Naujausios
METŲ MAMOS
Dvylikos vaikų mama jaučiasi laiminga
Joniškio rajone nuošaliame Vaizgučių kaime gyvenanti 12 vaikų užauginusi mama Emilija Gudmonienė jaučiasi laiminga: visi sūnūs ir dukros užaugo dorais žmonėmis, o prieš keletą dienų į namus ji parsivežė iš Prezidento Valdo Adamkaus gautą apdovanojimą — ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Apie apdovanojimus negalvojo
Emilija Gudmonienė per 20 metų susilaukė 12 vaikų. Pirmasis — sūnus Virgilijus, gimė 1954-aisiais, jauniausioji Edita į šį pasaulį pasibeldė 1974 metais. Tarp jų rikiuojasi visas dešimtukas pametinukų: Povilas, Elena, Kazys, Antanas, Birutė, Dana, Valdas, Zita, Kęstas ir Lina. Dauguma jų pasiliko gyventi Joniškio rajone, tad mamą dažnai aplanko. Dabar jau rikiuojasi į eilę 24 vaikaičiai ir 14 provaikaičių.
76-uosius metus skaičiuojančios daugiavaikės mamos veidas šviečia, vos vos žilstelėję plaukai. Ji šneka taupiai, kukliai, girtis nepratusi: sako, kad sunku nebuvo, vaikai vieni kitus augino, tėvams padėjo. Negalvojo moteris apie jokius apdovanojimus, gimdė tiek, kiek Dievulis davė. Bet dar ir senais laikais buvo pastebėta valdžios, gavo motinos didvyrės ordiną, o šiemet Motinos dienos proga į namus parsivežė iš Prezidento Valdo Adamkaus rankų gautą ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.
„Malonų įspūdį paliko Prezidentas. Linkėjo laimės, sveikatos, kad stipri būčiau. Ir šiaip, nebuvau dar į tokius rūmus papuolusi“, — prisipažino Emilija Gudmonienė. Prieš apdovanojimą, sako, pradėjusios rankos drebėti, kažkoks neramumas suėmė ne tik ją, bet ir kartu lydėjusius vaikus.
Vaikai padėdavo dirbti
„Kad ir kainavo sveikatos, bet dar yra, užtenka. Pavaikštau po namus, po darželį. Tik kantrybės dabar mažiau turiu, matyt, išeikvojau. Darbus vaikai atlieka, nė vienas širdies negraužia, geri augo, geri ir dabar. Ko nebūti laimingai“, — sako su sūnumi Virgilijumi, dukromis Zita ir Lina bei jų vaikais trijų kambarių bute gyvenanti moteris.
Jaunystėje ji savęs negailėjo. Ilgą laiką reikėjo visą šeimą rankomis apskalbti. Kol gyveno Radviliškio rajone Vaskoniuose, nebuvo vandentiekio, pilnas vonias vandens iš šulinio tekdavo pritempti. Skubėjo į darbą, fermoje prižiūrėjo veršelius. Vyro Petro, kurio nebėra jau 12 metų, žinioje buvo jaučiai.
„Grįžę iš mokyklos ne pamokas pirmiausia ruošdavome, bet lėkdavome siloso vežti ar kitur talkinti. Žinojome, jei į šokius norėsime, reikės darbus prieš tai atlikti, — pasakoja dukra Lina. — Vasaromis mama pasiimdavo “normas“ — hektarą arba du burokų. Visi juos ravėdavome, nuimdavome. Tėvai pratino, kad viską reikia užsidirbti. Uždirbę galėjome užmokestį patys išleisti. Užtekdavo drabužiams, mokykos reikmenims. Nors augome visas tuzinas, niekada neteko seserų batų nešioti, turėjau savus. Apskritai, nieko mums netrūko, ir duonos turėjome užtektinai, ir viso kito. Sotūs, laimingi, patenkinti. Sutarėm tarpusavyje, buvome vieningi.“
Per metus Emilija su Petru užsiaugindavo ir papjaudavo po 3— 4 kiaules. Pieno taip pat nereikėjo pirkti. Dar ir dabar laiko vieną karvutę. Daugiau neapsimoka, nes supirkėjai teduoda po 30 centų už litrą. Visiems vaikams šeima rengdavo gimtadienius, mama pyragų prikepdavo. O suaugusioms visoms dukroms tėvai vestuves surengė savo išgalėmis.
Pati Emilija Gudmonienė taip pat kilusi iš gausios septynių vaikų šeimos, tačiau tėvelius gerokai pralenkė. Jos vyras augo tarp keturių vaikų.
Autorės nuotr.
KUKLUMAS: Emilija Gudmonienė kuklindamasi sako, kad užauginti 12 vaikų nebuvo sunku.
APDOVANOJIMAS: Už dorais užaugintus 12 vaikų Emilija Gudmonienė gavo ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“, kurį apžiūrėjo Gataučių seniūnė Janina Kadienė (kairėje) ir socialinė darbuotoja Dangutė Glušniovienė.
Džojos Gundos BARYSAITĖS nuotr.
LINKĖJIMAI: Emilijai Gudmonienei Prezidentas Valdas Adamkus linkėjo laimės, sveikatos, kad stipri būtų.