
Naujausios
Dvinaris mokestis už atliekas kelia daug klausimų
Praėjusią savaitę Joniškyje apsilankę Aplinkos ministerijos atstovai aiškino, kaip galima skaičiuoti būsimą dvinarį mokestį už mišrias atliekas. Tačiau diskusijos dalyviai išsiskirstė iki galo neišsiaiškinę, kokio dydžio turėtų būti kintamoji mokesčio dalis, kaip išrašyti sąskaitas, ar nepadaugės išmetamų šiukšlių pagrioviuose.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Bus pastovioji ir kintamoji dalys
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Gedminas Joniškyje susirinkusiems apskrities savivaldybių ekologams, Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro atstovams pristatė parengtus bendruosius reikalavimus, pagal kuriuos savivaldybės iki šių metų liepos 1 dienos turi patvirtinti dvinarės įmokos dydžius. Juos reikės taikyti nuo 2017-ųjų sausio.
Dabartinis mokestis už atliekas skils į dvi dalis – pastoviąją ir kintamąją. Pastaroji priklausys nuo išvežamų konteinerių kiekio, o iš pastoviosios mokesčio dalies bus išlaikoma atliekų tvarkymo infrastruktūra.
Rinkliava, pasak Atliekų departamento vyriausiojo specialisto K. Gedmino, turi būti grįsta vadinamosiomis būtinosiomis sąnaudomis: už atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, šalinimą, žaliųjų atliekų atskyrimą nuo mišrių, visuomenės švietimą ir informavimą, administravimą. Taip pat gyventojai iš mokesčio finansuos ir netinkamų eksploatuoti sąvartynų po uždarymo priežiūrą.
Į rinkliavos dydį negalės būti įtrauktos išrūšiuotų pakuočių ir bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos. Nuo kintamosios dalies mokesčio būtų atleidžiami gyventojai, deklaravę, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu.
Savivaldybėms derės nusistatyti minimalias atliekų normas vienam gyventojui ar įmonei.
Pagal protą ar pagal plotą?
Pastovioji rinkliavos dalis pasirinktinai galės būti nustatoma pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį, nekilnojamojo turto objektų skaičių arba gyventojų (įmonėje – darbuotojų) skaičių.
Kintamoji dalis gali būti nustatoma pagal išvežamų mišrių atliekų konteinerių dydį ir kiekį, pagal išvežimo dažnį, numatytą atliekų susidarymo minimalią normą.
Susitikimo dalyviams iškart kilo klausimas, kaip kintamąją rinkliavos dalį apskaičiuoti, kada konteineriai yra kolektyviniai – pastatyti daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
Aplinkos ministerijos specialistas Kastytis Gedminas paaiškino: „Tokiu atveju kintamoji dalis galės būti paskaičiuojama pagal pastoviosios mokesčio dalies kintamąsias dedamąsias, tai reiškia, pagal protą, atsiprašau, pagal plotą arba gyventojų skaičių.“
Specialisto netyčinė klaida supainiojus raides buvo palydėta juoku ir pritarimu, kad iš tiesų protas praverstų nustatinėjant mokesčius.
Kilo daug klausimų
ŠRATC ir apskrities savivaldybių atstovams kilo nemažai klausimų: kaip gyventojams pateikti sąskaitas, jei esant kintamajai daliai kas mėnesį mokama suma keisis, ar yra kokie teisės aktai, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti gyventojo atliekų sukaupimo normą, ar nebus taip, kad dabartinį mokestį pakeitus į dvinarį, jis gerokai padidės?
Pasak Joniškio komunalinio ūkio direktoriaus Jono Venislovo, jeigu dabar, kai mokestis yra pastovus ir vienodas visiems, dalis gyventojų sukauptas atliekas atveža išmesti į konteinerius prie kapinių, įvedus dvigubą mokestį jie tuo labiau bus nesuinteresuoti mokėti nuo išvežamų atliekų konteinerių skaičiaus priklausančią kintamąją dalį ir dar daugiau šiukšlių gabens į bendrus konteinerius ar pagriovius.
Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Aivaras Rudnickas siūlė nustatyti labai mažą kintamąją mokesčio dalį, gal net 1 procentą iš 100.
Atliekų tvarkymo departamento Atliekų tvarkymo skyriaus vedėja Laura Zukė aiškino, kad rinkliavos kintamosios dalies nereiktų suprasti kaip „plius“ prie esamo mokesčio. Bus bendras mokestis iš dviejų dalių, kurio pastovioji dalis kaip tik neturėtų būti labai didelė, kad skatintų gyventojus naudotis paslauga.
Susirinkusiesiems taip pat teigta, kad paprastai savivaldybės vadovaujasi statistine informacija, kiek vienas gyventojas sukaupia atliekų per metus ir tą skaičių padalina iš 12 mėnesių, taigi, atliekų normą nustatyti galima. O sąskaitas siūlyta ateityje perskaičiuoti atsižvelgiant į praėjusius metus.
„Bus sumaištis ir kaina kils“, – replikavo Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krivickas sakė, kad vertėtų apie dvinarį mokestį diskutuoti dar kartą, kai administracija jau bus parengusi dvinario mokesčio sprendimo projektą Joniškio rajono tarybai.
Jis taip pat dar priminė, kad nuo 2019 metų numatomas maisto atliekų surinkimas iš gyventojų.
Autorės nuotr.
PAAIŠKINIMAS: Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Gedminas aiškino, kad kintamoji dalis gali būti nustatoma pagal išvežamų mišrių atliekų konteinerių dydį ir kiekį, pagal išvežimo dažnį, numatytą atliekų susidarymo minimalią normą.
SUPRATIMAS: Atliekų tvarkymo departamento Atliekų tvarkymo skyriaus vedėja Laura Zukė aiškino, kad rinkliavos kintamosios dalies nereiktų suprasti kaip „plius“ prie esamo mokesčio.
SĄSKAITOS: Pakruojo rajono savivaldybės ekologė Kazimiera Klabienė sakė, kad brangs rinkliavos administravimas, juk sąskaitas teks išrašyti kas mėnesį, nes kas mėnesį kintamoji mokesčio dalis keisis, priklasuomai nuo išvežto atliekų kiekio.