Naujausios
Daugiašakis ūkis įrodo pranašumą
Broniaus ir Eugenijos Noreikių pieno, mėsos ir švelniakailių žvėrelių ūkis Valdomuose (Šiaulių rajonas) gelbsti nuo pernelyg didelių ūkio pajamų svyravimų.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Rajono Metų ūkininkas
Vieni pirmųjų Gruzdžių seniūnijoje pasiryžę puoselėti nuosavą ūkį, žemės ūkio specialistai Bronius ir Eugenija Noreikiai pasirinko pienininkystę. Anuomet iš Raseinių, Šilalės rajonų parsivežė nusipirktas septynias juodmarges melžiamąsias, keletą tokių turėjo savų, už pajus gavo seną karvidę Valdomuose, tolokai nuo miestelio. Veikiai čia jau buvo dvi dešimtys melžiamųjų.
Atkaklūs ūkininkai plėtė karvių bandą. Nūnai Noreikių ūkyje — 94— ios melžiamos karvės, 17— a telyčių. „Viską užsiauginome patys“, — sako Eugenija.
Ūkininkų pieno ferma eilę metų — tarp produktyviausiųjų rajone, galima sakyti, yra tokio sąrašo penketuke. Dabartiniu metu iš ūkio kasdien išsiunčiama perdirbimui po 1,5 tonos pieno.
Eugenija ir Bronius Noreikiai, savajam pieno ūkiui puoselėti paskyrę kone ištisus du dešimtmečius, ne kartą buvo juo nusivylę. Kasdienės pastangos skrupulingai tvarkytis pieno fermoje, įgyvendinti visas veislinio darbo subtilybes, išauginti ir paruošti kokybiškus pašarus gyvuliams lengva ranka buvo nubraukiamos trumparegiškos pieno supirkėjų kainodaros politikos. Tačiau atkaklūs ūkininkai ištvėrė visas negandas, nūnai šito nesigaili.
„Tiesiog pavydėtino darbštumo žmonės, ant tokių geras mūsų žemės ūkio vardas ir jo ateitis laikosi. Noreikių ūkis — tikras daugiašakio ūkio pavyzdys visiems, tuo abejojantiems“, — sakė redakcijai buvęs ilgametis rajono Žemės ūkio vedėjas, ūkininkas, rajono vicemeras Antanas Bezaras.
Praėjusiems metams baigiantis Eugenija ir Bronius Noreikiai iškilmingai paskelbti geriausiais metų ūkininkais rajone. Toji diena jiems įsiminė ilgam. Mat kitą rytą, iš anksto nieko nepranešę, ūkyje apsireiškė aplinkosaugininkai ir paskyrė ūkininkams kelių šimtų litų baudą. Girdi, fermos mėšlo tvarkymas neatitinka europinių reikalavimų.
Žmonės pasijuto užgauti tokiu pareigūnų akibrokštu. Vienok, naujos talpios mėšlo ir srutų talpyklos, išbetonuotos ant senų pamatų, šiandien jau stovi.
Žvėreliai
„Kuomet pajamos už parduodamą pieną šiek tiek persisvėrė per pieno savikainą, susitaupėme trisdešimt tūkstančių litų. Ėmiau domėtis, kiek kainuotų patalpų švelniakailiams žvėreliams projektavimas. Rajone man paskaičiavo, jog, viską sudėjus, kainuos dvidešimt šešis tūkstančius. Reiškia, žvėreliams pirkti nieko nelieka“, — pasakoja ūkio šeimininkas.
Ūkininkai sumanė suręsti nesudėtingas laikinąsias pastoges žvėreliams, nusipirko augintinių. Per keletą metų jų skaičius padidėjo įspūdingai.
Žvėrelių kailiukai penkiskart per metus iškeliauja į Kopenhagoje rengiamus tarptautinius aukcionus. Kaina, pasakoja Eugenija, svyruoja priklausomai nuo kailiuko spalvos, dydžio ir , žinoma, pasaulinės kailinių mados. Pinigai ateina tvarkingai, per dvidešimt dienų po aukciono. „Kaina nebloga, bet svarbiausia, jog aš gaunu lygiai tiek pat, kiek gauna ūkininkas iš Vokietijos ar iš kitur“, — sako Bronius.
Didžiausias sujudimas žvėrelių fermose — kovo pirmomis dienomis. „Šių žvėrelių rujos nesuseksi. Visame pasaulyje priimta juos kergti, pradedant kovo pirmąją“, — aiškina Eugenija.
Tomis dienomis visi ūkio dirbantieji darbuojasi prie žvėrelių. Tūkstančius patelių tenka sukilnoti į patinų narvelius, iš ten — atgal. Darbas specifinis — laukiniai žvėreliai ginasi nagais ir dantimis, šeimininkei nė vieno iš jų dar nepavyko prisijaukinti.
Ūkininkai kasmet parduoda po vieną žvėrelių, jau užaugintų, vadą.
Žemė — pievoms, ganykloms
Praėjusį rudenį ūkininkai iš mėsinių galvijų augintojo Micaičiuose parsivežė dvylika angusų veislės telyčaičių. Pinigai už jas pradės grįžti po dvejų metų, kuomet paaugs būsimi jaunikliai.
Dėl šios priežasties Noreikių ūkyje dar labiau išsiplėtė pievų ir ganyklų plotas — iki 110 hektarų. Ūkininkai kasmet atnaujina maždaug trečdalį žalienų.
Ariamos žemės — kviečiams, miežiams, avižoms — liko apie 90 hektarų. Javus nukūlė rugpjūčio viduryje samdyti kombainininkai, 80 tonų grūdų parduota. B.Noreikio įsitikinimu, neverta išleisti kone milijoną nuosavam kombainui, kai jis tedirbtų gal savaitę per metus.
Tik vieną kartą ūkininkai yra prašę europinės paramos — pagal Nitratų direktyvą įsirengė pieno fermoje ventiliaciją, nusipirko šaldytuvus, melžtuves.
Žmonės
Noreikių ūkyje nuolatos dirba vienuolika samdomų žmonių. Šeimininkai sugeba sutarti su ūkio darbuotojais, todėl daugelis dirbančiųjų triūsia ūkyje ne vienerius metus. Dvi darbuotojos — jau aštuoniolika metų, vienas — jau keleri metai kasdien atvažiuoja net iš Žagarės. „Kaimo žmogui reikia dėmesio. Jei būsi, kaip sakoma, pasikėlęs, nieko gero nebus“, — sako Bronius, tądien pats vežęs ūkyje dirbančių kaimynų vaikus į mokyklą atsiimti vadovėlių. Ir atlyginimas darbuotojams — toli gražu, ne minimalus.
O darbų besiplečiančiame ūkyje — begalė. Vieni vyrai baigia atstatyti seną sudegusią karvidę, kur bus laikomas galvijų prieaugis. Kiti kloja trinkeles prie naujumu tviskančio ūkininkų gyvenamojo namo, į kurį Eugenija ir Bronius Noreikiai persikėlė šį pavasarį iš Gruzdžių miestelio.
Ūkininkai guodžiasi, jog daugelio sumanymų tenka atsisakyti vie dėl to, kad aplinkinė teritorija priskirta saugomoms teritorijoms pagal programą „Natūra 2000“, ūkinėms statyboms taikoma begalė suvaržymų, draudimų. Girdi, kažkas kažkur šiose apylinkėse lyg tai yra matęs erelį rėksnį...
ŠAKA: Pagrindinė, daugiausiai rūpesčio reikalaujanti ūkio šaka — aukšto produktyvumo pieninių karvių banda.
ŠEIMININKAI: Pažangūs ūkininkai, darbštuoliai, renginių seniūnijoje rėmėjai Eugenija ir Bronius Noreikiai poilsio valandėlę naujojoje troboje.
ŽVĖRELIAI: Tokioje ūkininko sumeistrautoje stoginėje auginama keletas tūkstančių švelniakailių žvėrelių.
NAUJOVĖ: Noreikių ūkio mėsinių galvijų banda jau įrašyta į šalies Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos sąrašus.
FERMA: Baigiamas rekonstruoti nuo gaisro nukentėjęs galvijų fermos pastatas.
NAMAI: Naujas, dailus gyvenamasis namas ūkio centre Valdomų kaime tarsi liūdija ūkio gyvavimo perspektyvą.
UŽMOJAI: Ūkininko Broniaus Noreikio mintyse — dviejų, cariniais laikais pastatytų statinių rekonstrukcija.
Autoriaus nuotr.