Naujausios
Birželio darbai ekologiškame darže ir sode
Vytautas ZURBA
Agronomas, ekologiško ūkio savininkas
Augalų apsauga
Problemų dėl augalų apsaugos ekologinėje žemdirbystėje būna mažiau, jeigu ūkyje sėkmingai taikoma dirvų melioracija, sėjomaina, atsparių ligoms ir kenkėjams veislių auginimas, tinkamas ir savalaikis žemės dirbimas, sėjama optimaliu laiku geros kokybės sėkla, augalai tręšiami subalansuotai, laiku naikinamos piktžolės.
Pesticidiniai augalai išskiria medžiagų, nuo kurių žūsta kenkėjai ir neleidžia plisti ligoms. Vieni pesticidiniai augalai yra piktžolės (kraujažolės, burnočiai, karpažolės, kiečiai, rūgtys, vėdrynai, dilgėlės), kiti – dekoratyviniai (jazminai, raganės, pentiniai) arba maistui ir pramonei auginami augalai (apyniai, aronijos, bulvės, česnakai, svogūnai, pastarnokai, pomidorai, aitriosios paprikos, tabakas).
Pesticidinių augalų dalys nėra vienodai turtingos veikliųjų medžiagų, be to, augalų cheminė sudėtis per vegetaciją kinta. Vieni augalai nuodingesni kenkėjams žydėjimo pradžioje, kiti žydint, dar kiti subrendus sėkloms.
Ruošiant nuovirą iš žalio augalo, jį reikia gerokai pavirinti, kad būtų suardytos augalo ląstelės ir atsipalaiduotų veikliosios medžiagos. Iš sudžiovinto augalo veikliosios medžiagos atsipalaiduoja greitai, užtenka pavirinti 5 minutes.
Laikyti išdžiovintus lapus, stiebus ir žiedus galima metus, šaknis ir sėklas – dvejus metus. Sausus pesticidinius augalus galima sumalti į miltus ir jais apdulkinti kultūrinius augalus.
Nuovirus galima laikyti sandariai uždarytus plastikinėse statinėse ar buteliuose vėsioje vietoje iki 2 mėnesių.
Prieš purškimą koncentruotą nuovirą reikia praskiesti vandeniu, pridėti 0,4–0,5 procento ištirpinto muilo. Jis suteikia skiediniui lipnumo. Purkšti reikia nežydinčius augalus, kad nepakenktume bitėms. Purškiame kas 5–7 dienos, geriausia anksti rytą, stengiantis, kad kuo daugiau skiedinio pakliūtų ant apatinės lapų pusės.
Medžio pelenais galima apdulkinti kopūstines daržoves nuo spragių, bulves nuo kolorado vabalų. Efektyviau kopūstams, ridikėliams pelenus sumaišius su tabako dulkėmis (1:1). Pelenais apibarstyta dirva saugo svogūnus nuo musių.
3 kg pelenų reikia užpilti 9 litrais vandens, išmaišyti ir laikyti 3 paras, įdėti muilo 30–40 g ir šiuo skiediniu kelis kartus apipurkšti kopūstus, dekoratyvinius augalus nuo amarų, drugių vikšrų, seiliūgių lervų, o agrastus ir gėles – nuo miltligės. Karštu pelenų šarmu (1 kg pelenų 10 l vandens) laistyti svogūnus nuo musių.
Amarus ir drugių vikšrus kopūstuose galima naikinti tokiu skiediniu: vakare stiklinę pelenų užpilti 10 l vandens, išmaišyti ir palikti. Rytą vėl išmaišyti, perkošti ir purkšti gausiai, sudrėkinant ir apatinę lapų pusę.
Augalų ištraukos, nuovirai
Pomidorų ūglių ir lapų ištrauka tinka naudoti prieš kopūstinio baltuko ir pelėdgalvio vikšrus, amarus, seiliūges, pievines blakes.
4 kg šviežios žaliavos užpilama 10 l vandens ir verdama ant silpnos ugnies 30 min. Prieš purškiant praskiesti 3 kartus ir pridėti žaliojo ar ūkinio muilo. Kopūstinio baltuko skraidymo metu galima purkšti pomidorų lapų ištrauka. Dvi saujos gerai sumaigytų lapų ir ūglių užpilamos 2 litrais vandens, palaikoma 2 valandas ir purškiama neskiesta ištrauka.
Svogūnų lukštų ištrauka tinka prieš amarus, voratinklinę erkutę, drugių vikšrus. Svogūnų lukštų 200 g užpylus 10 l karšto vandens, palaikoma 12–15 val., nukošiama ir purškiama prieš voratinklinę erkę ir amarus 3 kartus kas 5 dienos.
Česnako ištrauka taip pat tinka voratinklinei erkei ir amarams naikinti.
Tabako užpilui 400 g sausų lapų užpilama 10 l karšto vandens ir mirkoma 2 paras. Į nukoštą užpilą pripilame dar 10 l vandens, įdedame 40 g muilo ir purškiame nuo amarų, blakučių, tripsų, lapsukių, kopūstinių kandžių vikšrų.
Vienmetės aitriosios paprikos preparatais rekomenduojama naikinti amarus, blakutes, vikšrus, šliužus. Šis labai veiksmingas preparatas paruošiamas visam vasaros sezonui.
500 g sausų vaisių reikia valandą virti ant mažos ugnies, po to 2 paras palaikyti, kad pritrauktų. Tuomet paprikas sutrinti, nuovirą perkošti. Tokį koncentruotą nuovirą galima laikyti tamsoje stiklainiuose kelis mėnesius. 125 ml šio koncentrato skiedžiame 10 l vandens, įdedame 40 g muilo ir purškiame. Šį nuovirą ruošiant ir naudojant reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad skystis nepatektų ant odos ir į akis, nes labai degina. Patartina mūvėti gumines pirštines ir užsidėti apsauginius akinius.
Paprastosios kiaulpienės užpilu naikinami amarai, blakutės, erkės. 300 g susmulkintų kiaulpienės šaknų arba 400 g lapų užpilama 10 l šilto vandens, palaikoma 2 valandas ir purškiama.
Karvių mėšlo ištrauka arba natūralios atskiestos srutos labai tinka grybinėms ligoms naikinti. Ruošiant ištrauką agurkams nuo miltligės, reikia 1 dalį šviežio mėšlo užpilti 3 dalimis vandens. Rauginti 3 dienas pamaišant. Paruoštą ištrauką perkošti, tris kartus atskiesti ir purkšti. Du kartus atskiedus galima purkšti nuo agrastų valktį ir serbentų miltligę.
Kalcinuota soda irgi tinka miltligėms naikinti. 50 g sodos, 40 g ištirpinto muilo ir 10 l vandens tirpalu purškiami agrastai, vynuogės, flioksai, rožės, ratiliai ir kiti augalai. Vaiskrūmiai purškiami pumpurų sprogimo pradžioje, antrą kartą – po savaitės.
Kalio permanganatas tinka sėkloms ir sodmenims beicuoti. 0,5–1 procento tirpale sėklos laikomos 30 minučių. Sėklas išėmus reikia perplauti švariu vandeniu ir apdžiovinti.
Boro rūgštis naudojama bulvių gumbams beicuoti nuo ligų, plintančių su gumbais. 10 l vandens ištirpinama 10 g boro rūgšties.
Kenkėjams naikinti nedideliuose daržų sklypeliuose galima paruošti slėptuves – lenteles, šiaudų ryšulėlius, išdėstyti skudurus ir po to surinkti po jais pasislėpusius kenkėjus.
Gyvi pagalbininkai
Daug kenkėjų sunaikina paukščiai, todėl neužmirškime iškelti inkilų.
Didžiausią kenkėjų natūralių priešų grupę sudaro vabzdžiai, dar vadinami entomofagais. Reikia sudaryti sąlygas jiems veistis ir gyventi. Daugelis entomofagų minta žiedų nektaru, o jų lervos sunaikina daug kenkėjų. Daržovių ir sodų pakraščiuose reikia pasėti nektaringų augalų – facelijų, barkūnų, krapų, grikių ir kitų.
Kovingi kaimynai
Kai kurie augalai, pasėti šalia, apsaugo nuo ligų ir kenkėjų. Bulvės, pasodintos pakaitomis eilėmis su česnakais ar burokais, mažiau apsikrečia maru. Maru mažiau serga lauko pomidorai, pasodinti šalia česnakų, mėtų, kanapių ar petražolių. Morkas reikia sėti šalia svogūnų, tada mažiau puola ir morkinė, ir svogūninė musė.
Kanapių nemėgsta žirnių, burokėlių kenkėjai ir grambuoliai. Baltoji garstyčia apsaugo žirnius nuo vaisėdžio.
Insekticidinių augalų yra daug ir galima pasirinkti, kurie yra po ranka. Kenkėjams naikinti galima naudoti pomidorų lapų, kraujažolių, pelynų, baltalksnio lapų, eglių ir pušų spyglių, dirvinių pienių, mėlynojo palemono šaknų antpilus. Reikia neužmiršti, kad vieną kartą nupurkšti neužtenka, purškimus kartoti 3 kartus kas 5–6 dienos.
Cheminė augalų apsauga
Peržydėjusius vaismedžius reikia purkšti insekticidų ir fungicidų mišiniu. Kaulavaisius – slyvas, vyšnias, abrikosus, trešnes ir vaiskrūmius – serbentus, avietes, agrastus, dekoratyvinius krūmus purškiame decio, fastako, aktaros ir topas 100 EC mišiniu. Obelis ir kriaušes purškiame decio arba aktaros ir "Chorus 75" arba "Score 250 EC" mišiniu.
Pomidorai
Daug daržininkų skundžiasi dėl pomidorų ligų. Pirmiausia pomidorus ligos užpuolė ten, kur pomidorai auginami daug metų vienoje vietoje arba greta bulvių. Jeigu šiltnamis blogai vėdinamas, ant augalų laša vandens lašai, prasideda vaisių puviniai ir kitos ligos. Profilaktiškai pomidorams sustiprinti naudinga nupurkšti preparatais "Flama", "Funres" arba palaistyti "Mimoten". Šie preparatai augaliniai, nekenksmingi sveikatai.
Pomidorai turi būti nuolatos genimi. Reikia išlaužyti visus pažastinius ūglius. Galima pašalinti apatinius lapus iki pirmos kekės.
Patręškime augalus papildomai
Dilgėlių ištraukos ir fermentuotas tirpalas turi daug mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios stiprina augalų imunitetą.
100 l vandens dedama 10 kg smulkintų dilgėlių. Priklausomai nuo temperatūros fermentavimas trunka 2–3 savaites. Kasdien reikia pamaišyti, kad patektų pakankamai deguonies. Fermentuotas tirpalas yra paruoštas, kai nebeputoja ir pradeda skaidrėti. Naudojamas 10 kartų praskiestas augalų laistymui ir purškimui nuo amarų, žiedgraužių ir kitų graužiančių kenkėjų.
Dirvinio asiūklio fermentuotas tirpalas ruošiamas tokiu pat, kaip ir dilgėlių ir naudojamas prieš kopūstų šaknų gumbą, obelų ir kriaušių rūdžių, rauplių, miltligių, vaisių puvinį. Galima maišyti su dilgėlių fermentuotu tirpalu ir kartu bus naikinami kenkėjai.
Augalams laistyti galima ruošti fermentuotus tirpalus iš įvairiausių žolių ir jų mišinių, tik jie turės mažesnį poveikį nei dilgėlių ar asiūklių tirpalai. Dėl nitratų kaupimosi nėra ko baimintis, nes laistomo tirpalo koncentracija maža. Fermentuoti tirpalai labiausiai efektyvūs visų rūšių kopūstinėms daržovėms, salierams, agurkams, pomidorams.
Cikados
Šiuo metu yra cikadų plitimo pavojus. Šie vabzdžiai labai mėgsta žiedinius kopūstus, kenkia ir kitoms kopūstinėms daržovėms.
Cikados ateina iš nešienautų daržų pakraščių, apleistų plotų, nes ten jos gyvena ir veisiasi. Plačiai nušienaukime daržų pakraščius. Purškimai retai padeda, nes sunku nustatyti, kada šie kenkėjai pasirodys.
Daržovių retinimas
Morkos ir petražolės retinamos, paliekant tarp augalų 3–5 cm tarpus, burokėliams 6–10 cm. Kai kurie daržininkai burokėlių neretina visai. Palikus didesnius tarpus burokėliai užauga stambūs.