Naujausios
Durpių įmonę gelbėtų ankstyva ir sausa vasarą
Praėjusių trejų metų vasaros UAB „Tytuvėnų durpės“ varė į neviltį – dėl lietingų orų durpių surinkimas ir pusbrikečių gamyba dažnai stodavo. Žaliavą pusbrikečiams įmonė baigė jau praėjusių metų rugsėjį.
„Mus gelbėtų tik kuo ankstyvesnė ir sausa vasara“, – sakė UAB „Tytuvėnų durpės“ direktorius Alfredas Asminavičius.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Netinka nei lietus, nei karštis
UAB „Tytuvėnų durpės“ – sezoninė įmonė. Vasaromis joje dirba 45 žmonės, kitų metų laiku – vos 18. Daugiausia dirbančiųjų – iš Tytuvėnų ir aplinkinių vietovių.
„Durpės surenkamos, pusbrikečių gamyba vykdoma vasarą, todėl ir darbuotojų tuomet reikia kur kas daugiau. Tačiau jau trečia vasara mus varo į neviltį. Beveik ištisai merkiantys lietūs stabdo darbus. Durpių rinkimas – kaip šieno vežimas. Drėgmė – didžiausias priešas“, – sakė dvejus metus UAB „Tytuvėnų durpės“ direktoriaujantis Alfredas Asminavičius.
Eksportuojamą, žemės ūkiui skirtos durpės žaliavą, tytuvėniškiai baigė iki Naujųjų metų, nors palankiais metais jos užtekdavo iki naujojo sezono, kuris prasideda maždaug gegužės mėnesį.
Pusbrikečių gamybai reikalinga ypatingai sausa, iki 28-30 procentų drėgmės žaliava. Todėl pusbrikečių žaliavos atsargos baigėsi dar anksčiau, praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Dėl tos pačios priežasties nepasiteisino ir eksperimentas – gabalinių durpių gamyba.
„Įmonei tikrai nelengva išgyventi dėl priverstinių prastovų. Šiuo metu perdirbamos iš vienos Kauno firmos atvežamos durpės“, – pasakojo direktorius.
Konkurencija – durpių pusbrikečiams
Lietuvoje veikia vos dvi įmonės, kurios gamina durpių pusbrikečius. Viena – įsikūrusi netoli Kuršėnų, Telšių rajone, kita – Tytuvėnuose.
Konkurencijos šioje nišoje, pasak A. Asminavičiaus, nėra. Tačiau pilna spauda skelbimų apie prekybą baltarusiškais briketais. Lietuvoje nėra briketų gamybos įmonių. Briketams pagaminti reikalinga dar mažesnė durpių drėgmė – 18-20 procentų.
Už toną pusbrikečių „Tytuvėnų durpių“ savininkai šiemet yra numatę 260 litų kainą. Pernai įmonė įsigijo sunkvežimį, jau teikia ir transportavimo paslaugas.
Daugiausia „Tytuvėnų durpių“ pusbrikečius perka Tytuvėnų, Kelmės ir Raseinių miestų bei rajonų gyventojai. Vienas kitas pirkėjas pasitaiko iš tolimesnių vietovių, pavyzdžiui, Tauragės.
2011 metais „Tytuvėnų durpės“ nepatenkino visų klientų poreikių dėl lietingos vasaros. Praėjusiais metais pusbrikečių įsigijo visi pageidavusieji, nors vasara irgi buvo durpininkams nepalanki.
Direktoriaus teigimu, įmonė norėtų ir pajėgtų pagaminti produkcijos daugiau, bet orai pastaruosius trejetą metų to padaryti neleido. Įmonė įsigijo naujos technikos, įrengimų.
Nuostoliai – dėl ugnies
Prieš keletą metų UAB „Tytuvėnų durpės“ ceche Tytuvėnuose kilęs gaisras padarė didžiulių nuostolių.
Cechas jau atkurtas, tik kitoje, patogesnėje vietoje – prie Šiluvos tyrelio durpyno, kad durpių žaliavos perdirbimui nereiktų vežioti į Tytuvėnus.
„Be jokių abejonių, sausos vasaros mūsų verslui pačios tinkamiausios. Tačiau, jei būna dar ir karšta – blogai. Ugnis netrunka įsiplieksti durpynuose. Labai svarbu kuo greičiau menkiausius gaisro židinius užgesinti“, – sakė direktorius.
Durpių nebereikia?
Beveik tris dešimtmečius durpių sektoriuje dirbantis A. Asminavičius svarstė, ar Lietuvai durpių nebereikia?
Lietuvoje į naudingųjų išteklių balansą įrašyti 64 durpynai, kuriuose yra beveik 120 milijonų tonų durpių, durpynai užima daugiau kaip 6 procentus teritorijos. Durpės kasamos maždaug pusėje durpynų. Tarp didžiausių durpių išteklių turinčių rajonų – ir Kelmės.
Pasak direktoriaus, durpės naudojamos ne tik kurui, bet ir žemės ūkyje (kompostui, apželdinimui, kraikui). Tarpukario metais Lietuvoje per metus buvo iškasama po 0,23 milijono tonų durpių, didžioji dalis tekdavo kurui.
Po Antrojo pasaulinio karo durpių gavyba buvo pakilusi iki 2 milijonų tonų per metus. Vėliau durpių poreikis sumažėjo dėl to, kad pradėtos naudoti gamtinės dujos, naftos produktai.
Lietuvoje durpių gavyba auga, tačiau didžioji dalis perdirbtų durpių yra eksportuojamos.
Šalyje neberengiami ir durpių gavybą bei apdirbimą išmanančių specialistų. A. Asminavičius 1979 metais Kauno politechnikos institute įgijo mechaniko specialybę (durpininkystės profilizacija). Tačiau tik vienas iš 15 bendramokslių dirba pagal išsilavinimą.
Autorės nuotr.
SEZONAS: UAB „Tytuvėnų durpės“ direktorius Alfredas Asminavičius teigė, jog įmonę gelbėtų tik ankstyva ir sausa vasara.
TECHNIKA: Įmonė yra įsigijusi naujos modernios technikos, įrengimų.
DURPĖS: Lietuvoje durpių gavyba auga, tačiau didžioji dalis perdirbtų durpių yra eksportuojamos. Pusbrikečiai naudojami kurui.