Fotografijos saugo istoriją

Fo­tog­ra­fi­jos sau­go is­to­ri­ją

Kel­mės ra­jo­ne, Šau­kė­nų mies­te­ly­je, gy­ve­nan­tys Zo­sė ir Au­ge­ni­jus Amb­ro­zai bu­vo vie­ni iš pir­mų­jų fo­tog­ra­fų Lie­tu­vo­je įkū­ru­sių kil­no­ja­mą­jį fo­to­pa­vil­jo­ną. Bib­lio­te­ki­nin­kė ir buvęs mi­li­ci­nin­kas fo­tog­ra­fa­vo, nes iš ma­žų at­ly­gi­ni­mų bu­vo sun­ku iš­lai­ky­ti tris vai­kus.

Šian­dien po­no Au­ge­ni­jaus fo­tog­ra­fi­jos de­monst­ruo­ja­mos pa­ro­do­se. Jis yra iš­lei­dęs at­vi­ru­kų rin­ki­nius su Kel­mės, Šau­kė­nų ir ki­tų mies­tų vaiz­dais.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Au­ge­ni­jaus Amb­ro­zo po­mė­gis fo­tog­ra­fi­jai at­si­ra­do vai­kys­tė­je. Jį ža­vė­jo pa­sa­ko­ji­mai apie dė­dės fo­tog­ra­fo gy­ve­ni­mą ir veik­lą. Bai­gęs tre­čią­ją kla­sę, va­sa­rą už­dir­bo pi­ni­gų pir­ma­jam sa­vo fo­toa­pa­ra­tui.

Au­ge­ni­jaus tė­vai gy­ve­no Gai­liuo­se, 12 ki­lo­met­rų nuo Kel­mės. Suk­rapš­tęs pi­ni­gų fo­toa­pa­ra­tui Au­ge­ni­jus jo pirk­ti į Kel­mę ėjo pės­čias, nes jei­gu bū­tų iš­lei­dęs ka­pei­kų au­to­bu­so bi­lie­tui, ne­bū­tų už­te­kę sva­biam pir­ki­niui.

Pir­ma­sis apa­ra­tas bu­vo „Ves­na“. Su juo ga­lė­jai pa­da­ry­ti 40 kad­rų. Fo­tog­ra­fa­vo au­džian­čią sa­vo ma­mą, drau­gus, vaiz­dus.

Su­si­tuo­kę Zo­sė ir Au­ge­ni­jus Amb­ro­zai ap­si­gy­ve­no Šiau­liuo­se. Au­gi­no tris vai­kus. Jis dir­bo tuo­me­ti­nė­je mi­li­ci­jo­je, ji – cent­ri­nė­je mies­to bib­lio­te­ko­je. At­ly­gi­ni­mai ma­ži, o rei­kia iš­lai­ky­ti tris vai­kus.

„Tu­riu už­ra­šų kny­gu­tę, ku­rio­je fik­suo­da­vau vi­sas iš­lai­das. Per die­ną ne­ga­lė­da­vau iš­leis­ti nė tri­jų rub­lių. Vy­ras gau­da­vo 84 rub­lius, aš – 70 rub­lių al­gos. Vė­liau jo at­ly­gi­ni­mas išau­go iki 140 rub­lių“, – me­na po­nia Zo­sė.

Vy­ras po­mė­gį fo­tog­ra­fi­jai pa­ver­tė pa­ja­mų šal­ti­niu. Lais­vu nuo tar­ny­bos me­tu įsi­dar­bi­no bui­ti­nio gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo kom­bi­na­to fo­toa­tel­jė.

„Tuo me­tu bu­vo ma­žiau fo­tog­ra­fų mė­gė­jų, to­dėl fo­toa­tel­jė kar­tais pri­trūk­da­vo fo­tog­ra­fų. Kaž­kas tu­rė­da­vo lik­ti atel­jė, jei­gu kas atei­tų fo­tog­ra­fuo­tis do­ku­men­tams ar po­rtre­tui, kaž­kas da­ry­ti re­por­ta­ži­nes nuo­trau­kas iš ves­tu­vių, krikš­ty­nų, lai­do­tu­vių. Aš ir bu­vau tas fo­tog­ra­fas, ku­ris dir­ba pa­gal iš­kvie­ti­mą lais­vu nuo tar­ny­bos me­tu“, – pa­sa­ko­ja po­nas Au­ge­ni­jus.

Fo­toa­tel­jė bu­vo Kur­šė­nuo­se. Au­ge­ni­jus dir­bo Dau­gė­lių fi­lia­le. Su už­sa­ko­vais fo­tog­ra­fas su­da­ry­da­vo žo­di­nę su­tar­tį, ap­kal­bė­da­vo, kur pa­vyz­džiui, jau­na­ve­džiai pa­gei­dau­ja fo­tog­ra­fo, kur ne. Ir va­ži­nė­da­vo drau­ge su ves­tu­vi­nin­kais. Re­por­ta­ži­nių nuo­trau­kų tuo me­tu jau­na­ve­džiai už­si­sa­ky­da­vo už 80–140 rub­lių. Per mė­ne­sį fo­tog­ra­fui į bui­ti­nio gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo kom­bi­na­to ka­są rei­kė­da­vo įneš­ti 250 rub­lių. Ki­ti pi­ni­gai bū­da­vo jo.

Kar­tais A. Amb­ro­zas ne­ga­lė­da­vo iš­trūk­ti iš dar­bo, o už­sa­ky­mas fo­tog­ra­fuo­ti lau­kė. Tuo­met ir su­gal­vo­jo iš­mo­ky­ti fo­tog­ra­fuo­ti žmo­ną Zo­sę. Ji taip pat nuo ma­žens do­mė­jo­si fo­tog­ra­fi­ja. Su­do­mi­no kla­sės auk­lė­to­jas An­ta­nas Šil­ga­lis. Sėk­min­gai bai­gė kur­sus ir iš­lai­kė eg­za­mi­ną. Esant rei­ka­lui, pa­keis­da­vo vy­rą.

Fo­tog­ra­fams tek­da­vo va­žiuo­ti ir į fer­mas. Ten fo­tog­ra­fuo­da­vo dar­bi­nin­kus do­ku­men­tams.

Amb­ro­zai pa­sa­ko­ja jau praė­ju­sia­me am­žiu­je sa­vaip re­tu­šuo­da­vę, pa­gra­žin­da­vę nuo­trau­kas, kad leng­viau at­lai­ky­tų kon­ku­ren­ci­ją. Juk kiek­vie­nas žmo­gus nuo­trau­ko­se sa­ve no­ri ma­ty­ti gra­žes­nį.

Gy­ven­da­mi Šiau­liuo­se Amb­ro­zai dai­rė­si na­mo, nes, mi­rus ma­mai, tu­rė­jo pri­žiū­rė­ti neį­ga­lią se­se­rį. Neg­rei­tai ap­ti­ko na­me­lį Šau­kė­nuo­se, prie­šais vaiz­din­gą­jį tven­ki­nį, va­di­na­mą Šau­kė­nų jū­ra. Tin­ka­mo būs­to ieš­ko­jo apie de­šimt­me­tį.

Ap­si­gy­ve­nus Šau­kė­nuo­se fo­tog­ra­fi­ja pa­dė­jo ge­riau gy­ven­ti ir išė­jus į pen­si­ją. Įsi­gi­jo vers­lo liu­di­ji­mus, kil­no­ja­mą­ją fo­tos­tu­di­ją. Pra­dė­jo da­ry­ti vi­nie­tes abi­tu­rien­tams, mo­ki­nių kla­sių nuo­trau­kas. Iki 2004-ųjų dar dar­ba­vo­si se­na tech­ni­ka, juos­ti­niais fo­toa­pa­ra­tais. Vė­liau te­ko pe­rei­ti prie skait­me­ni­nės fo­tog­ra­fi­jos. Ta­čiau žmo­nės vis tiek no­rė­da­vo po­pie­ri­nių nuo­trau­kų. Jas spaus­din­ti tek­da­vo va­žiuo­ti į mies­tą.

Da­bar po­nas Au­ge­ni­jus sa­ko į juos­ti­nių apa­ra­tų lai­kus nie­kuo­met ne­grįž­tų. Skait­me­ni­nės nuo­trau­kos ko­ky­biš­kes­nės.

Se­ną­ją fo­to­tech­ni­ką Amb­ro­zai nau­do­ja edu­ka­ci­nei veik­lai.

„Pri­si­jau­ki­nęs“ tuo me­tu mo­der­nius fo­toa­pa­ra­tus „Fed“ ir „Kiev Ve­ga“ po­nas Au­ge­ni­jus ke­lia­vo po Lie­tu­vą, nuo­trau­ko­se įam­ži­no Šau­kė­nus, Vil­nių, Kau­ną, Klai­pė­dą, Pa­lan­gą, Že­mai­ti­jos bei Aukš­tai­ti­jos sa­vi­tu­mus. A. Amb­ro­zui te­ko fo­tog­ra­fuo­ti ir tuo­me­ti­nia­me Le­ning­ra­de, Ki­je­ve, Dnep­ro­pet­rovs­ke, ki­to­se bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos vie­to­vė­se.

Fo­tog­ra­fas yra su­ren­gęs ke­lias­de­šimt pa­ro­dų Vil­niu­je, Šiau­liuo­se, Kel­mė­je, Šau­kė­nuo­se, Lo­dzė­je (Len­ki­ja). Jo dar­bų yra įsi­gi­ję fo­tog­ra­fi­jų ži­no­vai iš Len­ki­jos, Šve­di­jos, Lie­tu­vos.

A. Amb­ro­zo nuo­trau­ko­mis iliust­ruo­ta kny­gų. Fo­tog­ra­fi­jos pa­nau­do­tos kny­go­je „Kel­mės de­ka­na­to baž­ny­čios“.

„Da­bar dau­ge­lis šei­mų tu­ri fo­toa­pa­ra­tus ar­ba fo­tog­ra­fuo­ja te­le­fo­nais, fo­tog­ra­fai kaip ir ne­rei­ka­lin­gi, – svars­to A. Amb­ro­zas. – Ta­čiau mes dar nu­va­žiuo­ja­me į ra­jo­no ren­gi­nius, nuei­na­me į mies­te­lio šven­tes, spor­to var­žy­bas. Pa­da­ro­me re­por­ta­ži­nių nuo­trau­kų. Jo­se kau­pia­me Šau­kė­nų ir vi­so Kel­mės ra­jo­no kul­tū­ros is­to­ri­ją.“

Fo­tog­ra­fas yra iš­lei­dęs at­vi­ru­kų rin­ki­nius su Šau­kė­nų vaiz­dais, „Kel­mė šerkš­no raš­tuo­se“, „Kel­mė spal­vų glė­by­je“, Kel­mė am­žių san­dū­ro­je“. Ypač įdo­mus pa­sta­ra­sis at­vi­ru­kų rin­ki­nys. Vie­no­je at­vi­ru­tė­je se­no­sios Kel­mės, fo­tog­ra­fuo­tos per ka­rą vo­kie­čių ka­rei­vių ir šian­die­ni­niai tos pa­čios gat­vės ar vie­tos vaiz­dai.

Po­mė­gis fo­tog­ra­fuo­ti kar­tais anks­ty­vais va­sa­ros ry­tais, vos pra­dė­jus švis­ti šau­kė­niš­kius fo­tog­ra­fus pa­ke­lia iš lo­vos. Jie­du vaikš­to Šau­kė­nų jū­ros pa­kran­tė­mis ir fik­suo­ja vaiz­dus, ku­rių ne­pa­ma­ty­si die­ną.

Au­to­rės nuo­tr.

Ke­lis de­šimt­me­čius kar­tu gy­ve­nan­čius Zo­sę ir Au­ge­ni­jų Amb­ro­zas jun­gia bend­ras po­mė­gis fo­tog­ra­fi­jai.

Zo­sė ir Au­ge­ni­jus Amb­ro­zos, Šau­kė­nuo­se ir Kel­mės ra­jo­ne la­biau ži­no­mi kaip fo­tog­ra­fai ne­gu kaip bu­vu­si bib­lio­te­ki­nin­kė ir bu­vęs mi­li­ci­nin­kas.

Au­ge­ni­jaus AMB­RO­ZOS nuo­tr.

Kel­mės mies­tas iš ka­ta­li­kų baž­ny­čios bokš­to 1931 me­tais ir 20015 me­tais.

Kel­mė 1915 me­tais ir po šimt­me­čio – 2015 me­tais.

Kel­mė 1934 me­tais. Gar­bės pa­ra­das skir­tas LR Pre­zi­den­to A.Sme­to­nos 60-čiui Vy­tau­to Di­džio­jo gat­vė­je. Nuotr. I.Ru­ko 1934 me­tų ir nuo­trau­ka Au­ge­ni­jaus Amb­ro­zos 2015metais. Fo­tog­ra­fuo­ta iš Svi­val­dy­bės pa­sta­to bal­ko­no.

Au­ge­ni­jus Amb­ro­za da­bar daž­niau­sia fo­tog­ra­fuo­ja vie­to­vių vaiz­dus ir ob­jek­tus.