Naujausios
Buvusi žydų krautuvė virs naujais tekstilės namais
Šiauliuose Trakų gatvėje 1930 metais statytas vieno aukšto plytinis namas šiauliečių verslininkų Valdo ir Birutės Juozaičių dėka atgyja naujam gyvenimui. Renovuotą pastatą projektavęs architektas Šarūnas Sabaliauskas džiaugėsi suteikta galimybe išsaugoti bent dalį seno miesto paveldo.
Marina OSTAPENKO
marina@skrastas.lt
Senovės pakerėti
Birutės akys spinduliuoja džiaugsmu, kai ji prisimena beveik prieš penkerius metus ją užplūdusią euforiją, kai sužinojo, jog visuomet susižavėjimą kėlęs Trakų gatvės 47 numeriu pažymėtas, prieš duonos kepyklą esantis pastatas yra parduodamas. „Tuoj pat puolėme domėtis, kas jį parduoda, ir labai nudžiugome, sužinoję, kad tuometinė jo kaina mums — įkandama. Tiesa, vis dėlto pinigėlių nepakako įsigyti šį pastatą su vėlesniais metais statytu priestatu, kuriame šiuo metu įsikūrusi valgykla“, — atvirai pasakoja moteris.
Didžiausias verslininkų troškimas buvo išsaugoti seną pastato išvaizdą. „Šiauliuose, kiek žinau, tėra išlikęs vos vienas-kitas toks senas pastatas, todėl norėjome, kad išliktų ir mūsų įsigytas“, — sakė moteris. “Deja, apsižvalgę pastato viduje, supratome, kad galime išsaugoti vos vieną senovinę plytų sieną, nes ir jo vidus, ir sienos buvo smarkiai laiko ir žmonių sugadintos“, — aiškino Valdas.
Birutė ir Valdas neslepia, kad pastatui renovuoti išleido milijoną litų: „Jei būtume seną pastatą griovę, statę naują, nebūtume užsispyrę išsaugoti tos senos sienos, būtume sutaupę apie 100— 200 tūkstančių litų. Tai būtų lengviausias kelias, nes šis pastatas nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tačiau mes pasirinkome sunkesnį“.
Radiniai — auksinės monetos
Verslininkai ne tik, kiek galėjo, išsaugojo pastatą, bet ir kruopščiai rinko jo skurdžią istoriją. Šiaulių „Aušros“ muziejuje rado Trakų gatvės nuotraukų, pradedant 1916 metais, kai šio pastato ten net nebuvo ir vėlesniais metais, kai jis jau buvo pastatytas ir jame, rodos, gyveno žydo prekeivio šeima, veikė krautuvė. Vėliau namas priklausė “Verpsto“ fabrikui.
„Senovinės nuotraukos, kurias mums pavyko surinkti, ateityje papuoš šio pastato interjerą, kaip ir statybos darbų fotografijos. Interjeras nebus senovinis, tačiau pastato istoriją primins šie seni ir jo rekonstrukcijos vaizdai“, — užsiminė Birutė.
Pašnekovai pasakojo ir apie statybų metu aptiktus radinius. „Darbininkai rado keletą senovinių vokiškų auksinių centų. Paskui savaitę darbe nesirodė“, — juokėsi Valdas.
Apie porą metų projektuotas ir daugiau nei metus rekonstruotas ir statytas pastatas išoriškai jau baigtas. Beliko sutvarkyti vidų. Virš 10 metų audiniais prekiaujančias parduotuves Šiauliuose turintys verslininkai Valdas ir Birutė Juozaičiai sename-naujame pastate ketina atidaryti tekstilės namus.
Išskirtinis pastatas
Architektas Šarūnas Sabaliauskas pasakoja apie ilgą kelią, nueitą, siekiant išsaugoti kuo daugiau minėto pastato autentikos. Iš pradžių turėjęs virsti vieno aukšto pastatu su mansarda, galiausiai senas pastatas virto dviejų aukštų statiniu su mansarda.
„Siekėme sukurti seno namo, kuris tiesiog buvo šiek tiek ištemptas į viršų, įspūdį. Tarp senovinių pastatų stilių atkartojančios mansardos su stogu ir seną pastato sieną turinčio pirmo aukšto įterpėme labai modernų antrąjį aukštą su dideliais stiklo langais kampuose. Ant stogo iškėlėme dvi vazas, kuriomis anksčiau buvo papuoštas senas pastatas. Tiesa, jos buvo visiškai apgriuvusios, todėl pagal jų formas teko padaryti naujas. Išsaugojome ir plytines kolonas, kurios buvo pastato kampuose iš kiemo pusės“, — pasakojo architektas. Vis dėlto, daugiausiai laiko sugaišta renovuojant fasadinę plytinę pastato sieną: specialia sienų valymo smėliu technologija plytos buvo nuvalytos, o kad būtų galima užpildyti išgriuvusius šios sienos tarpus, plytos buvo imamos iš kitų išgriautų pastato sienų.
Š. Sabaliauskas pripažįsta: žiūrint pragmatiškai, seną pastatą iš tiesų būtų buvę paprasčiau nugriauti, o ne lieti kitus pamatus antram ir trečiam aukštui. „Tačiau aš džiaugiuosi, kad toks renovuotas pastatas atsirado Šiauliuose. Man pirmą kartą teko dirbti prie tokio projekto. Džiaugiuosi, kad mieste atsiranda išskirtinių pastatų, kitokių nei dauguma dabartinių stiklo ir metalo “dėžučių“, — apibendrino architektas.
IŠNAŠA: „Jei būtume seną pastatą griovę, statę naują, nebūtume užsispyrę išsaugoti tos senos sienos, būtume sutaupę apie 100— 200 tūkstančių litų“.
SENOVĖ: Dar vienos žiemos šis senas, avarinio stovio pastatas, architekto žodžiais, galėjo ir neatlaikyti. Taip jis atrodė užpernai rudenį.
DABARTIS: Šitaip 1930 metais statytas senas pastatas atrodo dabar, jau po renovacijos.
AKCENTAI: Išsaugoti seno pastato akcentai: vazos...
... arkos ir...
... plytų kolonos, prie vienos iš jų — pastatą projektavęs architektas Šarūnas Sabaliauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠILUMA: Birutė ir Valdas Juozaičiai prisipažįsta nemėgstantys šiuolaikinių šaltų pastatų, jiems žymiai mielesnis ir jaukesnis jų įsigytas pastatas Trakų gatvėje ir jo išsaugoto eksterjero dalis.
Jono TAMULIO nuotr.