Buvęs emigrantas gamina namus skandinavams

PA­GA­MIN­TA ŠIAU­LIŲ REGIONE

Bu­vęs emig­ran­tas ga­mi­na na­mus skan­di­na­vams

Ša­lia Kel­mės esan­čia­me Pa­go­jo kai­me­ly­je, kur sa­vo­tiš­ku vers­lo in­ku­ba­to­riu­mi ta­pu­sio­je „Kel­mės sta­ty­bos“ bend­ro­vės ba­zė­je sa­vo veik­lą vyk­do 16 vers­lo įmo­nių, ne­se­niai įsi­kū­rė ir UAB „Skan­di­vi­ta“, ku­ri ga­mi­na ir su­ren­ka kar­ka­si­nius mo­du­li­nius na­mus ir eks­por­tuo­ja juos į Šve­di­ją.

Įmo­nę įkū­rė tris­de­šimt­me­tis šiau­lie­tis Li­nas Po­cius. Tel­šiuo­se gi­męs ir au­gęs že­mai­tis, bū­da­mas dvi­de­šim­ties, iš­va­žia­vo pa­dir­bė­ti į Šve­di­ją. Per de­šimt­me­tį už­dir­bęs pi­ni­gų sa­vo vers­lui, grį­žo į Lie­tu­vą.

Da­bar Šiau­liuo­se gy­ve­nan­tis Li­nas mo­du­li­nių na­mų ce­chą įkū­rė Pa­go­jy­je, nes čia ra­do tin­ka­mas ga­my­bi­nes pa­tal­pas.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ži­di­nių meist­ras pa­mi­lo me­dį

Li­nas Po­cius – že­mai­tis. Gi­mė ir au­go Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je Tel­šiuo­se. Jo se­ne­lis Ado­mas Pras­pa­liaus­kas bu­vo ama­ti­nin­kas. Da­rė pui­kius ži­di­nius. Li­nas nuo­la­tos bū­da­vo pri­jun­kęs prie se­ne­lio. No­riau kar­tu su juo dirb­da­vo prie ži­di­nių nei ruoš­da­vo pa­mo­kas.

Bai­gęs mo­kyk­lą no­rė­jo iš­mok­ti to­kio pat ama­to kaip se­ne­lis, bet jo­kia mo­kyk­la anuo­met ži­di­nių meist­rų ne­ren­gė. To­dėl nu­spren­dė pa­si­mo­ky­ti pas ge­rai ži­no­mą skulp­to­rių ir ži­di­nių meist­rą Vy­tau­tą Bal­sį. Jis ga­min­da­vo iš­skir­ti­nius vie­ne­ti­nius ži­di­nius iš mar­mu­ro ar gra­ni­to pa­gal už­sa­ky­mą.

Tie ži­di­niai bū­da­vo ne tik iš­skir­ti­nai gra­žūs, uni­ka­lūs, bet ir tech­no­lo­gi­niu po­žiū­riu pui­kūs, eko­no­miš­ki. Su­ge­bė­da­vo ­šil­dy­ti 150 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to gy­ve­na­muo­sius na­mus.

Li­nas ste­bė­da­vo, o kar­tais ir pa­dė­da­vo meist­rui kur­ti skulp­tū­ras, ku­rios pa­puoš­da­vo įmo­nių biurus bei vals­ty­bės įstai­gas.

Iš­mo­kęs ama­to, dvi­de­šimt­me­tis vai­ki­nas sva­jo­jo apie sa­vo vers­lą. Rei­kė­jo tik vie­no da­ly­ko už­si­dirb­ti pi­ni­gų vers­lo pra­džiai. To­dėl iš­vy­ko į Šve­di­ją. Įsi­dar­bi­no kar­ka­si­nius mo­du­li­nius na­mus ga­mi­nan­čio­je įmo­nė­je Stok­hol­me. Sva­jo­jo pa­dir­bė­ti po­rą me­tų ir grįž­ti Lie­tu­vą. Bet šir­dy­je įvy­ko per­vers­mas. Vai­ki­nas pa­mi­lo me­dį, ir pa­no­ro pa­ts ga­min­ti na­mus.

Dar­bas Šve­di­jo­je vie­toj po­ros pla­nuo­tų me­tų už­si­tę­sė vi­są de­šimt­me­tį. To­kiam su­dė­tin­gam vers­lui rei­kė­jo už­dirb­ti ge­ro­kai dau­giau pi­ni­gų ne­gu ži­di­nių meist­ro ama­tui. Be to, rei­kė­jo pa­čiam įgy­ti pa­tir­ties ir tech­ni­nių ži­nių, su­ži­no­ti tech­no­lo­gi­nių gud­ry­bių.

Il­ges­nis lai­kas pa­dė­jo ge­riau iš­mok­ti šve­dų kal­bą, pa­žin­ti ša­lį, ras­ti bū­si­mų in­ves­tuo­to­jų ir bū­si­mų klien­tų.

„Mei­lė me­džiui ir be­ga­li­nis no­ras to­bu­lė­ti ap­ver­tė ma­no gy­ve­ni­mą aukš­tyn ko­jom“, – šian­dien su­kū­ręs sa­vo vers­lą Lie­tu­vo­je sa­ko Li­nas Po­cius.

Su­kū­rė 20 dar­bo vie­tų

Sug­rį­žęs į Lie­tu­vą tris­de­šimt­me­tis vai­ki­nas ap­si­sto­jo Šiau­liuo­se. Čia ku­ria sa­vo gy­ve­ni­mą. Tik šiais me­tais pra­dė­jo veik­lą ir jo įkur­ta įmo­nė „Skan­di­vi­ta“.

Pa­go­jo kai­me esan­tys bu­vu­sios „Kel­mės sta­ty­bos“ pa­sta­tai pui­kiai ti­ko įgy­ven­din­ti jo vers­lo idė­ją. Iš­si­nuo­mojo 1300 kvad­ra­ti­nių met­rų pa­tal­pas, jo­se įkū­rė mo­du­li­nių kar­ka­si­nių na­mų ga­my­bos ce­chą.

„Kel­mės sta­ty­bos“ di­rek­to­riaus ir sa­vi­nin­ko Al­bi­no Pa­lai­kio rū­pes­čiu iš­sau­go­ti bend­ro­vės pa­sta­tai, esan­tys ša­lia Kel­mės ir ge­ro Ry­gos – Ka­li­ning­ra­do ke­lio bei ne­to­li Kryž­kal­nio, kur pra­bė­ga au­tost­ra­da Vil­nius – Kai­pė­da, šian­dien pui­kiai tar­nau­ja įvai­riems vers­lams. Čia ga­my­bi­nes pa­tal­pas ir biu­rus įkū­rė 16 įmo­nių. Įdar­bin­ta 220 žmo­nių.

„Skan­di­vi­tos“ įkū­rė­jas Li­nas Po­cius, kaip ir dau­ge­lis ki­tų čia įsi­kū­ru­sių vers­lo įmo­nių va­do­vų, pla­nuo­ja pirk­ti pa­tal­pas. Ta­čiau kol kas yra pro­ble­mų dėl že­mės skly­pų, esan­čių po pa­sta­tais ir ša­lia pa­sta­tų. Sa­vi­nin­kas tu­rė­tų su­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, kad ga­lė­tų pa­stal­pas ir že­mės skly­pus par­duo­ti.

Jau­nas vers­li­nin­kas sun­kiai ra­do lai­ko po­kal­biui. Ne­ma­žai lai­ko pra­lei­džia už­sie­ny­je. Ieš­ko klien­tų ir už­sa­ko­vų. Po­kal­bio me­tu po­no Li­no min­tys jau skri­do į Če­ki­ją, ten ki­tą die­ną tu­rė­jo vyk­ti se­mi­na­ras. Nau­jų ga­li­my­bių ir nau­jų me­džia­gų paieš­ka – vers­lo ko­ky­bės ga­ran­tija.

„Per pa­ly­gin­ti trum­pą lai­ką su­bu­rė­me itin ga­bų, am­bi­cin­gą, bei di­džiu­lę dar­bo ir gy­ve­ni­mo pa­tir­tį tu­rin­tį ko­lek­ty­vą. Imo­nė­je šiuo me­tu dir­ba 20 dar­buo­to­jų. Iš jų dvi mo­te­rys. Jau­nus, pa­tir­ties ne­tu­rin­čius kel­miš­kius mo­ko pa­ty­ręs meist­ras Arū­nas. Ga­bes­niems su­tei­kia­me ga­li­my­bę iš­va­žiuo­ti pa­dir­bė­ti ir Šve­di­jo­je“, – pa­sa­ko­ja vers­li­nin­kas.

Už­sa­ky­mų tu­ri tre­jiems me­tams

Pa­go­jo kai­me įsi­kū­ru­sia­me „Skan­di­vi­tos“ ce­che su­ren­ka­mi mo­du­li­niai kar­ka­si­niai na­mai. Juos už­sa­ko įvai­rios įmo­nės, tu­riz­mo ir ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­tys vers­li­nin­kai, kal­nų sli­di­nė­ji­mo ba­zės, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bro­ke­riai.

Kol kas vi­si Kel­mė­je su­rink­ti na­mai ke­liau­ja į Šve­di­ją. Įmo­nė tu­ri di­džiu­lį už­sa­ky­mą. Per tre­jus me­tus tu­ri pa­ruoš­ti 6800 kvad­ra­ti­nių met­rų gy­ve­na­mo­jo plo­to. Na­me­lius už­sa­kė kal­nų sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tas. Ži­no­ma, per tą lai­ką tu­rės įvyk­dy­ti ir ki­tų už­sa­ky­mų. Klien­tų paieš­ka nė­ra be­vai­sė. Jų at­si­ran­da vis nau­jų.

„Na­mą mes pa­sta­to­me nuo pa­ma­tų iki rak­tų, – pa­sa­ko­ja L. Po­cius. – Su vi­sa vi­daus ap­dai­la. Me­die­ną at­si­ve­ža­me iš Šve­di­jos. Kol kas neieš­ko­jo­me tin­ka­mos me­die­nos Lie­tu­vo­je. Kel­mės ce­che pa­ga­mi­na­me išo­ri­nes ir vi­di­nes sie­nas, jas su­ren­ka­me, su­nu­me­ruo­ja­me, su­pa­kuo­ja­me. Pas­kui krau­na­me į sunk­ve­ži­mius ir iš­ve­ža­me į Šve­di­ją. Ten pa­sta­to­me klien­tų nu­ro­dy­tuo­se skly­puo­se. Svar­biau­sias rei­ka­la­vi­mas sau – aukš­ta ko­ky­bė. Tuo­met ir už­sa­ko­vų ne­trūks.“

Už­sa­ko­vų po­rei­kiai – la­bai įvai­rūs. Ne­re­tai ten­ka įreng­ti iš­ma­niuo­sius na­mus. Klien­tai pra­šo, kad na­mų ap­švie­ti­mas, šil­dy­mo sis­te­ma bei mu­zi­ki­nis fo­nas bū­tų val­do­mi iš­ma­niuo­ju te­le­fo­nu.

Lie­tu­vos rin­kai ga­min­ti kar­ka­si­nių na­mų bend­ro­vė kol kas ne­ke­ti­na. Atei­ty­je kur nors ša­lia Kel­mės po­nas Li­nas ke­ti­na pa­sta­ty­ti apie pus­šim­tį na­me­lių tu­ris­tams. At­si­ras­tų dar dau­giau dar­bo vie­tų ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je.

„No­riu su­kur­ti ne tik dar­bo vie­tų, bet ir už­siim­ti lab­da­rin­ga veik­la. Pa­dė­ti sun­kio­je si­tua­ci­jo­je at­si­dū­ru­siems žmo­nėms. Gal pa­rem­ti lė­šo­mis. Gal nu­vež­ti pa­pras­čiau­sių mal­kų. To­kiu bū­du at­si­dė­ko­čiau už ra­jo­no va­do­vų dė­me­sį ma­no vers­lui, – ku­ria pa­trio­ti­nius pla­nus jau­nas vers­li­nin­kas. – Bu­vau la­bai nu­ste­bin­tas, kai ce­che ap­si­lan­kė ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis ir Kel­mės mies­to se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis. Jie įver­ti­no ku­ria­mų dar­bo vie­tų nau­dą ra­jo­nui. Sa­kė, jog ir ke­lios nau­jos dar­bo vie­tos su­tei­kia ra­jo­no žmo­nėms ga­li­my­bę dar­buo­tis gim­ta­ja­me kraš­te, iš­lai­ky­ti šei­mą. Pa­ža­dė­jo įreng­ti pri­va­žia­vi­mus, van­den­tie­kį ir pa­ge­rin­ti inf­rast­ruk­tū­rą vi­soms Pa­go­jo kai­me be­si­dar­buo­jan­čioms įmo­nėms.“

Ne­dar­bas – di­de­lis, ras­ti dar­buo­to­jų – sun­ku

Kur­da­mas įmo­nę ša­lia Kel­mės L. Po­cius ti­kė­jo­si ne­sun­kiai ras­ti dar­buo­to­jų. Kel­mės ra­jo­ne ne­dar­bas sie­kia 14 pro­cen­tų. Tai­gi, lū­kes­čiai tu­rė­jo pa­si­tei­sin­ti. Juo­lab, kad vers­li­nin­kas pa­si­ruo­šęs mo­kė­ti ne­blo­gus at­ly­gi­ni­mus – iš pra­džių apie 600 eu­rų, o vė­liau, ga­bes­niems ir nuo­šir­džiai dir­ban­tiems – iki 900 eu­rų.

De­ja, ge­ban­čių ir no­rin­čių dirb­ti žmo­nių at­si­ran­da la­bai ne­daug. „Atė­jęs į po­kal­bį dėl dar­bo žmo­gus pir­miau­sia klau­sia, koks at­ly­gi­ni­mas ir koks dar­bo gra­fi­kas. Net ne­si­gi­li­na, koks tai dar­bas, ar su­ge­bės jį tin­ka­mai at­lik­ti“, – ste­bi­si prie šve­diš­ko darb­da­vių ir dar­buo­to­jų bend­ra­vi­mo mo­de­lio įpra­tęs Li­nas.

Jo nuo­mo­ne, dar­buo­to­jas pir­miau­sia tu­ri my­lė­ti sa­vo dar­bą, ge­rai jį at­lik­ti, tuo­met ti­kė­tis ge­ro at­ly­gi­ni­mo ir pa­ska­ti­ni­mo.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ypač rei­kia ge­rų sta­lių. To­kiems spe­cia­lis­tams ne­gai­la mo­kė­ti ge­rą at­ly­gi­ni­mą. De­ja, sun­ku ras­ti ge­rų sa­vo ama­to meist­rų. Vers­li­nin­kas ti­ki­si, jog, įsi­bė­gė­jus įmo­nės veik­lai, į na­mus pra­dės grįž­ti sve­tur be­si­dar­buo­jan­tys kel­miš­kiai. Jei at­ly­gi­ni­mas skir­sis ne­daug nuo gau­na­mo už­sie­ny­je, šei­mas Lie­tu­vo­je pa­li­kę vy­rai įver­tins ga­li­my­bę dirb­ti gim­ti­nė­je ir gy­ven­ti su šei­ma, ma­ty­ti kaip au­ga jų vai­kai. O vai­kai, ma­ty­da­mi, jog tė­čiai pa­kan­ka­mai už­dir­ba Lie­tu­vo­je, taip pat ne­gal­vos apie emig­ra­ci­ją.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Su­ma­nus že­mai­tis Li­nas Po­cius, dirb­da­mas Šve­di­jo­je įgi­jo ne tik kva­li­fi­ka­ci­ją, bet ir vers­lo ži­nių. Grį­žęs į Lie­tu­vą emig­ran­to duo­ną pa­kei­tė bend­ro­vės di­rek­to­riaus pri­vi­le­gi­jo­mis ir rū­pes­čiais.

Įkū­ręs ce­chą ša­lia Kel­mės Li­nas Po­cius vi­lia­si, jog, su­ži­no­ję apie ga­li­my­bę dirb­ti ir už­dirb­ti gim­ti­nė­je, į Lie­tu­vą ir sa­vo šei­mas grįš sve­tur už­dar­biau­jan­tys vai­kų tė­čiai.

Ša­lia Kel­mės esan­čia­me Pa­go­jo kai­me įkur­tame mo­du­li­nių kar­ka­si­nių na­mų ce­che įdar­bi­na­mi kel­miš­kiai. Jau dir­ba 20 žmo­nių. Dar­bo vie­tų dau­gės.

Kel­miš­kių sta­ty­ti ko­te­džai Šve­di­jo­je, kal­nų ku­ror­te.