Europa neišlaikė senovinių veislių

Europa neišlaikė senovinių veislių

GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ (3)

Europa neišlaikė senovinių veislių

Gamtinės žemdirbystės Lietuvoje puoselėtojas Saulius Jasionis tęsia pasakojimą apie tai, kaip išauginti kuo kokybiškesnius augalus savo darže ar sode. Šįkart kalbame apie veisles.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Genetika, anot S. Jasionio, yra lygiavertis dalykas agrotechnikai, tad labai svarbu pasirinkti tinkamas augalų veisles. Tačiau Lietuvoje, tikina pašnekovas, senovinių veislių beveik nebelikę — jas reikia susirinkti iš naujo. Paradoksas, bet senos europinės veislės pas mus ateina iš Amerikos — amerikiečiai, pasirodo, sugebėjo jas išsaugoti.

S. Jasionis pataria rinktis veisles, kuo mažiau augintas dirbtinės apsaugos sąlygomis. „Jei turite eilinį daržą ir eilinį sodą, paprasčiausiai reikėtų vengti pirkti sėklas iš šalių, kurios yra labai chemizuotos, tokios, kaip Olandija ar Lenkija“, — sako pašnekovas.

Geriau pirkti ekologiškas sėklas — tokie augalai bus atsparesni ligoms. Iš Amerikos galima atsisiųsdinti „Organic“ linijos sėklas — jos yra nepurkštos. Taip pat drąsiai esą galima siųstis sėklas iš Rusijos. Lietuvoje yra ekologinių sėklų linija, atrinkta iš ekoūkininkų.

Kalbėdamas apie veislių pavadinimus, S. Jasionis nėra kategoriškas. Veislė, anot jo, visiškai individualus dalykas — sunku ką ir patarti. Kiekviename sklype veislė rodo skirtingus rezultatus, tad reikia tiesiog pabandyti ir atsirinkti.

Tačiau galioja bendra taisyklė: kuo augalas mažiau nutolęs nuo genetinio laukinio protėvio, tuo veislė laikoma kokybiškesne. Todėl sode, pavyzdžiui, nereikėtų atsisakyti tradicinių antaninių, seringių ar „bogatyr“ obelaičių.

Su kriaušėmis situacija prastesnė. „Randi senesnę veislę, ir pirk“, — pataria S. Jasionis.

Dar sudėtingiau esą su daržo kultūromis — Lietuvoje nebelikę senų veislių nei bulvių, nei burokėlių. „Mes tiesiog stengiamės imti kuo senesnių veislių sėklasė arba ieškome užsisakyti iš katalogų“, — sako S. Jasionis.

(Bus daugiau)

TAISYKLĖ: Anot S. Jasionio, veislėms galioja bendra taisyklė: kuo augalas mažiau nutolęs nuo genetinio laukinio protėvio, tuo veislė laikoma kokybiškesne.

Jono TAMULIO nuotr.