Naujausios
Balandžiai – brangus, bet malonus pomėgis
Rytas, praleistas su kavos puodeliu rankoje, stebint burkuojančius balandžius, Šiaulių balandininkų klubo vadovui Rimantui Benetai pats maloniausias. Balandžių gyvenimo būdas, pasak balandininko, panašus į žmonių.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Brangus pomėgis
Šiaulių balandininkų klubo vadovas Rimantas Beneta balandžius augina, kiek save pamena. Šiaulių regione šiuo metu yra apie 100 balandžių augintojų, tačiau klube – vos trys jauni balandininkai.
R. Beneta aiškina, jog jaunimui auginti balandžius – brangus pomėgis. Vien grūdų maišas kainuoja apie 40–45 litus.
„Daugeliui geriau kompiuteris. Kai mes augome, ieškojome kitokių pramogų. Anksčiau daug kas laikydavo balandžius. Dabar neužsikrečia – nuo mažumės to nemato“, – atkreipia dėmesį balandžių augintojas.
Jo manymu, reikėtų rengti kuo daugiau parodų, supažindinti, nes žmonių susidomėjimas – didžiulis.
Praranda natūralius įgūdžius
„Milijonieriai laiko pašto balandžius, o mes dekoratyvinius“, – juokauja R. Beneta. Pašto balandžius auginti - prabanga. Juos reikia vežioti tolimus kilometrus, mokyti sugrįžti su laiškais. Treniruojant svarbiausia, kad balandžiai kuo greičiau grįžtų į namus arba nuskristų toli.
Vestuviniai balandžiai neturi išskirtinumo, svarbiausia – balta spalva ir kad paleisti grįžtų namo.
Visos dekoratyvinių balandžių veislės išvestos žmonių. Gamtoje natūraliai auga tik uolinis karvelis. Pasak R. Benetos, kiek balandžių veislių egzistuoja pasaulyje, suskaičiuoti neįmanoma.
Veisliniai balandžiai praranda ir natūralius giminės pratęsimo įgūdžius.
Retesnių paprasčiau nusipirkti, negu išperinti iš kiaušinio. „Kuo balandis brangesnis, tuo sunkiau jį išperinti. Užima labai daug laiko. Pats jis neperi, nelesina vaikų“, – aiškina R. Beneta.
Balandininkas rodo trumpasnapių veislės paukštį – su tokiu striuku snapu pašerti vaikų balandis nebegali.
Balandžiai – kaip žmonės
Balandžiai, kaip ir žmonės, turi savų keistenybių. Pasitaikė atvejų, kai jo augintiniai parskrido namo po kelerių metų, nors jau buvo parduoti kitiems.
Pasitaiko ir niekšybių – balandžiai atima iš kitos poros vaikus, o savus išgina.
„Kartais poruojasi du patinai, dvi patelės, vienas patinas su dviem patelėm... Viskas, kaip pas žmones. Gydome taip pat žmonių vaistais, tik proporcijos kitos“, – sako šiaulietis.
Ne visos balandžių veislės leidžiasi dresuojamos. Iš 10 balandžių tik 1–2 būna talentingi.
Kiekviena veislė turi savo charakterį. Garbanoti karakuliniai balandžiai – smalsūs, domisi aplinka. Lietuvos figūriniai balandžiai – plunksnomis apaugusiomis kojomis. Perukiniai panašūs į papūgas. Kai lesa ir burkuoja, jų plunksnos aplink galvą nusileidžia. Lietuvos burbuliai ne burkuoja, bet burbuliuoja.
Kai Rimantas ima švilpauti, balandžiai žino – laikas gerti. Tuomet jie atskrenda nuo stogo į kiemą. Palepinimas paukščiams – žirniai, kukurūzai, susmulkinti vynuoginių sraigių kiautai. Jei išvengia didžiausių priešų kiaunių ir vanagų, balandžiai vidutiniškai gyvena apie 8 metus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PARODA: Šiaulių balandininkų klubo vadovo Rimanto Benetos augintiniai parodoje sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo.
VEISLĖ: Perukiniai balandžiai plaukų apykaklę nuleidžia tik lesdami ir burkuodami.
VEISLĖ: Budapešto trumpieji panašūs į animacinių filmukų veikėjus.
CHARAKTERIS: Karakulinių veislės balandžiai išsiskiria ne tik garbanotomis plunksnomis, bet ir smalsumu.