakė, kad jie vieninteliai šalyje augina tik deksterius. Šeima ketina juos veisti ir taip gauti pensijas papildančių pajamų.
Iš Airijos kilę deksteriai yra mažiausia britiška veislė. Tai – reta, ekskliuzyvinė veislė. Jų mėsa vertinama dėl išskirtinio marmuringumo, minkštumo.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje yra atskiri restoranų tinklai, gaminantys patiekalus iš deksterių mėsos. Šveicarijoje juos labai pamėgo jaunos šeimos, kurios gyvena natūralistinį gyvenimo būdą – turi savo vištų kiaušiniams, laiko karvytę pienui ir deksterių – mėsai.
Deksterių karvė vidutiniškai sveria 300-350 kilogramų ir yra nuo 92 iki 107 centimetrų ūgio. Suaugusios deksterių karvės duoda 8-9 litrus pieno, jiems nereikia daug vietos, mažai reikia ir šieno. Jei ganykloje viską nuėdė arkliai, po jų – avys, tai deksteriai ras sau maisto ir po jų“, – pasakojo A. Astromskienė, priklausanti asociacijai dar prieš įsigyjant šios veislės galvijų.
Ūkininkė negailėjo gerų žodžių asociacijai, kurios dėka, anot jos, ne tik galima atnaujinti žinias, bet ir sužinoti visas auginimo naujoves, pasiklausti, ko nežinai.
Pasak A. Astromskienės, galvijų augintojams labai naudingos ir organizuojamos panašaus pobūdžio parodos, ne tik supažindinančios su pagrindinėmis mėsinių galvijų veislėmis, bet ir užpildančios žinių spragas seminaruose. Kad ir trečioji paroda Radviliškyje, kurioje pranešimus skaitė ir specialistai iš Šveicarijos, Vokietijos, Čekijos.
Galvijų auginimas – kantriųjų verslas
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 metų sausio mėnesį daugiausia galvijų laikytojų Šiaulių apskrityje buvo Kelmės rajone – 2331, Radviliškio rajone – 996, Šiaulių rajone – 848.
Mėsinių galvijų daugiausia laikoma taip pat Kelmės rajone – per 9,8 tūkstančio, Šiaulių rajone – per 1,7 tūkstančio, Radviliškio rajone – apie 1,6 tūkstančio.
Mėsiniai galvijai sudaro 6 procentus visų šalyje auginamų galvijų.
Pasak Radviliško žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfredo Juozapavičiaus, radviliškiečiai ūkininkai daugiau specializuojasi augalininkystėje, kadangi rajono žemės yra derlingos, tačiau pamažu daugėja ir veislinių galvijų augintojų, nes ši ūkio šaka yra mažiau priklausoma nuo gamtos stichijų ir yra stabilesnė pelningumo atžvilgiu.
Tą patį „Šiaulių kraštui“ sakė ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas V. Šližys.
Pasak jo, mėsinių galvijų auginimu turėtų užsiimti kantrybės turintys ūkininkai, nes ši ūkio šaka pradeda duoti grąžą tik po 2-3 metų. Tačiau ji, pasak V. Šližio, yra ilgalaikė, garantuota ir pasiteisinanti. Ypač ten, kur yra prastesnės kokybės žemių.
„Mėsiniai galvijai labai gražiai sutvarko landšaftą, užleistus plotus. Ji labiausiai išvystyta Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje, ir Lazdijų rajone. Šiaulių apskrityje – silpniau, bet gal tokie renginiai paskatins didesnį būrį žemdirbių imtis šio verslo.
Mūsų asociacijoje yra per 500 narių. Iš viso mėsinių galvijų yra apie 45 tūkstančius. Jei skaičiuoti su pieniniais, kurie mišrinti su mėsiniais, tai – apie 130 tūkstančių“, – skaičiavo asociacijos vadovas.
Pasak jo, parodos, kuri šiemet surengta Radviliškyje, esmė yra veislininkystė. Svarbiausios šių metų renginio temos – gyvulių produktyvumo kontrolė ir galvijų sveikatingumas.
Šiais renginiais siekiama vienyti galvijų augintojus, skatinti juos kuo daugiau dėmesio skirti veislininkystei, raginama kooperuotis.
Autorės nuotr.
Prienų rajone ūkininkaujančio Kęstučio Kavaliausko vatusiai sulaukė daugiausia lankytojų dėmesio dėl egzotinių ragų.
Adelė Astromskienė iš Kauno rajono džiaugėsi nauju šeimos verslu – mažiausių Europoje deksterių veislės galvijų veisimu.
Hailendų augintojai, Radviliškio rajone ūkininkaujančiai Ievai Šiurnei, kurios šeimos ūkyje vyko paroda, – Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus įteikta padėka.
Ekologinio ūkio šeimininkei Laurai Mišeikienei patarimų turėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys.
Kiano veislės galvijai – seniausia mėsinių galvijų veislė pasaulyje.
Beveik 700 kilogramų sveriančiam aubrakų veislės buliukui nelabai patiko jį stebintys lankytojai.
Trečią kartą surengtoje specializuotoje mėsinių galvijų parodoje netrūko ir populiariausių, ir egzotinių veislių galvijų.