Datulės: atrandama naujų žmogui vertingų medžiagų

Da­tu­lės: at­ran­da­ma nau­jų žmo­gui ver­tin­gų me­džia­gų

Dau­ge­lis mi­ty­bos spe­cia­lis­tų, liau­dies me­di­kų į pa­dan­ges da­tu­les ke­lia. Tvir­ti­na­ma: vien da­tu­lė­mis ir van­de­niu mai­ti­nan­tis ga­li­ma ke­le­rius me­tus be la­ši­nių, duo­nos ir ki­tų pro­duk­tų iš­tver­ti. Sa­ko­ma, jog net vie­na da­tu­lė, su­val­gy­ta per die­ną, duo­da di­de­lės nau­dos žmo­gui. Stip­ri­na svei­ka­tą, il­gi­na gy­ve­ni­mą. Ma­no­ma, jog Ki­ni­jo­je il­gaam­žių daug to­dėl, kad ki­nai val­go daug da­tu­lių. Sun­ku pa­neig­ti to­kį tei­gi­nį. Tarp dau­giau kaip mi­li­jar­do Ki­ni­jos gy­ven­to­jų tik­rai tu­ri bū­ti daug šim­ta­me­čių.

Da­tu­lės au­ga ant fi­ni­kų

Da­tu­lė, kaip ir bet koks gam­tos ste­buk­las – su­dė­tin­gas vai­sius. Tad moks­li­nin­kai da­tu­les ir to­liau ty­ri­nė­ja. Su­ran­da jo­se vis nau­jų ver­tin­gų me­džia­gų. Skel­bia ty­ri­mų re­zul­ta­tus.

Da­tu­lė dar va­di­na­ma fi­ni­ku. Mat da­tu­lės užau­ga ant da­tu­li­nio fi­ni­ko ar­ba fi­ni­ki­nės pal­mės. Fi­ni­ki­nės pal­mės pa­pli­tu­sios Šiau­rės Af­ri­ko­je, Pie­tų Azi­jo­je, Egip­te, Ira­ne, Sau­do Ara­bi­jo­je, Jung­ti­niuo­se Ara­bų Emy­ra­tuo­se, Pa­kis­ta­ne, Al­žy­re Vi­du­ti­niš­kai pal­mės užau­ga iki 25 met­rų, ta­čiau bū­na to­kių me­džių, ku­rie pa­sie­kia ir 30 met­rų aukš­tį. Plunks­ni­niai pal­mių la­pai užau­ga iki 6 met­rų il­gio. Ant vie­nos pal­mės gegužę–birželį iš­si­sklei­džia iki 2000 žie­dų. Nuo vie­no me­džio pa­pras­tai su­ren­ka­ma apie 80 kg vai­sių.

Da­bar au­gi­na­ma ke­lio­li­kos veis­lių fi­ni­ki­nių pal­mių. Vi­sų jų vai­siai pa­na­šūs ir val­go­mi, tik bū­na įvai­rių spal­vų, nuo bal­tų iki juo­dų.

Fi­ni­ki­nes pal­mės gy­ve­na iki 100 me­tų. Pal­mės iš­tve­ria di­de­lius karš­čius, ta­čiau joms rei­kia, kad grun­ti­niai van­de­nys ne­bū­tų gi­liai. Fi­ni­ki­nių pal­mių au­gim­vie­tės dy­ku­mo­se – oa­zės.

Da­tu­lės – ži­lo­je se­no­vė­je

Ži­no­ma, kad da­tu­les val­gė ara­bų pro­tė­viai dau­giau kaip prie 7000 me­tų. Vy­tin­ti, džio­vin­ti ir švie­ži vai­siai bu­vo pa­grin­di­nis be­dui­nų mais­tas, va­din­tas dy­ku­mų duo­na. Ar­cheo­lo­gų duo­me­ni­mis, da­tu­les bran­di­nan­čios pal­mės bu­vo au­gin­tos Se­no­vės Egip­te, Asi­ri­jo­je, Ba­bi­lo­ne.

Da­tu­lių me­džiai bu­vo lai­ko­mi ko­ne šven­tais, va­din­ti pa­lai­min­tai­siais. Pal­mės bu­vo se­no­vės ju­dė­jų emb­le­mo­je, jų vaiz­dus kal­di­no ant mo­ne­tų. Se­no­vės Grai­ki­jos ar­chi­tek­tū­ro­je bu­vo sta­to­mos pal­mes pri­me­nan­čios ko­lo­nos. Nuo se­niau­sių lai­kų dau­ge­ly­je vals­ty­bių drau­džia­ma nu­kirs­ti fi­ni­ki­nę pal­mę. To­dėl daž­nai sta­ty­bi­nin­kai pal­mes pa­lik­da­vo net pa­sta­tų vi­du­je. Ar­ba na­mą sta­ty­da­vo ki­to­je vie­to­je, kad tik pal­mė ne­nu­ken­tė­tų.

Vai­sių ver­tė

Da­tu­lių vai­siuo­se yra net iki 70 pro­cen­tų cuk­raus – sa­cha­ro­zės, fruk­to­zės, gliu­ko­zės. Vai­siai tu­ri su­kau­pę apie 9 pro­cen­tus bal­ty­mų, 2 pro­cen­tus rie­ba­lų, daug A, B, E ir ki­tų vi­ta­mi­nų. Ty­ri­nė­to­jai sa­ko, jog da­tu­lė­se jau ra­dę vi­sus vi­ta­mi­nus, iš­sky­rus E ir H. Ypač daug yra vi­ta­mi­no B5, ku­ris ska­ti­na darbš­tu­mą, stip­ri­na dė­me­sį. Be vi­ta­mi­nų da­tu­lė­se at­ras­ta me­džia­gų, ku­rios che­mi­ne su­dė­ti­mi pa­na­šios į as­pi­ri­ną. Da­tu­lė­se yra ete­ri­nių alie­jų, ku­rie skys­ti­na krau­ją, o šis ap­rū­pi­na sme­ge­nis de­guo­ni­mi. To­dėl la­bai svei­ka da­tu­les val­gy­ti pro­ti­nį ir kū­ry­bi­nį dar­bą dir­ban­tiems žmo­nėms. Da­tu­les, tiek džio­vin­tas, tiek ža­lias, svei­ko gy­ve­ni­mo bū­do pa­se­kė­jai ver­ti­na dėl jo­se esan­čio di­de­lio kie­kio vi­ta­mi­nų, skai­du­lų.

Ska­nūs ir įvai­rūs val­giai

Vi­du­ti­nio dy­džio da­tu­lė tu­ri 23 ka­lo­ri­jas. To­dėl šiuos vai­sius vie­toj sal­dai­nių pa­ta­ria­ma val­gy­ti net be­si­lai­kan­tiems die­tos žmo­nėms. Mat da­tu­lės sal­džios ir so­čios. Vos ke­lias su­val­gius, atei­na so­tu­mo jaus­mas. Nors per­spė­ja­ma, kad da­tu­lių ne­tu­rė­tų val­gy­ti ser­gan­tys dia­be­tu ar tu­rin­tys daug ant­svo­rio žmo­nės.

Ta­čiau fi­ziš­kai iš­se­ku­siam or­ga­niz­mui da­tu­lės tie­siog ste­buk­lus da­ro. Tei­gia­ma, jog su­val­gius da­tu­lių sau­je­lę, pa­jun­ta­ma, kad grįž­ta jė­gos, at­si­ran­da ener­gi­jos. Ir vėl ga­li­ma kib­ti į dar­bą. Vos ne do­pin­gas?!

Pa­sa­ko­ja­ma, kad se­no­vės Egip­to pi­ra­mi­džių sta­ty­to­jų kas­die­nia­me val­gia­raš­ty­je bu­vo trys bū­ti­ni pro­duk­tai: alus, čes­na­kai ir da­tu­lės. Alus su­teik­da­vo or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gų skys­čių. Čes­na­kai sau­go­da­vo nuo in­fek­ci­jų. O džio­vin­tos da­tu­lės duo­da­vo ener­gi­jos sun­kiam dar­bui.

Ara­bų ša­ly­se ir be­veik į vi­sus pa­tie­ka­lus de­da­ma da­tu­lių. Af­ri­ko­je ir Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se iš da­tu­lių ir ru­gi­nių mil­tų ke­pa­ma duo­na. Iš da­tu­lių sul­čių da­ro­mas da­tu­lių me­dus. Iš da­tu­lių pal­mių su­los ver­da­mas cuk­rus. Jung­ti­niuo­se Ara­bų Emy­ra­tuo­se iš pal­mių su­los da­ro­mas neal­ko­ho­li­nis da­tu­lių šam­pa­nas.

Kai ku­rio­se ša­ly­se neiš­me­ta­mi net da­tu­lių kau­liu­kai. Jie su­ma­la­mi ir var­to­ja­mi kaip ka­vos pa­kai­ta­las.

Ki­ti ge­ru­mai

Mi­nė­jo­me, kad da­tu­lė­se yra įvai­rių me­džia­gų. Su­val­gius 10–15 da­tu­lių, pa­ten­ki­na­ma pa­ros mag­nio, va­rio, sie­ros po­rei­kis or­ga­niz­me. Šia­me kie­ky­je yra pu­sė žmo­gaus or­ga­niz­mui per pa­rą rei­ka­lin­go kal­cio ir ge­le­žies kie­kio.

Da­tu­lės tu­ri daug ang­lia­van­de­nių, ku­riuo­se esa­ma na­tū­ra­laus cuk­raus. Jis ir ap­rū­pi­na mus ener­gi­ja. Yra rie­ba­lų, bal­ty­mų, drus­kų, mi­nė­tų vi­ta­mi­nų, nia­ci­no, pan­to­te­ni­nės rūgš­ties, ku­ri da­ly­vau­ja ang­lia­van­de­nių apy­kai­to­je, re­gu­liuo­ja gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Yra pek­ti­nų, daug mais­ti­nių skai­du­lų, mi­ne­ra­lų. Ami­no rūgš­čių kie­kiu da­tu­lės ne­nu­si­lei­džia ba­na­nams, obuo­liams, apel­si­nams. Da­tu­lė­se yra se­le­no, ku­ris stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą bei su­ma­ži­na šir­dies li­gų ri­zi­ką. Da­tu­lė­se jau at­ras­tos net 23 įvai­rios ami­no rūgš­tys, ku­rių nė­ra dau­ge­ly­je ki­tų vai­sių. Da­tu­lė­se yra me­džia­gų, sau­gan­čių dan­tis nuo ėduo­nies. Da­tu­lės tu­ri ete­ri­nių alie­jų, skys­ti­nan­čių krau­ją, ku­ris ap­rū­pi­na sme­ge­nis de­guo­ni­mi. Tik per­spė­ja­ma: vi­sas šias ge­ro­ves da­tu­lės su­tei­kia, jei­gu žmo­gus lai­ko­si svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų.

Ajur­ve­dos pa­se­kė­jai da­tu­les var­to­ja tu­ber­ku­lio­zei, ane­mi­jai, dia­be­tui ir he­pa­ti­tui gy­dy­ti, glei­vėms iš or­ga­niz­mo va­ly­ti esant skaus­mams krū­ti­nė­je ir ko­su­liui. Da­tu­lės nau­din­gos esant bluž­nies, šir­dies ir sek­sua­li­niam silp­nu­mui.

Jų ne­per­si­val­gy­si

Da­tu­lės leng­vai virš­ki­na­mos, to­dėl ir var­to­ja­mos kaip grei­tas bei veiks­min­gas ener­gi­jos šal­ti­nis Pie­nas su ja­me vir­to­mis da­tu­lė­mis – la­bai mais­tin­gas gė­ri­mas. To­kio gė­ri­mo pa­ta­ria­ma ger­ti nu­si­lpu­siems li­go­niams, vai­kams, se­niems žmo­nėms. Pie­ne vir­tas da­tu­les ge­ria kai ku­rie spor­ti­nin­kai, no­rin­tys grei­tai at­gau­ti jė­gas. Pie­no, avi­žų ko­šės ir da­tu­lių de­ri­nys – pui­kūs pus­ry­čiai ser­gan­tiems ane­mi­ja ar no­rin­tiems su­stip­rė­ti fi­ziš­kai. Da­tu­lės – pui­kus mais­tas kū­ry­bi­nių pro­fe­si­jų at­sto­vams. Yra ži­nių, jog da­tu­lė­mis kos­mo­se pa­si­stip­ri­na ir ast­ro­nau­tai. Ge­rai bū­tų ko­kį pa­žįs­ta­mą ast­ro­nau­tą ar kos­mo­nau­tą apie val­gius kos­mo­se pa­ka­man­ti­nė­ti.

Da­tu­les dėl gau­sy­bės ver­tin­gų me­džia­gų, di­de­lio kie­kio skai­du­lų ir ne­di­de­lio ka­lo­ri­jų kie­kio re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti vie­toj sal­du­my­nų, ypač be­si­lai­kan­tiems die­tos. Da­tu­lė­se nė­ra cho­les­te­ro­lio.

Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS

Fe­lik­so Gruns­kio nuo­tr.

DA­TU­LĖS: nors ir sal­dūs šie pal­mių vai­siai, ta­čiau net be­si­lai­kan­tie­siems die­tos jie ne­tu­rė­tų bū­ti bai­sūs.