Naujausios
Drožyba sukūrė verslą
Vaiguvoje (Kelmės rajonas) gyvenantis tautodailininkas Aivaras Norbutas su medžiu draugauja nuo vaikystės. Pomėgis tapo verslu – su žmona Sigita vaiguviškis gamina ir mugėse prekiauja 69 pavadinimų mediniais dirbiniais: druskinėmis, pjaustymo lentelėmis, rankšluostinėmis, šaukštais.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Bareljefas ir baldai
A. Norbutas su šypsena prisimena savo pirmuosius darbus. Būdamas gal penkerių metų, norėjo padaryti bareljefą, išsigalandęs tėvo atsuktuvą ir raižydamas ant faneros. Nepavyko.
Medis buvo kalbinamas ne vienerius metus. Po truputį. Aštuntoje klasėje Aivaras pasigamino baldus savo kambariui. Pusiau iš medžio, pusiau iš plokščių. Dalis dar likę iki šių dienų tėviškėje.
„Tėvas buvo darbų mokytojas. Ką pats darydavo, leisdavo ir man pabandyti. Dar visai nedidukas, jau bandžiau pjaustyti malkas benzininiu pjūklu. Vos pjūklą nulaikydavau, – sako A. Norbutas. – Mama – dailės mokytoja. Ir aš Šiauliuose studijavau Dailės fakultete. Aukščiausius pažymius gaudavau iš skulptūros.“
„Meistras“ už 800 litų
Supratęs, kad drožyba gali būti ir pragyvenimo šaltinis, A. Norbutas 1996-aisiais sumanė kurti nuosavą verslą.
„Turėjau 300 litų, mama paskolino 500 litų. Už tuos pinigus įsigijau stakles „Meistras“. Su staklėmis pjaustydavau, obliuodavau, tekindavau, frezuodavau. Dabar su šiomis staklėmis tik galandu“, – pasakoja tautodailininkas.
Pradėjo nuo drožybos. Įmonėje drožinėdavo ornamentus karstams. Savarankiškai droždavo žvakides, pakabukus, lenteles, žaislus.
Keletą metų medinės figūrėlės, valstiečių kiemai, prakartėlės, miško žvėrys, mašinėlės, masažuokliai, kabantys žaislai keliaudavo į Vokietiją. Žaislų eksportas nebuvo pelningas verslas.
Tuo pat metu A. Norbutas pradėjo prekiauti medinukais mugėse Lietuvoje, Vokietijoje.
Menui atsiduodavo medžio drožėjų pleneruose Punske, Juodkrantėje, Akmenėje, Kražiuose.
Uždaręs įmonę, trejus metus važinėjo į Norvegiją, gamino terasas, atlikdavo vidaus apdailos medžio darbus.
Grįžęs iš Norvegijos, 2009-aisiais, pradėjo gaminti laiptus. Jei patinka objektas, gamina ir dabar.
Bet labiausiai atsigauna mugėse. Norbutams patinka gyvenimas ant ratų, bendravimas su pirkėjais. Mugėse vaiguviškiai prekiauja 69 pavadinimų dirbiniais iš medžio: druskinėmis, pjaustymo lentelėmis, mentelėmis, šaukštais, duoninėmis, rankšluostinėmis, sviestinėmis.
Per du mėnesius – 2800 lentelių
Vaiguviškiai užsakymų gauna ir iš įmonių. Pernai su žmona Sigita per du mėnesius pagamino 2800 pjaustymo lentelių. Kad spėtų laiku, kas dieną dirbo po 16 valandų.
A. Norbutas dirbiniams perka kirstą medieną, su gateriu išsipjauna reikiamo storio lentas. Norbutai yra įsirengę nedidelę džiovyklėlę.
Daugiausia vaiguviškių dirbinių – iš lapuočių medžių medienos: ąžuolo, uosio. Pamėgę ir guobą. Žaislams dažniausiai ima beržą. Šaukštams, lentelėms renkasi vaismedžius, pavyzdžiui, obelį, slyvą ar vyšnią. Slyva – vienas iš gražiausių, labiausiai tinkamų drožybai vaismedžių.
Medžio drožėjai nesilaiko prietaro, neva, iš uosio geriau negaminti nieko, nes šis medis turi neigiamos energijos. Medinukai iš uosio niekuo ne prastesni.
Pušiniai, liepiniai dirbiniai sąlyčiui su maistu netinka dėl minkštumo, kitokio skalumo.
Ant ąžuolinio dirbinio nerekomenduojama dėti drėgnų geležinių daiktų (išskyrus nerūdijantį plieną), nes liks tamsi dėmė, atspaudas.
Visi medžiai geri, tinkami, reikia tik kūrėjo meilės.
Stebina inkrustuoti dirbiniai
A. Norbutas prieš porą metų sumanė, kaip medinukus pagražinti – inkrustuoti. Kiti meistrai to nedaro.
Kai pirkėjai A. Norbuto teiraujasi, kaip jam pavyksta taip inkrustuoti dirbinius, vaiguviškis juokais aiškina: „Reikia paimti medį, susmulkinti gabaliukais ir kaitinti 2000 laipsnių temperatūroje. Kai medis suskystėja, dvi valandas dar reikia laikyti helio šviesoje. Medis išskaidrėja, sutvirtėja, vėliau – nušlifuojamas, nupoliruojamas. Bet visas procesas nueitų perniek, jei nebūtų atliekamas šviečiant mėnulio pilnačiai.“
A. Norbutas šypsosi: būna, kad žmonės patiki. Iš tikrųjų užpildas – iš dirbtinio akmens.
Sumanymams įgyvendinti, darbui palengvinti ir paspartinti Norbutai įsigijo stakles, jos užprogramuojamos išpjaustyti įvairias užpildomas formas.
„Gaila sau savo laiko“
Norbutų namuose nedaug pačių pagamintų medinių daiktų.
„Gaila sau savo laiko, nors ir kaip keistai skambėtų tokie žodžiai“, – sako A. Norbutas.
Ir pateikia pavyzdį. Originalius tarpukario baldus vaiguviškis įsigijo antikvarinėje parduotuvėje. Baldai – labai gražūs, puikiai padaryti. A. Norbutas beveik įsitikinęs, jog baldus meistravo Vokietijos baldžiai. Kiekviena kėdė – su meistro monograma.
„Už stalą sumokėjau 2600 litų. Pats, norėdamas tokius baldus padaryti, pradėčiau mąstyti mažiausiai apie 10 tūkstančių litų atlygį, o gal – ir visą 15 tūkstančių. Kiek sugaiščiau laiko ne tik mąstydamas, bet ir darydamas. Nė neįsivaizduoju, kas padarytų tokias minkštas spyruokles“, – sako vaiguviškis.
Ir menininkas, ir verslininkas
Norbutai tvirtina: iš amato įmanoma išgyventi, tik būtina verslininko gyslelė.
Didžioji dalis organizacinių rūpesčių atitenka žmonai Sigitai.
Norbutai su mediniais dirbiniais yra dalyvavę mugėse Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, šiemet bandys pasiekti Švediją. Ten vasaromis mažuose miesteliuose vyksta labai daug mugių.
Vaiguviškiai prekiauja tik savo gamybos dirbiniais. „Mūsų dirbiniai – išbaigti, nuglostyti. Turime savo stilių. Būna, prieina žmogus ir nustemba: „O, visai kitaip, negu pas kitus“. Paglosto tokie žodžiai širdį“, – sako A. Norbutas.
Autorės nuotr.
VERSLAS: Sigita ir Aivaras Norbutai įsitikino, jog iš amato puikiausiai galima išgyventi. Tačiau tam reikia turėti ne tik amatininko, kūrėjo, bet ir verslininko gyslelę.
INKRUSTACIJA: Aivaras Norbutas sumanė medines lenteles, kitus dirbinius inkrustuoti. Neįprastai atrodantys daiktai traukia pirkėjų akis.
ŠAUKŠTAI: Sigita ir Aivaras Norbutai gamina įvairiausių šaukštų.
DRUSKINĖ: Medinė druskinė išgražinta spalvotais ornamentais.
KELMĖ: Iš medžio išdrožtas Kelmės herbas.
PAKABUKAI: Devynios galybės medinių pakabukų.
STAKLĖS: Norbutai įdarbino stakles – juokais kiniečiu vadinamą mechanizmą (mat staklės pagamintos Kinijoje). Staklės gerokai palengvina ir pagreitina darbą.
ĮVAIROVĖ: Vaiguviškiai gamina ir mugėse prekiauja 69 rūšių gaminiais. Žmonės mielai perka medinius šaukštus, lenteles, menteles.
SVIESTINĖ: Sigita Norbutienė teigia, jog sviestą geriausia laikyti medinėje sviestinėje.