Naujausios
Bėgimas nuo centralizuoto šildymo — su kliūtimis
Šiauliuose P. Cvirkos gatvėje netoli prekybos centro „Saulės miestas“ esančio šešiabučio namo gyventojai skuba: prieš mėnesį pradėti rinkti gyventojų parašai prie prašymo atsijungti nuo centralizuotos šildymo tiekimo sistemos, pradėtos varstyti miesto savivaldybės ir šilumą tiekiančių bendrovių durys.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Kantrybė trūko
Praėjusį šildymo sezoną namas P.Cvirkos gatvėje buvo mieste vienas iš „lyderių“, mokėjusių už šildymą daugiausia.
„Už dviejų kambarių 49,5 kvadratinių metų buto šildymą pernykštį gruodį mokėjome 512.14 Lt — be “gyvatuko“ ir karšto vandens mokesčių“,–“Šiaulių kraštui“ guodėsi namo gyventoja Gražina.
Trijų kambarių 62 kvadratinių metrų butų savininkai turėjo pakloti dar daugiau–apie 630- 640 Lt..
Gražina sako, kad per sezoną–nuo pernykščio spalio iki šių metų balandžio–jų šeima už šildymą sumokėjo 2 tūkst. 444 Lt. Trijų kambarių butų savininkams šildymas atsiėjo daugiau nei po 3 tūkst. litų.
Tikisi atsijungti iki rudens
„Kol vasara, reikia skubėti. Jeigu tik gausime leidimą, norime spėti iki rudens atsijungti nuo “Šiaulių energijos“ ir prisijungti prie dujų tinklų“,–viliasi Gražina.
Už centralizuotą šildymo tiekimą ir ankstesniais sezonais namo gyventojai mokėjo kone dvigubai daugiau nei dideli daugiabučiai miesto namai.
Laiptinėje susitinkantys kaimynai kartais pasikalbėdavo, kad moka per brangiai, reikėtų atsijungti nuo „Šiaulių energijos“, rengtis kiekviename bute autonominę šildymo sistemą.
Nedidelis namas nėra įkūręs bendrijos.
Renka pažymas
„Prieš metus ar kelis į atsijungimą nuo centralizuoto šildymo žiūrėjome tikrai skeptiškiau,“–nuo “Šiaulių krašto“ neslėpė kita to paties namo gyventoja.
Pasak moters, anksčiau kiekviename bute gyveno bent po vieną darbingą žmogų, ir butai įstengė užsimokėti.
Gyventoja renka kaimynų parašus, domisi atsijungimo procedūros tvarka ir reikalingomis pažymomis.
„Svarbiausią informaciją suteikė Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas,–pasakojo moteris.- Prie prašymo atsijungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos reikia surinkti tam pritariančių 100 proc. butų savininkų parašų, gauti reikalingas pažymas iš “Šiaulių energijos“ ir alternatyvios, šilumą tieksiančios bendrovės, kurią namas pasirenka. Konkrečiu mūsų atveju — “Lietuvos dujų“ Šiaulių filialo.“
Susirinkus reikalingas pažymas, gyventojų prašymas bus pateiktas svarstyti specialiai darbo grupei savivaldybėje.
Prie slenksčio–šeši namai
Savivaldybės infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas „Šiaulių kraštui“ teigė, kad jų skyrius nuo kovo mėnesio yra gavęs šešių miesto daugiabučių namų gyventojų prašymus atsijungti nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų su reikalingų pažymų paketais.
„Atsijungti nori daugiabučiai namai Birutės, Vilniaus, Tilžės, Vytauto gatvėse,–vardijo vedėjo pavaduotojas A. Androsovas. P.Cvirkos gatvės namo, dar nesurinkusio reikalingų pažymų, A. Androsovas tarp jų nemini.
Gyventojų prašymai buvo apsvarstyti. Išvados bus pateiktos liepos 4 — ąją.
Pasikeitė taisyklės
Andrius Androsovas sako, jog atsijungimą nuo centralizuotų šildymo ir karšto vandens sistemų reglamentuoja LR Energetikos ministro įsakymu patvirtintos naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
„Anksčiau buvo remiamasi atskiru savivaldybės paruoštu atsijungimo aprašu ir specialia tvarka, tiksliai atkartojančia Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse esančias nuostatas,–aiškino vedėjo pavaduotojas. — Jeigu kas keisdavosi šiose taisyklėse, keisdavosi ir savivaldybės apraše bei tvarkoje.“
LR Energetikos ministro įsakymu Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės buvo pakeistos pernai spalio 25 -ąją.
Ar taisyklėse yra kas nors nauja, palengvinančio gyventojams atsijungimo procedūrą nuo centralizuotų tinklų?
Vedėjo pavaduotojas sako, kad pakeitimų yra, o ar jie palengvins procedūrą — kalbėti per anksti.
Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius įgaliotas vykdyti savivaldybei priskirtas funkcijas, susijusias su vartotojų pageidavimais.
Sudaryta nuolatinė darbo grupė, kuri gyventojų prašymus svarstys kartą per mėnesį.
Septynių žmonių darbo grupei vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras. Kiti komisijos nariai — architektūros ir urbanistikos, miesto infrastruktūros, ekonomikos, aplinkos, turto valdymo skyrių specialistai bei AB „Šiaulių energija“ atstovas.
Visas dokumentų rengimo išlaidas turės apsimokėti vartotojai, teikiantys prašymus.
Bus koreguojamas specialusis planas
Pasak Andriaus Androsovo, tai ne paskutinė kliūtis, kurią turės įveikti gyventojai, norintys atsijungti nuo centralizuotų tinklų.
Pagal Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialųjį planą miestas padalytas į tris — centralizuotą šilumos tiekimo, mišrią ir decentralizuotą šilumos tiekimo — zonas.
Dabar rengiamasi specialiojo plano koregavimui, pradėta paslaugos pirkimo procedūra. Liepos viduryje turėtų paaiškėti, kas tą planą koreguos.
„Tikimės, kad naujas specialusis planas atsakys į daug klausimų,–kalbėjo A. Androsovas.–Jeigu namas pateks į zoną, kurioje nebus numatyta galimybių atsijungti, tokių galimybių ir neturės.“
Laimutės ZIMKIENĖS nuotraukos
PINIGAI: P.Cvirkos gatvėje esančio namo gyventojai per sezoną už šildymą sumoka 2,4 — 3 tūkst. litų, ir dabar skuba atsijungti nuo centralizuoto šildymo.
REGLAMENTAS: Šiaulių savivaldybės infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas sako, jog atsijungimą nuo centralizuotų šildymo ar karšto vandens sistemų reglamentuoja naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
SKOLA: Bendrovei „Šiaulių energija“ 8 tūkst.257 butai yra skolingi už šildymą 7 mln. 373 tūkst. Lt. (Duomenis pateikė Gintautas Šablinskas, AB “Šiaulių energija“ komercijos direktorius)
Prašymų prisijungti prie dujų tinklų daugėja
Algirdas Gavėnavičius, AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo direktorius:
- Įsirengti buto ar visų butų apšildymą dujomis daugiabučiuose namuose — galimybė maža. Situacija gali būti ir kitokia, kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai
Šiaulių miesto pietinio mikrorajono ir centro daugiabučiuose, išskyrus keletą namų, turinčių vandens pašildytojus, dujų vamzdyno sistema yra projektuota ir skirta tiktai dujinėms viryklėms. Tuo metu nebuvo kito poreikio.
Kai poreikis atsirado, atsirado ir „Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialusis planas ir reglamentas,“ patvirtintas 2008 m. balandžio 24 d. Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimu. Tas planas Šiaulių miestą suskirstė į zonas, ir kiekvienai zonai buvo nurodyta, kokią energijos rūsį turi vartoti į ją pakliuvę įmonė ar gyventojai. Centrinė miesto dalis bei visas pietinis rajonas priskirtas centralizuotai šilumos tiekimo zonai (daugiabučių rajonai). Kitose miesto dalyse–mišri ar laisvo pasirinkimo zona, todėl vartotojai patys gali nuspręsti kokią kuro rūšį šildymui naudoti.
Norint įrengti bute dujomis šildomą katilą, dūmtraukį reiktų išvesti per stogą, vesti per sieną į pastato išorę neleidžia statybos techninis reglamentas „Dujų sistemos pastatuose“.
Dūmtraukį, kuris vedamas per sieną, galima rengti tik vienbučiame name. Įsivaizduokite, kiek reikėtų ventiliacinių kanalų ir dar dūmtraukių šalia daugiabučiame name, ir visi degimo produktai garuotų į lauką!
Naujuose pastatuose tos problemos nėra, kadangi dūmtraukiai, ventiliacijos kanalai įrengiami iš karto.
Gauname daug gyventojų prašymų (2010 metais–263, šiais metais — jau 134) įvertinti technines sąlygas dėl autonominio šildymo įrengimo, tačiau ne visada galime tuos prašymus patenkinti.
Didesnės galimybės pasijungti šildymą dujomis, kai name statoma bendra katilinė. Tuomet reikėtų atvesti į namą vamzdyną, užtikrinantį reikalingą dujų pralaidumą–atšaką nuo kito slėgio dujotiekio, einančio per miestą.
Už dujotiekio privedimą gyventojams ar bendrijai reikėtų sumokėti įmoką, patvirtintą Valstybinės kainų komisijos.
Autonominio šildymo sistemos įrengimas kainuoja nepigiai. Katilas, dūmtraukis, kiti priedai, atjungimo, prijungimo darbai — viską sudėjus, gali kainuoti 6–10 tūkst. Lt , o gal ir daugiau. Jeigu radiatoriai seni, juos reikės keisti, ir vėl išlaidos. Tačiau įrengus tokią sistemą nė vienas vartotojas nesiskundžia, kad išlaidos šildymui padidėjo.
Užrašė Laimutė Zimkienė
Laimutės ZIMKIENĖS nuotrauka
GALIMYBĖS. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo direktorius Algirdas Gavėnavičius sako, kad daugiabučiuose namuose įsirengti šildymą dujomis galimybės mažos.
„Šiltai negyvenu, nes taupau“
Aldona S., buvusi pedagogė:
Autonominę šildymo sistemą savo bute įsirengėme 1996 metais, ir buvome labai patenkinti. Už kubą dujų mokėjome tik po 50 ct, o šalčiausiais žiemos mėnesiais už 80 kvadratinių metrų buto šildymą, karštą vandenį ir viryklės sunaudotas dujas–po 150 -180 Lt.
Dujoms brangstant, didėjo ir mokesčiai. 2004 m. už sausį mokėjome 200 Lt, 2006 m. — 226 Lt.
Dabar dujų kubo kaina — 1.45 Lt. Šalčiausią sezono mėnesį teko pakloti 526 Lt, kitais mėnesiais mokėjau ir 450, ir 500 Lt. Mokesčiai didesni negu daugiabučiuose namuose, kuriems teikiama centralizuota šiluma.
Šiltai negyvenu, nes taupau. Esu priversta.