Burnos higiena: ne tik dantų šepetėlis ir pasta

Autorių nuotr.
Dantis valote kasdien, naudojate fluoro pastą, tačiau pas gydytoją vis tiek išgirstate apie apnašas, dantenų uždegimą ar naujus ėduonies židinius. Kaip taip nutinka, jei laikotės „visų taisyklių"? Atsakymas paprastas: šepetėlis ir pasta yra tik pagrindas, o burna yra sudėtingesnė sistema, nei dažnai manome. Tarpdančiai, liežuvis, mityba, seilių kiekis ir profesionali priežiūra daro ne mažesnį poveikį nei kasdienis valymas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką dar svarbu daryti, kad burna išliktų sveika, kodėl kai kurių dalykų namuose nepavyksta pašalinti ir kaip sudaryti paprastą, bet veiksmingą kasdienę rutiną.

Kodėl vien valymo šepetėliu nepakanka

Dantų šepetėlis pasiekia maždaug tik tris iš penkių danties paviršių. Likę paviršiai, esantys tarp dantų, lieka neišvalyti, o būtent ten dažniausiai kaupiasi apnašos ir pradeda vystytis ėduonis bei dantenų uždegimas. Todėl net žmonės, kurie kruopščiai valosi dantis, gali turėti problemų.

Svarbu suprasti ir tai, kad dantų apnašos yra gyvų bakterijų plėvelė, kuri formuojasi nuolat. Jei jos nepašalinamos kelias dienas, jos pradeda kietėti ir virsta dantų akmenimis. Šių sukietėjusių sluoksnių nei šepetėliu, nei skalavimo skysčiu pašalinti neįmanoma, juos šalina tik specialistas.

Tarpdančių valymas: dažniausiai pamirštamas žingsnis

Tarpdančių valymas yra vienas svarbiausių, bet mažiausiai laikomasi žingsnių. Jam naudojamas dantų siūlas arba tarpdančių šepetėliai. Pastarieji dažnai patogesni, ypač jei tarpai tarp dantų platesni, o dantys yra su tilteliais ar implantais.

Pasirinkite šepetėlio dydį, kuris laisvai, bet nesukeldamas skausmo telpa tarp dantų. Jei nesate tikri dėl dydžio, gydytojas ar burnos higienistas parodys, kuris tinka. Pradėjus valyti tarpus, pirmomis dienomis dantenos gali šiek tiek kraujuoti, tačiau tai paprastai rodo uždegimą, o ne žalą. Jei valysite reguliariai, kraujavimas paprastai išnyksta per kelias savaites. Jei jis nesiliauja, verta kreiptis į gydytoją.

Liežuvis ir kvapas

Didelė dalis bakterijų gyvena ne ant dantų, o ant liežuvio paviršiaus. Būtent jos dažniausiai sukelia nemalonų burnos kvapą. Todėl liežuvio valymas turėtų tapti įprasta rutina. Tam galima naudoti specialų valiklį arba šepetėlio galinę dalį, judant nuo liežuvio šaknies link galiuko ir švelniai spaudžiant.

Jei kvapas išlieka nepaisant tinkamos higienos, priežastis gali būti kita: dantenų ligos, ėduonis, burnos sausumas ar virškinimo problemos. Skalavimo skysčiai gali kvapą trumpam pagerinti, bet jų nereikėtų laikyti problemos sprendimu, nes jie tik užmaskuoja simptomą, kurio priežastį reikia nustatyti.

Mityba ir seilės: nematomi sąjungininkai

Ėduonį sukelia ne pats cukrus, o rūgštys, kurias bakterijos gamina jį skaidydamos. Svarbiausia ne tiek suvalgyto cukraus kiekis, kiek valgymo dažnumas. Jei visą dieną užkandžiaujate saldumynais ar gurkšnojate saldintus gėrimus, dantys beveik nuolat veikiami rūgšties. Mažiau kenkia, jei saldumyną suvalgote vieną kartą per pagrindinį valgį.

Seilės veikia kaip natūrali apsauga: jos neutralizuoja rūgštis ir padeda dantų emaliui atsistatyti. Todėl burnos sausumas, kurį gali sukelti kai kurie vaistai, stresas ar nepakankamas vandens vartojimas, didina ėduonies riziką. Gerkite vandens, ribokite rūgščius gėrimus ir, jei jaučiate nuolatinę sausumą, aptarkite tai su gydytoju.

Dar vienas dažnas klausimas: ar valytis dantis iškart po valgio? Po rūgščių maisto produktų ar gėrimų, tokių kaip citrusiniai vaisiai ar gazuoti gėrimai, emalis laikinai suminkštėja, todėl šepetėlį geriau paimti maždaug po pusvalandžio. Per tą laiką pakanka praskalauti burną vandeniu.

Teisingas valymas: dažnos klaidos

Net ir naudodami šepetėlį galime jį naudoti netinkamai. Dantis reikėtų valyti du kartus per dieną, apie dvi minutes, naudojant pastą su fluoru. Fluoras stiprina emalį ir yra vienas geriausiai ištirtų būdų apsaugoti nuo ėduonies.

Dažniausios klaidos yra per stiprus spaudimas, kuris žaloja dantenas ir dilina kaklelį, per trumpas valymas, kietas šepetėlis ir pasenęs šepetėlis. Šepetėlį ar šepetėlio galvutę keiskite maždaug kas tris mėnesius arba anksčiau, jei šereliai išsiklaipę. Po valymo burnos nereikėtų gausiai skalauti vandeniu, nes tuomet fluoras greičiau dingsta, geriau išspjauti pastos perteklių ir burną praskalauti tik minimaliai.

Skalavimo skysčiai gali būti naudingas papildymas, bet ne pakaitalas šepetėliui ir tarpdančių valymui. Kai kurie jų turi stiprių antiseptinių medžiagų, kurių ilgalaikis vartojimas be gydytojo rekomendacijos nėra tinkamas.

Profesionali burnos higiena: ko neįmanoma padaryti namuose

Net pati kruopščiausia namų priežiūra neįveikia dantų akmenų ir sunkiai pasiekiamų vietų. Čia padeda profesionali burnos higiena, kurios metu higienistas pašalina akmenis ir pigmentines apnašas, nuvalo dantų paviršius ir nupoliruoja juos. Tai taip pat leidžia anksti pastebėti ėduonį, dantenų ligas ar kitus pokyčius.

Dažniausiai profesionali higiena rekomenduojama vieną ar du kartus per metus, tačiau konkretus dažnis priklauso nuo individualios rizikos. Žmonėms, turintiems dantenų ligų, implantų, rūkantiems ar sergantiems cukriniu diabetu, gali prireikti dažniau. Pavyzdžiui, burnos higiena Klaipėdoje atliekama Bokštų odontologijos klinikoje (Bokštų g. 9), kur apnašos ir dantų akmenys šalinami, be kita ko, naudojant „Air-Flow“ technologiją.

Dantenų sveikata ir bendra savijauta

Dantenų ligos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių suaugusieji praranda dantis. Pradinė stadija, gingivitas, yra grįžtama: pakanka pagerinti higieną ir pašalinti apnašas. Tačiau negydomas uždegimas gali pereiti į periodontitą, kai pažeidžiamas dantį laikantis kaulas, o dantys pradeda judėti ir galiausiai iškrenta.

Tyrimai rodo ryšį tarp dantenų ligų ir kai kurių bendrų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto. Šis ryšys dvipusis: diabetas blogina dantenų būklę, o dantenų uždegimas gali apsunkinti cukraus kontrolę. Todėl burnos priežiūra yra ne tik grožio, bet ir sveikatos klausimas.

Praktinis planas: kasdienė ir metinė rutina

Kad burnos priežiūra taptų įpročiu, laikykitės šios eigos.

● Ryte ir vakare valykite dantis dvi minutes su fluoro pasta ir minkštu ar vidutinio kietumo šepetėliu. Vakarinis valymas svarbiausias, nes naktį seilių mažiau.
● Kasdien išvalykite tarpdančius. Pasirinkite siūlą ar tarpdančių šepetėlius ir naudokite juos bent kartą per dieną, geriausia vakare.
● Išvalykite liežuvį. Tai užtrunka kelias sekundes ir sumažina bakterijų kiekį.
● Apribokite užkandžiavimą. Stenkitės saldumynus valgyti per pagrindinius valgius, o tarp jų gerkite vandenį.
● Pakeiskite šepetėlį laiku. Pasižymėkite datą ar nustatykite priminimą kas tris mėnesius.
● Lankykitės pas gydytoją. Bent kartą per metus atlikite patikrą ir profesionalią higieną, o jei turite problemų, tai darykite dažniau.
● Atsisakykite rūkymo. Rūkymas yra vienas didžiausių dantenų ligų rizikos veiksnių ir blogina gijimą.

Kiek tai kainuoja ir ar verta investuoti

Daugelis atidėlioja vizitą dėl išlaidų, tačiau prevencija paprastai kainuoja kur kas mažiau nei gydymas. Profesionali higiena ir patikra yra palyginti nedidelės išlaidos, palyginti su ėduonies gydymu, endodontiniu gydymu ar protezavimu. Todėl investicija į kasdienę priežiūrą ir reguliarius vizitus atsiperka.

Pasiteiraukite klinikoje apie kainas iš anksto ir paprašykite aiškaus paslaugų sąrašo. Dėl galimų kompensavimo sąlygų, ypač vaikams, verta pasidomėti Valstybinėje ligonių kasoje ar savo gydymo įstaigoje, nes sąlygos gali keistis.

Gera burnos higiena yra ne vienas veiksmas, o įpročių visuma: teisingas valymas, tarpdančių priežiūra, retesnis užkandžiavimas, pakankamai vandens ir reguliarūs vizitai pas specialistą. Šepetėlis ir pasta yra svarbūs, bet jie veikia tik kartu su kitais žingsniais.

Pradėkite nuo vieno dalyko, kurio dabar nedarote. Jei tai tarpdančių valymas, nusipirkite šepetėlių ir pradėkite šį vakarą. Jei seniai nebuvote pas gydytoją, užsiregistruokite patikrai ir profesionaliai higienai. Mažos nuolatinės pastangos šiandien išsaugos sveikas šypsenas daugeliui metų.