Naujausios
Daugiabučių renovacija stringa bankuose
Vyriausybė šiemet planuoja modernizuoti 500 daugiabučių namų. Gelbėjimosi ratu sunkmečiu taptų Kontroliuojantysis fondas su 785 milijonais litų — tiek planuojama skirti tecninei paramai bei ilgalaikėms paskoloms. Ne pirmus metus renovacijos įkaitais tapę šiauliečiai prognozuoja: jei tvarka bus kaitaliojama ir toliau, o bankai jausis visagaliais, renovacija sustos.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Šiltas gyvenimas tolsta
Pernai Šiauliuose buvo įgyvendinta 14 renovacijos projektų. Šiuo metu yra pasirašyta dar 11 sutarčių, todėl šios bendrijos artimiausiu metu pradės įgyvendinti projektus, į kuriuos planuojama investuoti apie 23 milijonus litų. Trys bendrijos jau yra paskelbusios rangos darbų pirkimo konkursus, dar trys tai planuoja padaryti artimiausiu metu.
Česlovas Martinaitis, Šiaulių Sevastopolio gatvės 5 namo bendrijos pirmininkas, sako nė už ką nebevargtų dėl dabartinės paramos dydžio.
45 butų bendrija renovacijai pritarė 2007 metų kovo pabaigoje ir pradėjo kaupti 5 procentus pradiniam įnašui. Tolesnė įvykių raida: 2008 metų sausį Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros patvirtino — yra galimybė gauti 50 procentų valstybės paramą; po kelių mėnesių, balandį, agentūra informavo negalinti patvirtinti prašymo ir rangos darbų pirkimą organizuoti nerekomenduoja. Bendriją pastatė į eilę — Lietuvoje ji buvo 177-ta iš 300 laukiančiųjų.
2008 metų rugsėjo pabaigoje bendrija paraginta agentūrą informuoti apie sutikimą arba atsisakymą įgyvendinti projektą. Bendrija patvirtino ir laukė. 2009 metų kovo 4 dieną paskelbti pakeitimai — paramos dydis priklauso nuo namo ir buto dydžio. Bendrija sutiko. Balandžio 2 dieną gautas pranešimas — ne vėliau kaip 20 darbo dienų pasirašyti valstybės paramos teikimo sutartį.
Bankai diktuoja sąlygas
„Pasirašėme ir prasidėjo kelionės po bankus. Atsitrenkėme kaip į sieną — bankai paskolų neduoda. Motyvas — programoje be septynių bankų dalyvaujantis UAB “Paskolų draudimas“ neva nedraudžia paskolų.
Mes norime imti apie 600 tūkstančių litų, bankas paskaičiavo, kad draudimo reikia mokėti 15 tūkstančių litų. Be to, bankas nori, kad 30 procentų pinigų turėtume patys. Jei tiek turėsime, kam mums reikalingas kreditas?„ — klausė Č. Martinaitis.
Kol nėra pinigų, bendrija negali skelbti rangos darbų konkurso. Jam įvykus, darbai turi prasidėti per 90 dienų.
Č. Martinaitis sako jaučiasi įkaitu. Gyventojai rodo į kaimyninį namą — matai, jie jau laiptines susiremontavo? Pirmininkas sutinka: taip, bet iš savų pinigų.
„Kas valdo valstybę — Vyriausybė, Seimas, Prezidentas ar draudimo bendrovė? Ar ji viena tėra Lietuvoje? Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė: šiemet bus renovuojama ne mažiau 500 namų. Kaip? Banke pasakė: paskolą gausiu ne anksčiau rugsėjo mėnesio — kažkas derinama Vyriausybėje. Darbus planavome pradėti liepą — tada šią žiemą būtume gyvenę šiltai. Jei pinigai bus tik rugsėjį, subjurs orai ir vėl viskas sustos“, — sakė pirmininkas. Jo nuomone, tokiais tempais vykstanti renovacija baigsis ne anksčiau kaip po 50 metų.
„Špyga“
Aido gatvės 17 namo bendrijos pirmininkas Kazys Lietuvininkas patvirtintą investicinį renovacijos projektą turi nuo 2007 metų. Bendrija atlaikė visus finansavimo pakeitimus. 50 procentų valstybės parama per pakeitimus nuplaukė. Jis paskaičiavo, kad pagal naują tvarką, kompensacija sudarys apie 30 procentų.
„Bet yra kita problema. Name — 54 butai. 100 tūkstančių litų kredito reikia tik 12-kai butų. Ir ką aš gaunu? Špygą į dantis. Nė vienas bankas neduoda paskolos — apsidrauskite kreditą. O kaip, jei jo nedraudžia? Pikčiausia, kad kredito neduoda net tas bankas, kurio sąskaitoje laikome 150 tūkstančių bendrijos pinigų“, — piktinosi pirmininkas.
Jo žiniomis, tokioje padėtyje yra bebe dvylika bendrijų, jau pasiruošusių skelbti rangos darbų konkursus. Pasak K. Lietuvininko, kas pradėta, turi būti ir baigta, nes sukauptus pinigus „suės infliacija“.
Sunkmečio stabdžiai
Tai kas vyksta? Ketvirtus metus šalyje vykdoma daugiabučių namų modernizavimo programa pavasarį pakoreguota. 2009 metų kovo 4 dieną pakeistos daugiabučių namų modernizavimo programos bei modernizavimo teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklės.
Pasak Lauros Zubavičiūtės, Būsto urbanistinės plėtros agentūros viešųjų ryšių specialistės, šie pakeitimai nepakeitė valstybės teikiamos paramos procento — investicijų projektams bus teikiama iki 50 procentų finansinė parama.
Bet įvertinus pasikeitusias rinkos sąlygas, nustatytas maksimalus valstybės paramos dydis vienam daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui, priklausomai nuo pastato tipo: 250 litų, kai namo naudingasis plotas ne didesnis kaip 500 kvadratinių metrų, 200 litų, kai naudingasis plotas yra nuo 501 iki 1500 kvadratinių metrų, 170 litų — aukštesniems kaip 5 aukštų namams, kai namo naudingasis plotas per 1500 kvadratinių metrų ir 140 litų, kai namas iki 5 aukštų, o jo naudingasis plotas didesnis kaip 1500 kvadratinių metrų.
Balandžio 15 dieną Vyriausybės suburta darbo grupė pristatė naująjį finansavimo modelį. Planuojama, kad valstybė teiks iki 15 procentų paramą įgyvendinamiems projektams, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus. Taip pat planuojama teikti iki 50 procentų valstybės paramos būsto savininkams rengiant investicijų ir techninius projektus, vykdant techninę priežiūrą.
Tam nutarta steigti ES ir nacionalinės paramos specialųjį fondą, kuris iki 20-ies metų bendrijoms teiktų ilgalaikes paskolas su 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Gyventojams, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, planuojama teikti 100 procentų paramą, apmokant pradinį įnašą ir kredito draudimo mokestį, padengiant jiems tenkantį kreditą ir palūkanas.
Birželio 11 dieną šalies Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, finansų ministras Algirdas Šemeta bei Europos investicijų banko viceprezidentas Mathias Kollatz-Ahnen pasirašė finansavimo sutartį. Šia sutartimi įsteigtas 785 milijonų Apyvartinis fondas.
Fondo teikiamomis galimybėmis galės pasinaudoti visi daugiaubučių namų gyventoai, siekiantys įgyvendinti energiją taupančias priemones: šiltinantys sienas, stogą, keičiantys langus, stiklinantys balkonus, atnaujinantys šilumos punktus ir kt. Konkretus finansavimo modelis bus pradėtas įgyvendinti priėmus įstatymų pakeitimus.
Laukiama gyventojų aktyvumo
Ar sumažinus valstybės paramą ir taip sunkiai įsibėgėjanti renovacija nestos?
„Daugiabučiuose gyvena apie 66 procentus Lietuvos gyventojų. Nustatyta, kad apšiltinus daugiabučius ir sutvarkius jų šildymo sistemas yra sutaupoma apie 50 procentų energijos; atnaujinus daugiabutį namą vidutinė temperatūra nuo 15-— 16 laipsnių šilumos kyla iki 20— 21 laipsnio“, — teigė L. Zubavičiūtė.
Apklausos rodo pagrindinius modernizavimo motyvus: 47 procentai gyventojų nori mažiau mokėti už šildymą, 33 procentai — gyventi šilčiau ir jaukiau, 18 procentų — skubiai remontuoti senos statybos namus. Kitas svarus motyvas — padidėja nekilnojamojo turto vertė.
Ar renovacija nesustos, pasak L. Zubavičiūtės, tai priklausys nuo pačių gyventojų aktyvumo.
„Vidutinė investicija vienam butui 2008 metų kainomis sudarė apie 20 tūkstančių litų. Šiuo metu statybos darbų kainos sumažėjo apie 40— 50 procentų, todėl mažėjo ir vieno buto atnaujinimo investicijos. Nustatyta, kad 81 procentas būsto savininkų nepajuto arba nežymiai pajuto paskolos grąžinimo naštą. Vidutinė paskolos grąžinimo įmoka sudarė 7,12 procento šeimos mėnesio pajamų“, — teigė agentūros specialistė.
Žaidimai
Būsto plėtros ir urbanistikos agentūros atstovės žiniomis, UAB „Būsto paskolų draudimas“ bendrijų kreditus draudžia, o paskolas gali teikti visi programoje dalyvaujantys bankai.
Gitana Griškenienė, draudimo bendrovės direktorė sakė girdėjusi, neva bendrovė kreditų nedraudžianti. Ji tikina, jog tai netiesa — bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su visais bankais.
„Čia tiesiog bankų politika, yra kažkoks susitarimas. Apie tai informuotas mūsų akcininkas Finansų ministerijoje, tai svarstoma ir Vyriausybėje“, — kodėl bankai nekredituoja bendrijų, ji siūlė teirautis Lietuvos bankų asociacijoje.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas teigė, jog bankams yra klausimų ir neaiškumų dėl kreditavimo. Jis patvirtino: UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimą ne visi bankai priima kaip tinkamą garantą.
„Kai kurie bankai tuo draudimu nelabai pasitiki. O be draudimo jokios paskolos neteikiamos“, — sakė S. Kropas.
SPJŪVIS: Bendrijos pirmininkas Kazys Lietuvininkas apskaičiavo: „Belaukiant renovacijos, dviejų kambarių butų kaina nuo 180 tūkstančių krito iki 100 tūkstančių. Suplanuoji modernizaciją, kuri kainuoja 80 tūkstančių ir pasijauti lyg apspjautas“.
IŠVADA: „Susidaro įspūdis, jog ruošiamasi devalvuoti litą: išloš paėmusieji paskolas, bet praloš jas apdraudusieji. Užtat visi ir tempia laiką“, — daro išvadą bendrijos pirmininkas Česlovas Martinaitis.
LAIPTINĖS: Iš remiamų darbų sąrašo išbrauktas laiptinių remontas.
ATEITIS: Sevastopolio 9 namo gyventojai renovacijos rūpesčių atsikratė jau praėjusią vasarą. Šis atnaujintas namas ir sutvarkyta aplinka traukia praeivių žvilgsnius.
Jono TAMULIO nuotr.