Naujausios
Butai perkami ir per krizę
Žmogus, pasirengęs parduoti savąjį būstą ir pirkti kitą, jaučia išgyvenantis vieną svarbiausių įvykių. Ir tuomet, kai jis gerina savo gyvenimo sąlygas, ir tuomet, kai jį skubina nenumatytos nelinksmos aplinkybės.
Kreiptis į nekilnojamo turto operacijomis užsiimančią agentūrą? O gal ieškoti pirkėjo ir pardavėjo pačiam? Svarbiausias tikslas, kurio jis norom ar nenorom siekia — tai nebrangiai nusipirkti suremontuotą, ekonomišką, antrame ar trečiame namo aukšte bei geroje miesto vietoje esantį butą, ir nepigiai parduoti savąjį.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Nekilnojamo turto rinka juda visada
„Pastarųjų metų šalies ekonominė situacija nesunaikino nekilnojamojo turto paklausos, —–sakė “Šiaulių kraštui“ nekilnojamojo turto operacijomis besiverčiančios bendrovės vadovė Rasa Rojienė. — Šitas turtas visada bus ir parduodamas, ir perkamas, neatsižvelgiant, ar būsto kainos mažėja, ar didėja, tai susiję su svarbiausiais žmogaus gyvenimo pokyčiais. Vieni gimsta, kiti miršta, vieni tuokiasi, kiti skiriasi, vieniems reikia gyvenamąjį plotą sumažinti, kitiems — pasididinti. Paveldėjusieji nekilnojamą turtą rūpinasi jo pardavimu. Nepaisant ekonominių sunkumų, nekilnojamo turto rinka juda visada.“
R. Rojienė neslepia, kad šildymo sezono metu didesnių — trijų, keturių kambarių — butų paklausa laikinai sumažėja, tačiau pagrindinės tendencijos visais metų laikais išlieka tos pačios. Kai šalyje ekonominė situacija gera — žmogus jaučiasi laisviau ir gerina gyvenimo sąlygas, didindamas gyvenamąjį plotą bei neskaičiuodamas būsto šildymo išlaidų. Kai situacija atvirkštinė — žmogus ieško priešingo varianto. Rinkoje visuomet vyksta judėjimas.
Kainų svyravimai — didžiuliai
Kaip nepigiai parduoti savo butą ir nebrangiai nusipirkti kitą?
Pasak R Rojienės, būstų kainos rinkoje nėra stabilios, svyravimas didžiulis. Priklausomas nuo to, kaip greitai norima parduoti būstą. Skirtumas tarp norimos kainos ir rinkoje siūlomos kartais gali būti net iki 50 tūkstančių litų. Jei nėra būtinybės parduoti butą skubiai, per savaitę ar mėnesį, žmogui nėra tikslo mažinti būsto kainos. Kaimynas, kuriam galbūt antstoliai jau grasina varžytinėmis, gali parduoti savo butą ir 20 tūkstančių mažesne kaina, arba iš viso už bet kokią. Kiekvieno žmogaus problemos ir galimybės — skirtingos.
„Vieniems didelės būtinybės parduoti butą nėra, kitiems jau yra, o tretiems — tiesiog būtina, — toliau kalba agentūros darbuotoja. — Tačiau pasirenkama kaina turi būti artima rinkos kainai. Todėl labai pigūs būstai agentūrų net nepasiekia, jie nuperkami vos apie tai paskelbus, tą pačią dieną. Tuo tarpu labai brangus būstas gali būti nenuperkamas metų metais“.
Neskubantis pardavėjas kartais nori pasitikrinti: ar bus susidomėjusių jo brangiai parduodamu butu. Paprastai jis sako: pakilimo laikais už tą dviejų kambarių butą man siūlė 200 tūkstančių litų, tais maloniais prisiminimais ir vadovaujasi, laukdamas tikrojo pirkėjo. Yra klientų, kurie nenuleisdami kainų, pardavinėja savo butus po keletą metų.
Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, nebeišgalintys mokėti būsto paskolos. Jei paskola buvo paimta ekonominio pakilimo metais ir yra apie 250 tūkstančių litų, o šiandienė turto vertė — koks 120 tūkstančių litų, anot R. Rojienės, bankas tikrai neduos leidimo parduoti butą už tokią mažą kainą.
Pardavus būstą, naudinga tuoj įsigyti kitą
Rasa Rojienė pataria norintiems parduoti butus pirmiausia pasidomėti, kiek panašūs butai kainuoja rinkoje.
Reikalingas ir rimtas žmogaus apsisprendimas, ar tikrai jis parduos butą ir pirks kitą, ar tiktai žvalgysis, stebės.
„Tokiam klientui siūlyčiau rimtai apsispręsti, ką jis rengiasi daryti su savo turtu ir kreiptis į agentūras, — sako R. Rojienė. — Čia butas bus įvertintas realia rinkos kaina. Jei žmogus neskuba, galima kainą kokiu 10 procentų padidinti, patyrinėti rinką, palaukti pasiūlymų, ir tik vėliau kainą mažinti“. Anot R. Rojienės, agentūros plačiai išplatinta skelbimus apie parduodamą turtą, valdo informacijos srautus ir padeda greičiau surasti pirkėją–pardavimas neužsitęsia per ilgai. Agentūrų darbuotojai sutvarko ir reikalingus dokumentus, sukoordinuoja notarinį procesą, klientas gali būti saugus dėl pinigų gavimo.
Be agentūros tarpininkavimo, tikina R. Rojienė, butą įmanoma parduoti tik tuo atveju, jei žmogus neskuba — jam nėra skubiai reikalingi pinigai ir nereikia įsigyti kito nekilnojamo turto.
„Šią dieną pardavus nekilnojamą turtą, yra naudinga tuojau įsigyti kitą. Gali būti, kad naudingiau palaukti pusmetį, parduoti vėliau, kai kainos bus aukštesnės ar tiesiog išnuomoti šį turtą. Tačiau tai rizika, nors nekilnojamo turto rinkos ekspertai kainų kritimo nebeprognozuoja“, — svarsto agentūros vadovė.
Pirmasis pirkėjo klausimas: kiek mokate už šildymą?
Kristina Angelienė, nekilnojamojo turto bendrovės pardavimų vadybininkė:
- Pirmasis pirkėjo klausimas: kiek mokate už šildymą? Tai populiariausias klausimas žiemą ir vasarą.
Pirkėjui labai aktualu ir aukštas. Retas nori pirkti butą pirmame ar bet kokiame viršutiniame — penktame, devintame, dvyliktame — namo aukštuose. Mažesnę paklausą turi butai daugiaaukščiuose namuose, kuriuose įrengti liftai. Buto pardavėjo dažniausiai prašoma sumažinti kainą už butą, nes mokestis už liftą — papildomos išlaidos gyventojui.
Populiariausi butai — miesto centre ir Dainų mikrorajone. Centre butai brangesni, todėl dauguma pirkėjų stengiasi įsigyti butus pietiniame miesto mikrorajone.
Pastaruoju metu į butus su autonominiu šildymu žiūrima ne tik kaip į privalumą. Senos statybos butuose aukštomis lubomis dėl didelio patalpų tūrio autonominis šildymas gali kainuoti dar daugiau negu centrinis.
Paklausą turi už 600-800 Lt nuomojami butai. Dažniausiai juos nuomoja jaunos šeimos.
KAINOS: Kai kurie butai Vilniaus gatvėje kainuoja per 400 tūkstančių litų.
Autorės nuotraukos
ŠTILIS: Nekilnojamo turto bendrovės vadovė Rasa Rojienė sako, kad šildymo sezono metu didesnių — trijų, keturių kambarių butų — paklausa laikinai sumažėja.
Kristina Angelienė.
FAKTAI
Šiauliuose veikia apie 20 agentūrų ir pavienių verslininkų, užsiimančių nekilnojamo turto pardavimu, supirkimu, nuoma.
Patalpas, namus, butus nuolat parduoda, perka ar nuomoja 15-20 tūkstančių žmonių.
Didžiausias kainų skirtumas tarp tokių pačių butų — 65 tūkstančiai litų. Vieni gyventojai savo butą Tilžės gatvės raudonų plytų namų kvartale pardavė už 70 tūkstančių litų, kiti už analogišką butą tame pačiame kvartale prašo 135 tūkstančių litų ir pardavinėja butą jau antrus metus.
Brangiausias butas Šiaulių daugiabučiuose namuose —–490 tūkstančių litų kainuojantis 100 kvadratinių metrų butas aukštomis lubomis Vilniaus gatvėje su autonominiu šildymu.
Pigiausi butai Šiaulių daugiabučiuose — 45 tūkstančių litų (vieno kambario) ir 66 tūkstančiai litų (dviejų kambarių, pirmas aukštas) Talšos ir Ežero gatvių blokiniuose namuose.
Nekilnojamojo turto agentūrų duomenys