Naujausios
Bitės gyvena šeimininkų rankomis gamintuose avilius
Drąsutaičių kaime (Joniškio rajonas) gyvenantis bitininkas Sigitas Paršukas per metus bičių šeimų skaičių padidino beveik dešimt kartų. Jas šeimininkas apgyvendino savo ir žmonos rankomis pagamintuose daugiaaukščiuose aviliuose ir bitidėse, kurios ant ratų keliauja į tinkamas medunešiui vietas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Su žmona gamino avilius
Sigitas Paršukas bitininkyte užsiima nuo 1974-ųjų. 30 metų jis dirbo bitininku ūkyje. Vėliau ūkininkavo, laikė karvių ir, sako, 15–16 metų atsitraukęs nuo pamėgto darbo, kuris jam tarsi hobi.
Prieš keletą metų, atsisakęs ūkininkavimo, jis grįžo prie ištakų, tik šįkart ėmėsi naujo būdo. Savo rankomis su žmona pasigamino daugiaaukščių avilių, ne standartinio dydžio, o gerokai mažesnių, – pagal prancūzo Rožė Delono metodą. Minėtas metodas Lietuvoje, anot šeimininko, kol kas dar naujiena.
Dirbti daug lengviau
Vienoje daugiaaukščio avilio dėžutėje telpa tik aštuoni rėmeliai ir sveria ji maždaug aštuonis kilogramus, kai standartinio dydžio dėžutės svoris būna trigubai ar net dar didesnis.
Tokių dėžučių iš spygliuočių medienos šeima pagamino apie tūkstantį. Vyras kalė dėžutes, žmona Dalė klijavo rėmelius, ant kurių bitės toliau „siuva“ korį ir neša medų.
Lietuvoje kol kas paplitę Dadano tipo aviliai. Juos turintys bitininkai prieš apžiūrėdami bičių šeimą, turi rėmą paimti iš sandėlio, įdėti į dėžę, nunešti prie avilio, išimti iš dėžės ir įdėti į bičių šeimos lizdą. Tai labai ilgas darbo procesas.
Paskaičuota, kad vienos bičių šeimos priežiūrai daugiaaukščiuose aviliuose sugaištama perpus mažiau laiko negu dviaukščiuose Dadano tipo aviliuose.
„Rožė Delono aviliai gerokai palengvina darbą. Nereikia tempti svorio, mažėja atliekamų operacijų,“ – sako Sigitas Paršukas.
Keliaujančios bitidės
Bitininkas pats savo rankomis pastatė ir mobilias bitides, į kurias sudėjus avilius galima keliauti į medunešiui tinkamus laukus. Kol kas jie važiuoja tik 10–20 kilometrų atstumu nuo namų, bet galima važiuoti ir šimtą kilometrų. Apšiltintose bitidėse bitės sėkmingai žiemoja.
„Susitarėme šiemet pas vieną ūkininką avilius gabenti į žydinčius kmynų laukus, taip pat turėtume keliauti į grikius, priklausančius Gataučių žemės ūkio bendrovei,“ – planus dėsto bitininkas.
Pasinaudojęs europine parama jis įsigijo priekabą bitidėms vežti.
Bitės gausina derlių
S. Paršukas aiškina, kad dar kolūkių laikais praktikuotas augalų apdulkinimas bičių pagalba. Derlius užaugdavo iki 25 procentų gausesnis.
„Dabar atsiranda problemų, nes augalai purškiami chemija, kurioje yra nikotinoidų, medžiagų, veikiančių vabzdžio orientaciją erdvėje. Bitės apsvaigsta ir neberanda kelio atgal į avilį, žūsta, – pasakoja bitininkas. – Tačiau yra sąmoningų žemdirbių, kurie purškia arba anksti rytą arba vėliau vakare, arba bitininką informuoja, kad rytoj ruošiasi šiam darbui.“
Šimtaprocentinio liepų medaus nėra
Šiaurės Lietuvoje bitės dažniau vežamos į paplitusius rapsų laukus. Pasak drąsutaitiškio, Žemaitijos kolegos jas gabena į miškus, pelkynus.
„Kai žmonės klausia, ar čia liepų medus, sunku atsakyti. Pas mus nėra šimtaprocentinio procentinio vienos rūšies medaus, jis – maišytas. Nėra tokių liepų miškų, kaip Baškirijoje, kur galbūt ir galima manyti, kad jis tikrai tik iš liepų žiedų suneštas,“ – įsitikinęs S. Paršukas.
Pradėjo nuo 8 šeimų
Bitininkas prieš porą metų iš naujo bites auginti pradėjo nuo 8 šeimų, įsigijęs jų pas Pasvalio, Anykščių, Joniškio rajono Daukšių bitininkus, praėjusiais metais jau turėjo 60, šiemet planuoja užauginti 100 šeimų.
Praėjusiais metais iš jaunos šeimos surinko po 30 kilogramų medaus, šią vasarą tikisi jau apie 50 – 60 kilogramų.
D. ir S. Paršukai augina bičių motinėles.
Bičių terapija
S. Paršukas turi dar vieną idėją ateičiai – jis planuoja užsiimti bičių terapija. Sau, savo šeimai, bet gal ateityje tuo susidomės ir kiti žmonės.
Procesas vyksta paprastai. Bitidėje – namelyje su avilais, – įrengiami gultai ir žmonės ant jų patogiai įsitaiso. Per 10–15 minučių nuo bičių, jų suneštų ir gaminamų medžiagų sklindantis aromatas atpalaiduoja, ramina ir žmogus greitai užmiega. Pabudęs jis atsikelia tarsi gimęs iš naujo. Šią terapiją praktikuojantys teigia pajuntantys bronchito, kitų kvėpavimo ligų palengvėjimą, susireguliuoja kraujospūdis.
Bitininkai planuoja ateityje rinkti ir bičių pienelį, kuris ilgina gyvenimą, jaunina organizmą.
Autorės nuotr.
BITIDĖ: Aviliai į medunešio laukus keliauja mobilioje bitidėje, kurią šeimininkas irgi pagamino savo rankomis.
MOTINĖLĖ: Sigitas Paršukas bičių būryje rodo motinėlę.
PRIVALUMAS: Vienoje daugiaaukščio avilio dėžutėje telpa tik aštuoni rėmeliai ir sveria ji maždaug aštuonis kilogramus, kai standartinio dydžio dėžutės svoris būna trigubai ar net dar didesnis.
AVILYS: Bitininkas vieną ant kito sudeda 12 arba 16 aukštų.
DĖŽUTĖS: Per žiemą Sigitas su žmona Dale savo rankomis pagamino tūkstantį dėžučių ir rėmelių.
AUGINIMAS: Paršukų sodyboje mažučiuose aviliuose auga motinėlės.