Cukrinių runkelių laukuose — darbymetis

Cukrinių runkelių laukuose —  darbymetis

Cukrinių runkelių laukuose — darbymetis

Bemaž šimto apskrities ūkininkų, žemės ūkio bendrovių technika burzgia cukrinių runkelių laukuose. Į Kėdainių cukraus fabriką iki metų pabaigos jie turi išsiųsti 3010 hektarų derlių.

Antanas STAPONKUS

redakcija@skrastas.lt

Kasdien išvežama po 150 tonų

Viena didžiausių šalyje Kuršėnų žemės ūkio bendrovė kasti saldžiąsias šaknis pradėjo paskutinę rugsėjo savaitę.

Vadovaujantis cukrinių runkelių pristatymo į fabriką grafiku, kuršėniškiai runkelių augintojai iki spalio vidurio kasdien turi į Kėdainius pristatyti po 150 tonų runkelių. Antrasis derliaus išgabenimo periodas numatytas nuo paskutinių spalio mėnesio dienų iki lapkričio vidurio, trečiasis — gruodžio mėnesio pirmoji pusė.

Jeigu užeis šalčiai, žemdirbiams iškils rūpestis uždengti kaupuose supiltas šaknis.

„Derliaus pristatymo į fabriką grafiko privalome laikytis itin skrupulingai. Kad išvengtume pertrūkių dėl lietingų dienų, kai nebūtų galima kasti runkelių, stengiamės nuolat turėti apie 700 tonų runkelių šaknų atsargą jų išvežimo aikštelėje“, — aiškina bendrovės vadovas Vitoldas Pranas Zovė.

Todėl našiu švedišku cukrinių runkelių nuėmimo kombainu Kadaginės kaime, šalia plento į Mažeikius, runkelius pradėjęs kasti patyręs mechanizatorius Saulius Rusteika po keleto dienų susilaukė paspirties — tokį pat kombainą į lauką atvairavo Remigijus Šiuša. Trijų vagų kombainais abu vyrai nuo ankstaus ryto iki sutemos kiekvienas nukasa po 4 — 5 hektarus runkelių.

„Runkelių nuėmimo sezoną pradėjome lomingesniuose laukuose. Jų derlingumas čia sukasi apie 55 tonas šaknų iš hektaro. Geresniuose laukuose derlius bus kiek didesnis. Vėliau kasami runkelių gumbai jeigu pastebimiau ir nebepriaugs, tai cukraus juose tikrai susikaups kur kas daugiau, nei dabartiniai 17 procentų“, — mano V. P. Zovė.

Kuršėniškiai pirmieji šiame krašte 1992 metais pasėjo iš Danijos parsivežtą vienadaigę cukrinių runkelių sėklą. Veikiai jais pasekė visi runkelių augintojai, cukrinių derlingumas šalyje ėmė sparčiai didėti. Derlingiausiais 1984— aisiais Šiaulių rajone cukrinių derlius tesiekė 28 tonas iš hektaro, o dabar nieko nestebina ir 60— 70 tonų.

Penktadalis runkelių — iš Šiaulių krašto

Cukraus fabriko „Nordic Sugar Kėdainiai“ vyriausiasis agronomas Algimantas Kasparas teigia, jog runkeliai iš Šiaulių krašto sudaro penktadalį viso numatyto supirkti 500 tūkstančių tonų runkelių kiekio.

Šis fabrikas turi sutartis supirkti 1200 hektarų runkelių derlių Radviliškio rajone, 800 ha — Šiaulių, 440 ha — Pakruojo, 70 ha — Joniškio ir 40 ha — Kelmės rajone. Keliolika apskrities cukrinių runkelių augintojų turi sutartis su Marijampolės cukraus gamintojais.

„Šiųmetinis derlius džiugina, tikrai bus vidutiniškai 60 tonų šaknų iš hektaro. Šaknys, galima sakyti, švarios, cukringumas kol kas — 16,7 procento, bet iki runkelių nuėmimo sezono pabaigos jis gali padidėti dar visu procentiniu punktu“, — sakė A. Kasparas.

Bazinė runkelių supirkimo kaina, nustatyta sutartyse, yra 106 litai už toną plius priedas už didesnį, nei bazinis, runkelių cukringumą. Cukriniai runkeliai, pristatomi į fabriką virš nustatytos pardavimo kvotos, yra skiriami cukrui gaminti pramoniniams tikslams ir įkainojami keliolika litų už toną pigiau.

Panaikinus cukraus fabriką Kuršėnuose, vėliau — ir Panevėžyje, daugelis mūsų krašto cukrinių runkelių augintojų jų atsisakė. Daugiausia todėl, jog runkelių supirkimo kaina tada, sparčiai brangstant trąšoms, chemikalams bei degalams, neleido sukaupti lėšų runkelių auginimo, kasimo technikai atnaujinti. Be to, prieš trejetą metų atsisakantiems turimų cukrinių runkelių auginimo kvotų buvo pasiūloma solidi atskiroji europinė išmoka.

Kuršėnų žemės ūkio bendrovė šiemet užaugino 162 hektarus cukrinių runkelių, turi 7600 tonų šaknų pardavimo fabrikui sutartį. „Runkeliai — nėra nuostolinga kultūra. Ji gana svarbi laukų sėjomainos prasme“, — įsitikinęs bendrovės vadovas Vitoldas Pranas Zovė.

 

DARBYMETIS: Saulius Rusteika (kairėje), jau keturioliktus metus paruošęs darbui savąjį cukrinių runkelių kombainą, ir runkelių vežėjas Vytautas Radžius.

 

LOGIKA: „Svarbu ir tai, kad runkelių auginimas leidžia pratęsti lauko darbų sezoną, užsidirbti nemažai grupei mechanizatorių“, — sako Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vitoldas Pranas Zovė.

DERLIUS: Iš specialiai įrengtų aikštelių šalia cukrinių runkelių plantacijų kuršėniškiai runkelių augintojai kasdien išsiunčia į Kėdainius per 150 tonų šaknų.

Autoriaus nuotr.