Ekonomika augs, kainos kils

Eko­no­mi­ka augs, kai­nos kils

Jo­niš­kio tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­re su­reng­to­se „Vers­lo die­no­se-2016“ „Swed­bank“ mak­roe­ko­no­mi­nių ty­ri­mų tar­ny­bos vy­res­nio­ji eko­no­mis­tė Vai­va Šeč­ku­tė kal­bė­jo, kad pa­sau­lio ir Lie­tu­vos eko­no­mi­ka – tar­si ant plo­no le­do, nors jos au­gi­mas ar­ti­miau­sius dve­jus me­tus iš­liks, bet bus ma­žė­jan­tis.

Ki­tais me­tais pro­gno­zuo­ja­ma tri­gu­bai di­des­nė inf­lia­ci­ja, o darb­da­viams vis sun­kiau bus ras­ti tin­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jus. Jau da­bar yra ra­jo­nų, kuriuose į vie­ną lais­vą dar­bo vie­tą yra 60–70 be­dar­bių, ta­čiau jie nea­ti­tin­ka rei­kal­vi­mų, kad ga­lė­tų įsi­dar­bin­ti.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Išo­ri­nės grės­mės

„Swed­bank“ mak­roe­ko­no­mi­nių ty­ri­mų tar­ny­bos vy­res­nio­ji eko­no­mis­tė Vai­va Šeč­ku­tė, pra­dė­da­ma pra­ne­ši­mą, pa­ste­bė­jo, kad 2017–2018 me­tais pro­gno­zuo­ja­mas ma­žes­nis eko­no­mi­kos au­gi­mas kai ku­rio­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se su­si­jęs su struk­tū­ri­nių re­for­mų sto­ka.

Šiais me­tais Lie­tu­vai dar bus svar­būs Ita­li­jos kons­ti­tu­ci­nio re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai, Aust­ri­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai. 2017 me­tais vyks Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­riuo­se bai­mi­na­ma­si dėl kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų pa­žiū­rių Na­cio­na­li­nio fron­to ly­de­rės Ma­ri­ne le Pen ga­li­mos per­ga­lės, o Vo­kie­ti­jo­je rim­tus iš­ban­dy­mus fe­de­ra­li­niuo­se rin­ki­muo­se tu­rė­tų pa­tir­ti An­ge­los Mer­kel par­ti­ja.

Ki­ta grės­mė pa­sau­lio eko­no­mi­kai – au­gan­čios Ki­ni­jos sko­los ir neišsp­ręs­ta per­tek­li­nių in­ves­ti­ci­jų pro­ble­ma.

„Nors ofi­cia­liai skel­bia­ma, kad Ki­ni­jos „blo­gų pa­sko­lų“ po­rtfe­lis sie­kia 2 pro­cen­tus, kai ku­rie eko­no­mis­tai ma­no, kad ga­li bū­ti net 10 pro­cen­tų,“ – sa­kė eko­no­mis­tė.

Prog­no­zuo­ja­mos di­des­nės de­ga­lų kai­nos

Lek­to­rė pa­skel­bė ne­ma­lo­nią ži­nią: nuo 2014 me­tų ge­ro­kai kri­tu­sios de­ga­lų kai­nos pra­dės nuo­sai­kiai di­dė­ti, nes pa­klau­sa ir pa­siū­la pa­ma­žu su­si­ly­gi­na. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2017 me­tais naf­ta kai­nuos 61, o 2018-ųjų me­tų pa­bai­go­je sieks iki 70 do­le­rių už ba­re­lį.

Ma­no­ma, kad eko­no­mi­kos au­gi­mas Lie­tu­vo­je 2017 me­tais pa­kils iki 2,8, o 2018 me­tais vėl su­lė­tės iki 2,5 pro­cen­to. Šie­met BVP au­gi­mo progno­zė – 2 pro­cen­tai.

„Nors na­mų ūkių var­to­ji­mas Lie­tu­vo­je šie­met išau­go, ta­čiau bu­vo nu­vi­lian­tis vie­šo­jo sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jų au­gi­mas“, – sa­kė eko­no­mis­tė.

Jos tei­gi­mu, na­mų ūkių var­to­ji­mo di­dė­ji­mą itin lė­mė 17 pro­cen­tų išau­gęs de­ga­lų po­rei­kis, ku­ris grei­čiau­siai su­si­jęs su jau mi­nė­to­mis ma­žes­nė­mis jų kai­no­mis.

60–70 žmo­nių vie­nai lais­vai dar­bo vie­tai

2017-ai­siais lau­kia­ma tri­gu­bai di­des­nės inf­lia­ci­jos, ka­dan­gi brangs ne tik pa­slau­gos, kaip bu­vo aiš­kiai ma­to­ma iki šiol, bet ir pre­kės.

Darb­da­viai ir to­liau su­si­durs su spe­cia­lis­tų pro­ble­ma. Nors pa­sta­ruo­ju me­tu lais­vų dar­bo vie­tų dau­gė­ja, ne­su­ran­da­ma tin­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų ar­ba jie gy­ve­na to­li ir ne­no­ri, ar­ba ne­ga­li keis­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos.

Ša­ly­je kas­met su­ma­žė­ja iki 30 tūks­tan­čių dar­bin­go am­žiaus žmo­nių. 2016 me­tais kas mė­ne­sį ne­ten­ka­ma apie 2,4 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų.

V. Šeč­ku­tė tei­gė, kad Jo­niš­kio ra­jo­ne lais­vų dar­bo vie­tų ir be­dar­bių san­ty­kis yra maž­daug 40 as­me­nų į vie­ną vie­tą, vi­du­ti­niš­kai ša­ly­je jis dvi­gu­bai ma­žes­nis – 20 žmo­nių į vie­ną vie­tą. Tie­sa, yra ir „pra­stes­nių“ Lie­tu­vos ra­jo­nų – Bir­žų, Ro­kiš­kio, kur šis san­ty­kis dar tra­giš­kes­nis – 60–70 be­dar­bių į vie­ną lais­vą vie­tą.

Lek­to­rės nuo­mo­ne, ne­sant pa­kan­ka­mai rei­ka­lin­gų spe­cia­lis­tų, di­dė­ja spau­di­mas kel­ti at­ly­gi­ni­mus. Ta­čiau ma­žuo­se mies­te­liuo­se gy­ven­to­jai ne­pas­te­bi, kad al­gos bū­tų di­di­na­mos ei­li­niams dar­buo­to­jams.

Svar­biau­sios re­for­mos

V. Šeč­ku­tė įvar­di­jo ir svar­biau­sias prio­ri­te­ti­nes re­for­mas, ku­rių reik­tų Lie­tu­vai.

Pir­miau­sia ak­cen­tuo­ja­ma, kad švie­ti­mo sis­te­ma tu­rė­tų pe­rei­ti nuo kie­ky­bės prie ko­ky­bės, at­si­žvel­giant į tai, ko­kio iš­si­la­vi­ni­mo žmo­nių rei­kia dar­bo rin­kai. Taip pat tu­rė­tų bū­ti to­bu­li­na­mos per­kva­li­fi­ka­vi­mo ga­li­my­bės.

Bū­ti­nas vie­šo­jo sek­to­riaus „liek­nė­ji­mas“. Pa­sak eko­no­mis­tės, Lie­tu­vo­je šis sek­to­rius api­ma 30 pro­cen­tų vi­sų dir­ban­čių­jų, o iš­si­vys­čiu­sio­se Va­ka­rų ša­ly­se sie­kia tik 15 pro­cen­tų.

Re­zer­vų tau­py­ti yra ir au­to­ma­ti­zuo­jant, elekt­ro­ni­zuo­jant val­džios sek­to­rių.

Au­to­rės nuo­tr.

Eko­no­mis­tė Vai­va Šeč­ku­tė tei­gė, kad Jo­niš­kio ra­jo­ne lais­vų dar­bo vie­tų ir be­dar­bių san­ty­kis yra maž­daug 40 as­me­nų į vie­ną vie­tą, kai vi­du­ti­niš­kai ša­ly­je jis dvi­gu­bai ma­žes­nis – 20 žmo­nių į vie­ną vie­tą.