Garduose – populiariausieji ir egzotika

Garduose – populiariausieji ir egzotika

Gar­duo­se – po­pu­lia­riau­sie­ji ir eg­zo­ti­ka

Ša­ly­je vis dau­giau ūki­nin­kų su­si­gun­do au­gin­ti mė­si­nius gal­vi­jus. Tą pa­ro­dė dvi die­nas Rad­vi­liš­ky­je vy­ku­si spe­cia­li­zuo­ta mė­si­nių gal­vi­jų pa­ro­da, ku­rio­je eks­po­nuo­ta de­šimt po­pu­lia­riau­sių bei eg­zo­ti­nių Lie­tu­vo­je au­gi­na­mų gal­vi­jų veis­lių. Mė­si­nius gal­vi­jus pa­ta­ria­ma au­gin­ti ne­der­lin­gų že­mių sa­vi­nin­kams.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Pa­ro­do­je – pu­sė šim­to „mė­si­nu­kų“

Į rad­vi­liš­kie­čių Ie­vos ir Dai­niaus Šiur­nų ūkį sa­vait­ga­lį 15 ša­lies ūkių at­ve­žė apie pus­šim­tį įvai­rių veis­lių gal­vi­jų.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ta po­pu­lia­riau­sia mė­si­nių gal­vi­jų veis­lė Lie­tu­vo­je – li­mu­zi­nai, at­vež­ti iš ūki­nin­kų Jur­gi­tos Stumb­rie­nės (Ro­kiš­kio ra­jo­nas) ir Arū­no Go­go­lins­ko (Kė­dai­nių ra­jo­nas) ūkių.

Ūki­nin­kai Re­mi­gi­jus Ur­ba­na­vi­čius (Laz­di­jų ra­jo­nas) ir Bro­nius Gu­že­vi­čius (Aly­taus ra­jo­nas) at­ve­žė an­gu­sų. Tai – se­na mė­si­nių gal­vi­jų veis­lė, iš­ves­ta Ško­ti­jo­je.

Ūki­nin­kai Ar­tu­ras Srie­ba­lius (Ši­la­lės ra­jo­nas), Al­ma Rut­kaus­kie­nė (Laz­di­jų ra­jo­nas) ir Dia­na Alar­bied-Ma­jevs­ka­ja (Ra­sei­nių ra­jo­nas) de­monst­ra­vo sa­vuo­sius aub­ra­kus – ne­reik­lius ir ge­rai pri­si­tai­kan­čius įvai­rio­se są­ly­go­se, Pran­cū­zi­jo­je, skur­do­kos aug­me­ni­jos zo­no­je, iš­ves­tą veis­lę.

„Pran­cū­zai“ – ir ša­ro­lė veis­lės bu­liu­kai, ku­riuos at­ve­žė jur­bar­kie­tė Eg­lė But­kie­nė ir ši­la­liš­kis Ar­tu­ras Srie­ba­lius. Ša­ro­lė Pran­cū­zi­jo­je ir Eu­ro­po­je pri­pa­žin­ta kaip ge­riau­sia mė­si­nių gal­vi­jų veis­lė.

Hai­len­dus – se­ną, gau­ruo­tą ško­tų gal­vi­jų veis­lę eks­po­na­vo Ra­sa Ba­bi­kie­nė iš Laz­di­jų ir Kris­ti­na Mar­ti­nė­lie­nė iš Šir­vin­tų. Veis­li­nius hai­len­dus au­gi­na ir pa­ro­dos šei­mi­nin­kai – D. ir I. Šiur­nos.

Bū­tent šios veis­lės, anot Lie­tu­vos mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Vy­gan­to Šli­žio, Lie­tu­vo­je yra po­pu­lia­riau­sios.

At­ve­žė ir eg­zo­ti­kos

Ko­kia pa­ro­da be eg­zo­ti­kos? Bū­ta ir jos.

Be­ne dau­giau­sia smal­suo­lių bū­ria­vo­si prie gar­do, ku­ria­me di­džiau­sio ska­nės­to – duo­nos – lau­kė du gra­žuo­liai va­tu­siai, pa­si­puo­šę di­de­liais eg­zo­ti­niais ra­gais. Juos pa­si­gro­žė­ti at­ve­žė Prie­nų ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­tis Kęs­tu­tis Ka­va­liaus­kas.

De­ši­nio­ji ūki­nin­ko ran­ka – aš­tuo­nio­lik­me­tė duk­ra Ie­va su­pa­žin­di­no: prieš me­tus šiuos dvi­me­čius gra­žuo­lius jie par­si­ve­žė iš Če­ki­jos zoo­lo­gi­jos so­do ir jie skir­ti tik gro­žiui, nors Af­ri­ko­je jie au­gi­na­mi dėl pie­no ir mė­sos.

Pa­sak Ie­vos, jos tė­vų ūky­je 15 ki­lo­met­rų at­stu­mu lai­ko­mos dvi gal­vi­jų ban­dos, apie 200 gal­vi­jų. Dau­giau­sia – apie 100 – miš­rū­nų, ša­ro­lė, yra ir hai­len­dų. O va­tu­siai at­si­vež­ti kaip eg­zo­ti­niai. Bū­tent jie apė­da so­do žo­lę – ne­rei­kia nė žo­liap­jo­vės.

Pa­ša­rų prie­niš­kiai sa­kė ne­sto­ko­jan­tys, tu­rin­tys jų dar iš praė­ju­sių me­tų, o štai su van­de­niu ir ga­nyk­lo­mis šie­met – striu­ka. Van­de­nį ten­ka tam­py­ti ir pils­ty­ti į tal­pyklas, nes nuo karš­čių ir saus­ros iš­džiū­vo vi­si ap­lin­ki­niai van­dens tel­ki­nu­kai.

Ma­žiau­sius gal­vi­jus Eu­ro­po­je – deks­te­rius – pa­ro­do­je de­monst­ra­vu­si Ade­lė Ast­roms­kie­nė iš Kau­no ra­jo­no džiau­gė­si nau­ju šei­mos vers­lu ir už­siė­mi­mu išė­jus į pen­si­ją.

So­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rė A. Ast­roms­kie­nė sa­kė, kad jie vie­nin­te­liai ša­ly­je au­gi­na tik deks­te­rius. Šei­ma ke­ti­na juos veis­ti ir taip gau­ti pen­si­jas pa­pil­dan­čių pa­ja­mų.

Iš Ai­ri­jos ki­lę deks­te­riai yra ma­žiau­sia bri­tiš­ka veis­lė. Tai – re­ta, eksk­liu­zy­vi­nė veis­lė. Jų mė­sa ver­ti­na­ma dėl iš­skir­ti­nio mar­mu­rin­gu­mo, minkš­tu­mo.

„Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je yra at­ski­ri res­to­ra­nų tink­lai, ga­mi­nan­tys pa­tie­ka­lus iš deks­te­rių mė­sos. Švei­ca­ri­jo­je juos la­bai pa­mė­go jau­nos šei­mos, ku­rios gy­ve­na na­tū­ra­lis­ti­nį gy­ve­ni­mo bū­dą – tu­ri sa­vo viš­tų kiau­ši­niams, lai­ko kar­vy­tę pie­nui ir deks­te­rių – mė­sai.

Deks­te­rių kar­vė vi­du­ti­niš­kai sve­ria 300-350 ki­log­ra­mų ir yra nuo 92 iki 107 cen­ti­met­rų ūgio. Suau­gu­sios deks­te­rių kar­vės duo­da 8-9 lit­rus pie­no, jiems ne­rei­kia daug vie­tos, ma­žai rei­kia ir šie­no. Jei ga­nyk­lo­je vis­ką nuė­dė ark­liai, po jų – avys, tai deks­te­riai ras sau mais­to ir po jų“, – pa­sa­ko­jo A. Ast­roms­kie­nė, pri­klau­san­ti aso­cia­ci­jai dar prieš įsi­gy­jant šios veis­lės gal­vi­jų.

Ūki­nin­kė ne­gai­lė­jo ge­rų žo­džių aso­cia­ci­jai, ku­rios dė­ka, anot jos, ne tik ga­li­ma at­nau­jin­ti ži­nias, bet ir su­ži­no­ti vi­sas au­gi­ni­mo nau­jo­ves, pa­si­klaus­ti, ko ne­ži­nai.

Pa­sak A. Ast­roms­kie­nės, gal­vi­jų au­gin­to­jams la­bai nau­din­gos ir or­ga­ni­zuo­ja­mos pa­na­šaus po­bū­džio pa­ro­dos, ne tik su­pa­žin­di­nan­čios su pa­grin­di­nė­mis mė­si­nių gal­vi­jų veis­lė­mis, bet ir už­pil­dan­čios ži­nių spra­gas se­mi­na­ruo­se. Kad ir tre­čio­ji pa­ro­da Rad­vi­liš­ky­je, ku­rio­je pra­ne­ši­mus skai­tė ir spe­cia­lis­tai iš Švei­ca­ri­jos, Vo­kie­ti­jos, Če­ki­jos.

Gal­vi­jų au­gi­ni­mas – kant­rių­jų vers­las

Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo vers­lo cent­ro duo­me­ni­mis, 2018 me­tų sau­sio mė­ne­sį dau­giau­sia gal­vi­jų lai­ky­to­jų Šiau­lių ap­skri­ty­je bu­vo Kel­mės ra­jo­ne – 2331, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne – 996, Šiau­lių ra­jo­ne – 848.

Mė­si­nių gal­vi­jų dau­giau­sia lai­ko­ma taip pat Kel­mės ra­jo­ne – per 9,8 tūks­tan­čio, Šiau­lių ra­jo­ne – per 1,7 tūks­tan­čio, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne – apie 1,6 tūks­tan­čio.

Mė­si­niai gal­vi­jai su­da­ro 6 pro­cen­tus vi­sų ša­ly­je au­gi­na­mų gal­vi­jų.

Pa­sak Rad­vi­liš­ko že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jo Alf­re­do Juo­za­pa­vi­čiaus, rad­vi­liš­kie­čiai ūki­nin­kai dau­giau spe­cia­li­zuo­ja­si au­ga­li­nin­kys­tė­je, ka­dan­gi ra­jo­no že­mės yra der­lin­gos, ta­čiau pa­ma­žu dau­gė­ja ir veis­li­nių gal­vi­jų au­gin­to­jų, nes ši ūkio ša­ka yra ma­žiau pri­klau­so­ma nuo gam­tos sti­chi­jų ir yra sta­bi­les­nė pel­nin­gu­mo at­žvil­giu.

Tą pa­tį „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė ir Lie­tu­vos mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas V. Šli­žys.

Pa­sak jo, mė­si­nių gal­vi­jų au­gi­ni­mu tu­rė­tų už­siim­ti kant­ry­bės tu­rin­tys ūki­nin­kai, nes ši ūkio ša­ka pra­de­da duo­ti grą­žą tik po 2-3 me­tų. Ta­čiau ji, pa­sak V. Šli­žio, yra il­ga­lai­kė, ga­ran­tuo­ta ir pa­si­tei­si­nan­ti. Ypač ten, kur yra pra­stes­nės ko­ky­bės že­mių.

„Mė­si­niai gal­vi­jai la­bai gra­žiai su­tvar­ko land­šaf­tą, už­leis­tus plo­tus. Ji la­biau­siai iš­vys­ty­ta Šiau­rės Lie­tu­vo­je, Že­mai­ti­jo­je, ir Laz­di­jų ra­jo­ne. Šiau­lių ap­skri­ty­je – silp­niau, bet gal to­kie ren­gi­niai pa­ska­tins di­des­nį bū­rį žem­dir­bių im­tis šio vers­lo.

Mū­sų aso­cia­ci­jo­je yra per 500 na­rių. Iš vi­so mė­si­nių gal­vi­jų yra apie 45 tūks­tan­čius. Jei skai­čiuo­ti su pie­ni­niais, ku­rie miš­rin­ti su mė­si­niais, tai – apie 130 tūks­tan­čių“, – skai­čia­vo aso­cia­ci­jos va­do­vas.

Pa­sak jo, pa­ro­dos, ku­ri šie­met su­reng­ta Rad­vi­liš­ky­je, es­mė yra veis­li­nin­kys­tė. Svar­biau­sios šių me­tų ren­gi­nio te­mos – gy­vu­lių pro­duk­ty­vu­mo kont­ro­lė ir gal­vi­jų svei­ka­tin­gu­mas.

Šiais ren­gi­niais sie­kia­ma vie­ny­ti gal­vi­jų au­gin­to­jus, ska­tin­ti juos kuo dau­giau dė­me­sio skir­ti veis­li­nin­kys­tei, ra­gi­na­ma koo­pe­ruo­tis.

Au­to­rės nuo­tr.

Prie­nų ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­čio Kęs­tu­čio Ka­va­liaus­ko va­tu­siai su­lau­kė dau­giau­sia lan­ky­to­jų dė­me­sio dėl eg­zo­ti­nių ra­gų.

Ade­lė Ast­roms­kie­nė iš Kau­no ra­jo­no džiau­gė­si nau­ju šei­mos vers­lu – ma­žiau­sių Eu­ro­po­je deks­te­rių veis­lės gal­vi­jų vei­si­mu.

Hai­len­dų au­gin­to­jai, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­čiai Ie­vai Šiur­nei, ku­rios šei­mos ūky­je vy­ko pa­ro­da, – Že­mės ūkio rū­mų pir­mi­nin­ko Arū­no Svi­to­jaus įteik­ta pa­dė­ka.

Eko­lo­gi­nio ūkio šei­mi­nin­kei Lau­rai Mi­šei­kie­nei pa­ta­ri­mų tu­rė­jo Lie­tu­vos mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Vy­gan­tas Šli­žys.

Kia­no veis­lės gal­vi­jai – se­niau­sia mė­si­nių gal­vi­jų veis­lė pa­sau­ly­je.

Be­veik 700 ki­log­ra­mų sve­rian­čiam aub­ra­kų veis­lės bu­liu­kui ne­la­bai pa­ti­ko jį ste­bin­tys lan­ky­to­jai.

Tre­čią kar­tą su­reng­to­je spe­cia­li­zuo­to­je mė­si­nių gal­vi­jų pa­ro­do­je ne­trū­ko ir po­pu­lia­riau­sių, ir eg­zo­ti­nių veis­lių gal­vi­jų.