Naujausios
Darbuotojos paieška miestelio kirpyklai tapo problema
Kriukų miestelyje (Joniškio rajonas) parduotuvę turintys verslininkai Loreta ir Gintautas Vilimai prieš dvejus metus sugalvojo atidaryti kirpyklą, nes tokių paslaugų vietiniai neregėjo nuo sovietinių laikų. Savininkė baigė kirpėjų kursus ir sėkmingai dirba, tačiau antro žmogaus – manikiūrininkės – nerado nei per Darbo biržą, nei pati.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Žmonės pasiūlė idėją
Joniškiečių Loretos ir Gintauto Vilimų parduotuvė Kriukų miestelyje krenta į akis dėl sutvarkytos išskirtinės aplinkos.
Iš akmenų sumūrytos tvorelės, puoštos ratlankiais, medinės pavėsinės su lauko žibintais, senoviniai metalo varteliai, vidinio kiemelio gėlynai – kiekviename žingsnyje vis naujas atradimas.
Prieš dvejus metus buvusios standartinės sovietinės kooperatyvo parduotuvės patalpose, anksčiau naudotose vietoje sandėliuko, duris atvėrė kirpyklėlė. Joje tris dienas per savaitę dirba savininkė Loreta Vilimienė.
„Į parduotuvę užeinantys žmonės kartais pasiskųsdavo, kad nėra vietoje kirpyklos, prisimindami, kad prieš daugiau kaip 25-erius metus veikė ir kirpykla, ir mezgykla, ir valgykla, į kurią suvažiuodavo ūkių darbininkai papietauti. Pamažu mintis brendo, kad reikia tuščią nišą užpildyti, – mena savininkė. – Bėgant metams mažėjo į miestą važiuojančių autobusų, pagyvenusiems žmonėms tapo problema pasiekti Joniškio kirpyklas. Ir užimtos jos.“
Baigė kursus ir įsirengė patalpas
Moteris kirpimo pradmenis turėjo: vaikams ir vyrui nereikėjo kirpyklose lankytis.
Darbo birža Loretai pasiūlė kirpėjų kursus Šiauliuose.
Septynis mėnesius moteris sąžiningai į juos važinėjo, mintyse jau dėliodama verslo planą, kūrė būsimos kirpyklos vaizdą.
Sako, sykį net puošnius tapetus įsigijusi, nors nė nenumatė, kokiose patalpose dirbs ir kiek jų gali prireikti.
Kai paaiškėjo, kad buvusio sandėliuko pagal higienos normas ir kitus reikalavimus dviem planuojamiems darbuotojams nepakaks, teko „pagrobti“ dalį parduotuvės patalpų jas pertvarkant.
Moteris pasakojo, kad patalpas įsirengė kartu su vyru, tik vandentiekio sistemą tvarkė samdytas žmogus.
Pirko veidrodžius, senovines medines spinteles, kėdes, stacionarų plaukų džiovintuvą, kitus reikmenis. Vien prausykla kainavo daugiau kaip 1000 litų.
Iš viso moteris skaičiuoja į naują verslą investavusi apie 10 tūkstančių litų.
Neranda manikiūrininkės
„Tuo metu pagal projektą finansavimą iš Darbo biržos jau buvo gavusi viena kirpykla rajone, tad vargiai galėjau tikėtis, kad ir aš sulauksiu paramos, todėl net nesikreipiau. Visą laiką taupiau, kaupiau litą prie lito, ir užteko. Nė kiek nesigailiu. Neskaičiuoju, ar jau atsipirko įdėti pinigai, bet žinau, kad tikrai atsipirks“, – optimistiškai kalba joniškietė.
Vienintelė, gana keistai nedarbo akivaizdoje atrodanti bėda, – nebuvo įmanoma rasti manikiūro specialistės.
Moteris kreipėsi į Darbo biržą, kalbino jaunas vietines, gal pačios mokosi ar žino, kas lanko manikiūrininkių kursus.
„Radau vizažistę. Siūliau pasimokyti manikiūro ir ateiti. Ji nenorėjo. Girdėjau, išvyko kitur, vizažistės profesija Kriukuose neturi perspektyvos“, – pasakoja L. Vilimienė.
Paskutiniu metu moteris jau tikisi turėsianti darbuotoją, nes po dvejų metų paieškų viena mergina sutiko važinėti kartą per savaitę į Kriukus.
Klientų pakanka
Plataus profilio kirpėja nesiskundžia, kad klientų trūktų. Pokalbio metu į kirpyklą užsuko trys klientės.
Ateina ir vyrai, ir moterys, ir vaikai. Vietos kirpyklą palaiko seniūnė Audronė Impolienė, kuri tapo nuolatinė klientė ir kirpyklai papuošti dovanojo paveikslą.
Savininkė pasakojo, kad mažo miestelio žmonės taip pat nori būti gražūs, negalima jų nuvertinti.
„Ypač žaviuosi vyresnio amžiaus moterimis, kurios nepasiduoda laiko tėkmei, nori dailiai atrodyti. Viena močiutė laiko karvę. Ji du kartus per metus apsilanko pasidažyti, nes nepatinka žili plaukai. Kita 70-metė – visada pasitempusi, ateina nuolat pasigražinti“, – pasakoja Kriukų kirpėja.
Kriukuose – nuo 1995-ųjų
Loreta ir Gintautas Vilimai miestelyje turi ir parduotuvę bei salę pobūviams. Iš viso Kriukuose šiuo metu veikia dvi parduotuvės, nors apie 1995-uosius jų galėjai suskaičiuoti bent 6–7.
Sunkiausia buvo 2000-aisiais, kai iš nuomojamų patalpų Vilimai įsikėlė į savas, perdarytas iš kooperatyvo parduotuvės, o įkurtuvės beveik sutapo su Rusijos finansine krize.
Tačiau maisto prekių parduotuvė išgyveno. Parduodama čia ir švaros priemonių, kitų smulkių prekių.
Joniškyje dirbantys kriukiečiai dažniausiai apsiperka mieste, tad pagrindiniai pirkėjai – pensininkai ar dirbantieji netoli veikiančiose bendrovėse.
Savininkė sako, kad labai jaučiasi, kada žmonės gauna algas, įvairias socialines išmokas. Tada apyvarta gerokai pakyla.
Daugiausia perkama alaus ir duonos.
Žmonės prie eurų priprato, nebekeiksnoja, tik iš pradžių sunkiai atskirdavo smulkius euro centus, kurie atrodė labai panašūs.
Miestelio parduotuvėje, kaip įprasta kaimuose, nuo pat veiklos pradžios prekių duodama „ant bargos“ (skolon – aut. past.).
„Nepatikimiems neduodame, bet kuriuos pažįstame ir neturėjome problemų – taip. Tikra tiesa – pas mus galima apsipirkti be pinigų, jei pamiršai piniginę“, – šypsosi Loreta Vilimienė.
Autorės nuotr.
IDĖJA: Darbo birža Loretai pasiūlė kirpėjų kursus Šiauliuose, kuriuos baigusi ji sugalvojo teikti kirpimo paslaugas Kriukuose.
KAINA: Loreta Vilimienė sakė kirpyklai sutaupiusi 10 tūkstančių litų, tačiau vien prausykla kainavo 1000 litų.
ĮRANGA: Moteris dar besimokydama kursuose pradėjo rūpintis kirpyklos įranga.
APLINKA: Vilimų verslo aplinka graži, šeimininkai ją puoselėja.
PLĖTRA: Vilimai Kriukuose parduotuvę atidarė prieš du dešimtmečius, vėliau įsirengė salę pobūviams, dabar atidarė ir kirpyklą, kad vietos žmonėms nebereiktų važinėti į Joniškį.