Naujausios
Emigranto užrašai (8).
Neriboti Anglijos neįgaliųjų reikalavimai
Anglijos senukai ir neįgalieji skirtingi kaip ir juos prižiūrintys žmonės. Paskaitinėjusi įvairius internetinius forumus, pridėjusi girdėtą pažįstamų patirtį, turiu konstatuoti, kad mano „auklėtinis“ — ne didžiausia blogybė...
Mano senuką slaugės prižiūri jau apie 25 metus. Per tą laiką jo namuose padirbėjo daugiau nei du šimtai moterų. Aš pakeičiau rekordininkę, kuri čia ištvėrė devynis mėnesius.
Šuniukai vaikščioja naktį
Dar tada, kai internetu ieškojau darbo, dažnai skaitydavau Anglijos slaugių diskusijas. Štai viena rašė, kad teko mesti darbą, nes labai pavargo: ji ne tik prižiūrėjo senuką, skalbė, virė, plovė, bet ir turėjo prižiūrėti tris jo šunis bei papūgą... Šuniukus tekdavo vesti į lauką net naktį — esą jie to labai nori. „Ir neturėdavau teisės net prisėsti. Visada gaudavau naują užduotį“,–tikino.
Slaugu dirbantis vaikinas rašė, kad jo prižiūrėtas neįgalus žmogus vakarais jį siųsdavo parnešti narkotikų... Vaikinas šį darbą paliko jau po kelių dienų.
Didžiosios Britanijos neįgalieji yra reiklūs darbdaviai. Daugelis yra susikūrę internetinius tinklalapius ir smulkiai aprašę reikalavimus būsimiems pagalbininkams. Kartais galima įtarti, kad naujų slaugių paieška neįgaliajam tėra pramoga.
Dažnas pabrėžia, kad norėtų slaugės, turinčios tokių pat pomėgių. Tarkim, jauna neįgali mergina keliasi iš lovos tik vidurdienį. Jos pomėgiai — TV serialai ir kompiuteriniai žaidimai. Ji norėtų, kad slaugė būtų ne tik susidomėjusi kompiuterinių žaidimų stebėtoja jai žaidžiant, bet ir pati pademonstruotų aukštą lygį. Beje, ši mergina miegoti eina tik paryčiais, tad, aišku, iki tol užmigti negalės ir jos pagalbininkė. Žodžiu, dirbant šioje pozicijoje miegoti beveik neteks...
Už laisvą meilę
Kita į internetą skelbimą įdėjusi neįgali moteris tikino, jog jai reikalinga „supratinga slaugė“: “Mano namuose tu turėsi ne tik daug dirbti, man padėti, bet ir sugebėti išlikti diskretiška.“ Mat į jos namus dažnai atvyksta daug jos draugų su vaikais, naminiais gyvūnais. Kartais gali būti užimta slaugės lova ir kambarys, tad ji turi būti pasiruošusi miegoti ant grindų ir neprieštarauti. Šeimininkė akcentuoja esanti laisvos meilės šalininkė, tad teks susitaikyti ir su čia vykstančiomis sekso orgijomis.
O štai neįgalus senukas taip prisistato internetiniame tinklalapyje: galįs vaikščioti, tačiau sunkiai, tad ilgesnes distancijas įveikiantis vežimu. Vaidina neįgaliųjų teatre, išpažįsta budizmą, užsiima joga. „Mano namuose nėra lovų, dažnai išbandau naujus pratimus, valgau tik vegetarišką maistą. Pas mane dažnai apsistoja draugai iš viso pasaulio. Iš slaugės tikiuosi tokių pat pomėgių, sutarimo su mano draugais“, — praneša jis.
Labiausiai įsiminė neįgalios moters skelbimas, kuriame ji teigė, jog slaugė negalinti valgyti šeimininkės maisto, o turinti atsinešti iš namų. „Suvalgyk savo sumuštinius dirbdama, tarkim, lygindama drabužius. Niekada nesustok, nes aš moku tau už darbą“, — rašė ji.
Čia paminėjau bene blogiausius egzempliorius. Pažibomis laikyčiau neįgalius verslininkus, kurie slaugytojams pasiūlo fantastinį tūkstančio svarų per savaitę atlyginimą.
Pusryčiai į lovą — slaugei
„Dirbu nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, o paskui mėgstu važiuoti į naktinius klubus. Tau teks mane visur lydėti. Tu būsi mano rankos, kojos ir asmeninis vairuotojas. Gyvenu Londone, tad tu turi čia sugebėti puikiai vairuoti. Be to, noriu, kad mano namai būtų idealiai švarūs. Žodžiu, pas mane tu tikrai neisi miegoti devintą valandą vakaro“, — savo skelbime rašo vienos firmos savininkė.
Iš Indijos kilęs neįgalus vyriškis prisistato esantis drabužių dizaineris ir siūlo didelį atlyginimą bei keliones po užsienį kartu su juo. Iš slaugės mainais tikisi modelio išvaizdos, puikių administratorės įgūdžių ( jai teks užsakinėti lėktuvų bilietus, organizuoti jo dienotvarkę).
Tarp ypač gerų darbdavių minimi ir senoliai, dažniausiai ilgaamžiai, kurie gali vaikščioti patys. Slauges jiems parūpina vaikai, nenorintys, kad tėvai jaustųsi vieniši. Tik įsivaizduok: tau moka gerus pinigus, o tavo darbas kartu su senuku nueiti į parduotuvę, bažnyčią, pas draugus. Viena slaugė komentaruose rašė ryte gaunanti pusryčius į lovą: „Mano prižiūrima 90-metė labai nenustygstanti. Ji atsikelia anksčiau, pataiso pusryčius ir man viską atneša. Keliuosi tik apie vidurdienį.“
Šelmis Džimis...
Mano kolegė vengrė prižiūrėjo jau keletą senukų. Anksčiau dirbo pas neįgalų verslininką, kuris namuose kuria internetinius portalus: „Buvau labai patenkinta. Turėjau tik aptvarkyti kambarius, paruošti valgį ir dieną galėdavau išeiti į miestą pasižvalgyti. Visada kartu vakarieniaudavome, gerdavome vyną. Aišku, visa tai man nekainavo. Sodo tvarkyti ateidavo sodininkas, mašiną plaudavo plovykloje, net elektrinę orkaitę kartą per mėnesį valydavo specialistas. Jokių grąžtų ar kitokių nesąmonių kaip čia...“
Tik po kelių mėnesių kolegė išsidavė, kodėl paliko šią svajonių darbo vietą: „Įsimylėjau šį žmogų. Mes bendraamžiai. Po nelaimingo atsitikimo, kai tapo neįgalus, jį paliko žmona. Dukros jau suaugusios. Greičiausiai nuo tada jis nebepasitiki moterimis, tad į mano jausmus neatsakė. Pasakė, jog norėtų, kad slaugė vairuotų mašiną, o aš to nesugebu, taigi turėjau išeiti...“
Bet, neduok Dieve, patekti pas tokį, kaip Džimis, mirkteli man kolegė. Internete kas kelios savaitės slaugės ieško smulkus šešias dešimtis metų perkopęs vyras. Jis siūlo neblogą atlyginimą ir pagalbos mažai reikalauja, tad keista, kodėl vis neranda slaugės...
„Pas jį dirbo mano kraštietė, — paaiškina vengrė. — Ištvėrė dvi savaites ir pabėgo. Kas vakarą senukas kaip katinas kniaukė prie jos durų — sekso prašė... Teko merginai važiuoti namo...“
Tęsinys — kitą trečiadienį
Didžiosios Britanijos neįgalieji yra reiklūs darbdaviai. Daugelis yra susikūrę internetinius tinklalapius ir smulkiai aprašę reikalavimus. Kartais galima įtarti, kad naujų slaugių paieška neįgaliajam tėra pramoga.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.