Naujausios
Ekspertas mato krizės dugną
Šiauliuose lankęsis Tomas Andrejauskas, „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas teigia, kad šiemet gyvensime kaip ir pernai — nebus nei geriau, nei blogiau. Nors žali optimizmo daigai kai kur kalasi. Makroekonomikos ekspertas tvirtina, kad blogiausia jau yra praeityje.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Atgal žengėme penkerius metus
— Pagrindinė tema Lietuvoje — ar krizė pasibaigė, ar jau pasiekėme dugną?
— Panašu, kad žemiau nebekrentame. Šių metų pirmojo ketvirčio bendras vidaus produktas smuko 2,9 procento, bet prognozės buvo minus 4— 5 procento. Todėl šį skaičių vertiname teigiamai ir tai rodo, jog antrąjį ketvirtį vidaus produktas pradės augti ir dugnas bus pasiektas.
Lūkesčiai gerėja, tačiau pridėtinės vertės papildomai neatsiranda, darbo vietų ir reikšmingų investicijų į ūkį — taip pat. Į plėtrą niekas neinvestuoja. Žmonės irgi neskuba gyventi skolon, krizė pamokė atsakingai planuoti asmeninius finansinius.
— Į kurių metų ekonominį lygį grįžome?
— Į 2004--2005 metų. 2010 metų antrąjį pusmetį matysime ekonomikos augimą, bet reikšmingo pakylėjimo nebus. Nedarbo lygis bus apie 16 procentų ir po truputį nustos augti. Kitais metais bus naujų investicijų, jos leis kurti naujas darbo vietas, bet reikės palaukti iki 2011-2012 metų.
— Ar žmonių atlyginimai dar mažės?
— Mažės. Privačiame sektoriuje sumažėjo apie 30 procentų, dabar 5--10 procentų mažėja viešajame. Mažės ir vidaus prekių vartojimas. Bet optimizmo teikia eksporto augimas.
Šie metai statistiškai bus panašūs į 2009-uosius, bet optimistiškesni. Eiliniams žmonėms nereikia tikėtis, kad kišenė staigiai pradės pilnėti, tai pajausime 2011-aisiais.
— Per savaitę Lietuvoje įregistruota 8 tūkstančiai bedarbių. Iš vieno nedidelio Lietuvos miesto į užsienį išvažiavo 70 žmonių. Skaičiai iškalbingi?
— Emigracija yra sistemos pasėkmė. Išvažiuoja jaunimas. Jei vidutinis nedarbas Lietuvoje yra 15--16 procentų, tai tarp jaunimo — daugiau negu 30 procentų, darbo negali rasti kas trečias jaunuolis. Jauniems išvažiuoti lengviau, jie nėra šeimų sukūrę, neįleidę šaknų. Jaunų žmonių emigracija nestiprina mūsų socialinės sistemos.
Esame geriau paruošti krizei
— Kaip atrodome Europos kontekste?
— Pakankamai įdomiai. 2009 metais kritome stipriausiai, nors čempionė yra Latvija. Kita vertus, Baltijos šalys bus tarp tų, kurios greičiausiai atsigaus.
Mūsų šalys emociškai ir psichologiškai geriau pasiruošusios tvarkytis su krize, nei kitos euro zonos šalys. Protestai prieš Vyriausybės taupymo planus Graikijoje sukėlė riaušes. Lietuvos visuomenė nėra taip išlepinta, lengviau priima smūgius ir tai yra ne pirmas kartas.
— Tai mūsų nuolankumas ir susitaikymas čia nieko dėtas?
— Nemanau. Truputį kitaip mąstome. Pastebėjau, kad kuo toliau į šiaurę, tuo žmonės pragmatiškesni, jie supranta, kad pasėkmės galėjo būti liūdnesnės. Kitos išeities nėra.
2009 metais Baltijos šalys linksniuotos dėl paties didžiausio ekonominio kritimo, bet etiketės, kad esame nevykėliai, nėra kaip klijuoti. Ta pati Graikija Baltijos šalis rodo pavyzdžiu, kaip reikia daryti sunkius sprendimus.
Daugelio Europos Sąjungos šalių gal tos problemos prasideda, o pas mus baigiasi. Tai yra mūsų stiprioji pusė. Nesakau, kad išeisime laimėtojais, nes gyvename vienoje šeimoje.
— Ką šiandien paguodžiamo galite pasakyti pensininkams?
— Kad pensijos sulauks. Šalis nebuvo per daug prisiskolinusi, tad turi galimybę pasiskolinti ir pinigų pensijoms bus.
Euras ateis
— Kada Lietuvoje laukti euro?
— Laukiame žinių, ar leis eurą įsivesti estams. Įsivesti eurą Lietuvoje realu 2014 metais. 2012-ųjų pabaigoje reikėtų tenkinti Mastrichto kriterijus ir tai yra realu. Pagrindinis iššūkis yra biudžeto deficito santykis nuo bendrojo vidaus produkto. Dabar turime apie 8 procentus deficito, mums reikia pasiekti 3 procentus. Tam reikia įvykdyti pakankamai reikšmingą biudžeto konsolidaciją. Iš mokesčių biudžetas jau sutvirtinamas. Bet papildomi mokesčiai daug pajamų nepridės, nes žemas ekoniminis aktyvumas — reikės taupyti valstybei.
Klausimas, kaip keisis euro plėtros strategija. Kai ateina neramūs signalai iš Ispanijos, Graikijos, euro plėtra nebėra svarbiausia, nes reikia gelbėti euro zonos šalis.
Euras šiemet linkęs silpnėti, analitikai prognozuoja, jog įvedimo metu euro ir dolerio santykis lygus.
— Daliai žmonių euras atrodo kaip baubas.
— Euro faktą turime — litas prie euro pririštas. Euras duoda stabilumo finansų sistemai, ateina daugiau investicijų. Buvimas euro zonoje rodo, kad šalis nepaliekama likimo valioje. Graikija galėjo bankrutuoti penkis kartus, bet to neleidžiama. Aišku, ne už dyką.
NUOMONĖ: Makroekonomikos ekspertas Tomas Andrejauskas nusiteikęs optimistiškai: „Laukia daug įdomių iššūkių, pesimizmo matome vis mažiau, blogiausia jau yra praeityje“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.