Naujausios
Fantazija atsiskleidžia odos gabalėlyje
Dailininkė odininkė Liucija Čiutienė sako, jog natūrali oda yra nuostabi medžiaga dailiesiems dirbiniams kurti. Panaudojimo galimybėmis ji nė kiek nenusileidžia keramikai ar tekstilei. Tik mažiau išbandyta bei pažįstama.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Oda pažįstama ribotai
Kodėl Liuciją Čiutienę traukia kurti ir mokyti kurti kitus būtent iš odos?
„Oda nėra nei šalta, nei nuobodi medžiaga. Daugelis ją tik ribotai pažįsta: automobilių sėdynės, rankinės, batai. Dar fotelis, ir viskas!“ — pastebi dailininkė. Ir vardija visą dirbinių galeriją: dekoratyvios dėžutės, knygų bei albumų viršeliai, įvairūs aplankalai ir papuošalai, raktinės ir knygų skirtukai. Šis sąrašas — be galo.
Pasak L. Čiutienės, tai — tarsi nieko naujo, tik nepelnytai primiršta.
Dabar odos dekoravimo technologijų yra labai daug: ją galima dažyti, derinti su medžiu, stiklu, metalu, tekstile bei kitomis medžiagomis, dirbinti. Svarbu, jog ant odos gabalėlio išsiskleistų savita kuriančiojo fantazija bei nuotaika.
Dailieji dirbiniai — iš senų striukių medžiagos
„Kartą prieš Velykas su mokiniais padarėme odinius batukus ir nudažėme juos lyg kiaušinius. Batukai buvo šviesūs ir linksmi, — prisimena didelį pedagoginio darbo stažą turinti dailininkė. — Prieš Naujuosius 2012-uosius, Drakono, metus galima “žaisti“ su drakono aplikacijomis.“
Dailieji dirbiniai gaminami tik iš natūralios odos.
Geros odos yra labai brangios, tačiau, pasak L. Čiutienės, galima panaudoti senas odines striukes. Padėvėtų drabužių parduotuvėse jų rasi už kokius 5 ar 3 litus.
Dailininkė siūlo: „Pasižiūri kur mažiau siūlių, išsikerpi atskirus gabalus ir kuri. Labai gražių darbų galima padaryti.“
Paklusnusis oros gabalėlis
Norintiems susipažinti su odos savybėmis ir jos dekoravimo technologijomis, L. Čiutienė Šiauliuose buvo surengusi įvadinį seminarą, demonstravo savo buvusių mokinių darbus.
„Tai buvo ne vienkartinė paskaita dailiaisiais dirbiniais besidomintiems žmonėms, — sakė dailininkė. — Tikiuosi surengti ciklą užsiėmimų ir parodyti visą darbo procesą. Koks paklūstantis nagingoms rankoms yra odos gabalėlis.“
Mokomasi nuo pačių paprasčiausių dirbinukų: dekoratyvių pelyčių, paukštukų, kubų gaminimo. Vėliau pereinama prie sudėtingesnių: dėžučių, papuošalų, aplankalų sąsiuviniams ir knygoms.
Pasak dailininkės, kūrybingam žmogui didžiausias džiaugsmas — pasidirbinti kažką gražaus savo rankomis.
Netgi kuriant paprasčiausią dėžutę. „Tuomet mąstoma, kokia ji bus: keturkampė ar apvali, kaip atsidarys, ar viduje bus išklota kita medžiaga, koks papuošalas atsiras ant dangtelio, — kalba L. Čiutienė.
Dar didesnis džiaugsmas, kai savo sukurtą dirbinį gali padovanoti draugams, artimiesiems, giminėms.
KŪRĖJA: Dailininkė Liucija Čiutienė sako, jog kurti odinius dirbinius — vienas malonumas: oda elastinga, lengvai pasiduodanti ir ne prastesnė už kitas.
ŽUVYS: Dailininkės Liucijos Čiutienės sukurta proginė knyga.
FANTAZIJA: Netgi paprasčiausia dėžutė gali būti labai savita.
RANKDARBIS: Savo rankomis pagaminta rankinė — ir miela, ir nebrangi.
Laimutės ZIMKIENĖS nuotraukos
UNIKALUMAS: Oda galima dekoruoti ir butelį.
MĮSLĖ: Kas pasakys, jog šios segės — iš odos?
Nuotr. iš asmeninio L. Čiutienės archyvo
Liucija Čiutienė — dailininkė odininkė
Baigė Telšių taikomosios dailės technikumą (juvelyrikos specialybę) ir Estijos valstybinį dailės institutą Taline (taikomosios dailės odos specialybę).
Dirbo Šiaulių odos galanterijos fabrike ir Šiaulių profesinio rengimo centre. Turi 15 metų pedagoginio darbo stažą.
Nuo 1990 metų — Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Dalyvavo Baltijos šalių, Lietuvos bei regioninėse taikomosios dailės parodose.
Dailininkės sukurtų dekoratyvių odos dirbinių yra Šiaulių miesto savivaldybėje, Santuokų rūmuose bei Šiaulių krašto kultūros fonde.