Naujausios
Darbas pripildė neregio gyvenimą
Dar prieš dešimtmetį kelmiškis Ričardas Kučinskas galėjo dirbti sunkų fizinį darbą — remontuodavo automobilius. Bet dėl cukrinio diabeto pradėjo silpti akys. Vaikinas apako. Teko viską pradėti iš naujo. Šiaulių kolegijoje išmokęs masažuotojo profesijos vaikinas šiandien turi darbą. Jis tikrai žino: darbas neįgaliajam svarbesnis negu sveikajam.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gyvenimu džiaugiasi labiau už sveikuosius
Ričardas Kučinskas dirba masažuotoju Kelmės aklųjų ir silpnaregių centre. Darbe jis ne naujokas. Vasarą atliko praktiką Kelmės ligoninėje. Per keturis mėnesius ten įgijo gero ir patikimo masažuotojo reputaciją. Dabar masažuoja aklųjų ir silpnaregių sąjungos narius. Darbo birža subsidijuoja vaikino darbo vietą, moka jam 75 procentus atlyginimo ir mokesčius „Sodrai“.
Kai neteko regėjimo, Ričardo draugų ratas gerokai sumažėjo. Liko tik tikrieji, kurie ir šiandien atveža vyrą į darbą, pakviečia į keliones, jį lanko ir su juo bendrauja. Todėl labai apsidžiaugė gavęs darbą. Darbas išplėtė jo galimybes bendrauti. „Bendrauju su kitais neregiais ir stebiuosi — jie gyvenimu džiaugiasi labiau už sveikuosius. Labai linksmi žmonės. Smagu dirbti tarp jų.“
Studijuoti paakino direktorė
Prieš keletą metų Kelmėje įkūrus viešąją įstaigą Aklųjų ir silpnaregių centrą, gauta lėšų pagrindinėms priemonėms. Tada centre ir buvo įrengtas masažo kabinetas. „Masažas neregiams — labai svarbus, — pasakoja Aklųjų ir silpnaregių centro direktorė Janina Samušienė. — Ypač galvos ir sprando masažas. Suaktyvina kraujotaką. Anksčiau mūsų sąjungos nariai gaudavo daugiau kelialapių reabilitacijai į Palangą. Dabar vietų sumažėjo. Labai gerai, kai vietoje teikiamos reabilitacijos paslaugos.“
Pati direktorė ir paakino R. Kučinską studijuoti. Tik šešėlius matantis 33 metų Ričardas sako masažuojantis kitaip negu regintieji. Jis turėjo išmokti tam tikras taisykles ir griežtai jų laikytis. Kaip ir kur masažuoti, sprendžia pagal kaulų ir raumenų išsidėstymą.
Vaikinas džiaugiasi, kad masažuotojo darbas nekenkia jo sveikatai. Kai kurios jo bendramokslės negalėjo dirbti, nes didėja akispūdis.
Tarp likimo draugų
Šiaulių kolegijos medicinos fakultete Ričardas sako nejautęs jokių nepatogumų — buvo sudaryta speciali neregių ir silpnaregių grupė. Visi gyveno bendrabutyje, kartu eidavo į paskaitas. Šiek tiek matantys padėdavo visai nematantiems.
Studijuoti vaikinui sekėsi dar geriau negu mokytis vidurinėje, kurią jis baigė gerai matydamas. Turėjo vairuotojo pažymėjimą, kuris tebegalioja iki šiol.
„Ir dirbdamas, ir studijuodamas gali apsiprasti su aklumu, — mano Ričardas. — Tik reikia susikurti griežtą tvarką, kad žinotum, kur padėtas kiekvienas daiktas ar darbo įrankis.
Išmokau lėtai vaikščioti. Televizoriaus klausausi kaip radijo. Labai mėgstu įgarsintas knygas. Galiu iki vėlumos klausytis.„
Diabetas trukdė mažiau
Nuo devynerių metų Ričardas serga cukriniu diabetu. Tačiau ši liga mažiau trukdo gyventi ir dirbti. Ypač dabar, kai yra vienkartiniai švirkštai ir insulinas. Net ankstyvoje jaunystėje, kai reikėdavo virinti stiklinius švirkštus, vaikinas sako nejautęs tiek nepatogumo, kiek praradęs regėjimą.
Baigęs vidurinę mokyklą jis dar sėkmingai remontuodavo automobilius, dirbo autoservise. Kai ėmė silpti regėimas, metus vaikino akis gydė lazeriu. Po du — tris kartus per savaitę tekdavo važiuoti į Kauną. Iš pradžių gydydavo vis atšokančią tinklainę. Paskui operavo. Dėjo lęšiukus, mažino akispūdį, valė kanalus. Atliko keturiolika operacijų. Deja, gydymas buvo nesėkmingas. Septynis mėnesius vaikinas iš viso nieko nematė. Vieną akį teko pasmerkti sunykti. Į kitą prileido silikono, kad prilaikytų tinklainę. Ši operacija išgelbėjo regėjimo likučius. Jie jaunam vaikinui šiandien padeda skirti bent šviesą ir tamsą, matyti šešėlius.
MASAŽAS: Neregys masažą atlieka pagal kitas taisykles negu matantieji. Pagrindinis sufleris — kaulų ir raumenų išsidėstymas.
DARBAS: Masažuotojo darbas regėjimą praradusiam Ričardui Kučinskui pripildo gyvenimą prasmės ir padeda jaustis reikalingu, gebančiu pelnytis duoną žmogumi.
Autorės nuotr.