Naujausios
Bajorai Goesai gyvenimą atidavė krašto švietimui ir kultūrai
Stanislovas, Teresė ir Viktorija Goesai Medvilionių dvare (Joniškio rajonas) įkūrė tikrą ano meto lietuviško teatro, literatūros oazę. Įsitraukę į lietuvybės platinimą bajorai negailėjo pastangų, šviesdami krašto žmones, remdami mokyklas ir dažnai patys pasislėpdami remtų talentingų menininkų, rašytojų šešėlyje. Jų pėdsakai iki šiol menami Kriukų apylinkėse: čia 40 metų gyvuoja Lietuvoje žinomas mėgėjų teatras, tęsiantis senas tradicijas, o prie dvaro jau keleri metai vyksta šventės su bajorų žaidimais.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Goesai suteikė galimybę mokytis neturtingiems
"Ar pinigai pritiko? Rods nėra reikalo kalbėti apie jų skonį. Džiaugiausi kaip skenduolis nusitvėręs lentos. Karščiausiai todėl bučiuoju nuolat liepsnojančias Tamstų širdis, manydamas, jog su tąja lenta užklupsiu gal kur besibastančią tarp jūrės vilnių laivelę. Gal manau kaip vaikas, bet kuomet prisieina lošti su ateičia, niekuo kitu neapsigauni, kaip tik kvaila viltimi. Toks jau mūsų "bepročių" gyvenimas", – 1908 metais laiške Medvilionių bajorams Goesams rašo dailininkas Adomas Varnas, dėkodamas už finansinę paramą ir galimybę baigti akademines tapybos studijas Ženevoje. Geru žodžiu bajorus minėjo ir Kriukų miestelyje gyvenęs gabus liaudies mokytojas Feliksas Daugėla, kilęs iš neturtingos šeimos, bet labai norėjęs toliau mokytis. Goesai jam suteikė materialinę pagalbą Petrapilyje įsigyti matininko specialybę. O žinomas tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjas, žurnalistas, keliautojas Matas Šalčius atsiminimuose rašė apie gabią kumečio dukraitę, kurią bajorai išleido į "Saulės" mokytojų kursus.
Padėkų sesuo ir brolis Teresė ir Stanislovas Goesai sulaukdavo iš daugelio Kriukų krašto jaunuolių, kuriuos paskatino studijuoti ir suteikė pagalbą. Jaunimą jie traukė savo plačiomis pažiūromis, aktyvia veikla, skatinant lietuvybę, domėjimusi filosofija, literatūra, menu.
Siekdamos, kad kuo daugiau krašto vaikų baigų mokslus, seserys Teresė ir Viktorija Goesytės padovanojo žemės sklypą Medvilionių pradžios mokyklai, o Stanislovas Goesas – 2,2 dešimtinių (1 dešimtinė – 1,0925 hektaro) dydžio sklypą Joniškio gimnazijai statyti. Be to, Teresė Goesytė rėmė 1893 metais G. Petkevičaitės–Bitės ir J. Juškytės įsteigtą "Žiburėlio" draugiją, skirtą šelpti besimokančiam jaunimui. Po Teresės mirties bendražygiai įsteigė jos vardo fondą. S. Goesui parėmus, 1912 metais jame buvo 2336 rubliai. Šie pinigai investuoti į valstybės obligacijas, o už gautus procentus skirta stipendija studentei.
Bajoraitė įkūrė slaptą mokyklą
Teresė Goesytė dar gerokai iki lietuviškos spaudos atgavimo savo namuose įsteigė slaptą mokyklą, kurioje beveik dvidešimt metų mokytojavo, ugdydama vaikų pagarbą gimtajai kalbai, savo šaliai. Švietimo darbui bajoraitė paaukojo santaupas, šeimos brangenybes ir asmeninę laimę. Pačiai Teresei Goesytei, gimusiai 1853 metais, mokytis neteko, bet ji daug laiko skirdavo savišvietai, knygoms, tad ilgainiui bajoraitei nebebuvo sunkių klausimų iš literatūros, filosofijos, meno sričių. Ji savarankiškai studijavo svetimas kalbas, o labiausiai domėjosi pedagogika.
Teresės brolis, 1844 metais gimęs Stanislovas, mokslus krimto Šiaulių gimnazijoje iki 7-os klasės, kada prasidėjo 1863 metų sukilimas. Vėliau mokėsi savarankiškai, gyvendamas ir ūkininkaudamas su seseria Medvilionių dvare. Dar besimokydamas mokykloje, kurioje vyravo lenkiška dvasia, Stanislovas prisiminimuose rašė besijaučiąs esantis lietuvis, nors jo šaknys siekia Vokietijos Osnabruko kraštą. XIV amžiuje pirmą kartą dokumentuose minimos giminės palikuonys vėliau apsigyveno Livonijoje ir Kurliandijoje.
Jaunylei seseriai Viktorijai Goesytei–Gravrogkienei (gimusi 1863 metais), skirtingai nei Teresei, teko mokytis Jelgavos (Mintaujos) vokiečių mergaičių mokykloje, kur ji gerai išmoko vokiečių kalbą, skaitė prancūziškai. Viktorija jauna ištekėjo už 20 metų vyresnio K. Gravrogko, garsios ir garbingos bajorų šeimos palikuonio ir drauge su juo išvyko Rusijos gilumon. 1900 metais, vyrui mirus, su dukterimis Viktorija ir Antanina grįžo į Lietuvą, apsigyveno Medvilionių dvare ir drauge su broliu bei seserimi įsijungė į visuomeninę kultūrinę veiklą.
Lietuviškos spaudos platintojai
Spaudos draudimo metais Medvilionių dvaras buvo saugi draudžiamųjų lietuviškų knygų slaptavietė. Knygoms platinti S. Goesas subūrė vietos žmones, knygnešiais tapo daugelis jo paties ūkyje dirbusių patikimų samdinių. Su samdiniais apskritai būta gerų santykių. Viktorija Gravrogkaitė – Švambarienė savo atsiminimuose rašė: "Tarnauti Medvilionyse skaitėsi veik tam tikra garbė, o be to, mama samdiniams ir mokėdavo kiek daugiau negu kiti apylinkės ūkininkai. Dažnai visus apdovanodavo drabužiais ir kuo kitu. Pati mama labai mėgo ūkio darbus ir dirbdavo laukuose ar prie gyvulių drauge su samdiniais. Visi samdiniai paprastai čia išbūdavo ilgus metus. O dėl kurių priežasčių apleidę Medvilionis likdavo labai geri draugai ir lyg giminės. Švenčių proga lankydavosi, o sulaukę šeimos dažnai mano tėvus kviesdavo būti krikšto tėvais".
Kriukų mokykloje ir dabar tebesaugomas Goesų stalas, kurio dvigubame dugne buvo slepiama draudžiama lietuviška spauda. Knygų atsiųsdavo bei atveždavo ir Antanas Smetona.
Stanislovas, Teresė ir Viktorija Goesai Medvilionyse buvo sukaupę didelę biblioteką knygų lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis. Netrūko periodinės spaudos leidinių. Be Goeso paramos neapsiėjo nė vienas naujas pažangus ano meto spaudos leidinys.
Slapti lietuviški vaidinimai
Stanislovo ir Teresės Goesų sodyboje būrėsi apylinkės jaunimas, per vasaros atostogas iš aukštųjų mokyklų sugrįždavo studentai. 1901 metais svečių kambaryje Medvilionyse įvyko vienas pirmųjų slaptų lietuviškų vaidinimų – Žemaitės ir G. Petkevičaitės–Bitės komedija "Velnias spąstuose", kuriame vaidino J. Janulaitytė–Biliūnienė, A. Janulaitis, V. Požėla, P. Višinskis ir kiti. Pasižiūrėti vaidinimo suvažiavo būrys lietuvių inteligentų ir apylinkės kaimiečių. T.Goesytės iniciatyva susikūrė slapta scenos meno kuopelė, kuriai su vargais pavyko gauti iš valdžios leidimą 1909 metais liepos 8 –ąją suruošti viešą vakarą Dvareliškių kaime prie Klemenso Blūdžio klojimo su 3 veiksmų komedija "Audra giedroje" ir Petliuko komedija "Neatmezgamas mazgas". Po šio sėkmingo vakaro Kauno gubernatorius davė leidimą įkurti muzikos ir dramos draugiją, gyvavusią trejus metus. Goesai pakvietė dirbti režisierių Joną Misių. Režisierius į trupę surinko Kriukų ir Joniškio scenos mėgėjus. Trupė greitai pagarsėjo ir vykdavo gastrolių į tolimesnes vietoves, rodydami A. Fromo–Gaižučio "Ponai ir mužikai", "Dumblynėlis", "Iš meilės", "Vaito piršlybos". Buvo pastatyta net operetė "Užburtas kunigaikštis", kurioje grojo styginių orkestras iš Šiaulių.
Laisvų pažiūrų žmonės
Stanislovas ir Teresė Goesai buvo laisvų, tolerantiškų pažiūrų žmonės. Stanislovas priklausė varpininkams, vėliau – tuo metu veikusiai Lietuvos demokratų partijai. Teresė buvo socialdemokratų partijos narė. Abu Goesai priklausė Lietuvos mokslo ir dailės draugijai, talkino rinkti Joniškio apylinkėse liaudies meno dirbinius, patys įkūrė Šiaurės Lietuvos kultūros ir švietimo centrą. S. Goesas aktyviai rėmė kooperacijos idėją, įkūrė kooperacijos bendroves Joniškyje ir Žeimelyje.
Teresė Goesytė 1911 metais amžinojo poilsio atgulė Joniškio rajone Lieporų kapinaitėse. Stanislovas Goesas Pirmojo pasaulinio karo metais išvyko į Rusijos gilumą, kur, susirgęs plaučių uždegimu, netrukus mirė. Palaidotas Valdajuje. Viktorija Gravgokienė šį pasaulį paliko 1936 metais ir palaidota šalia sesers Teresės.
Pėdsakai
Šių bajorų pėdsakai iki šiol menami Kriukų apylinkėse: čia 40 metų gyvuoja Lietuvoje žinomas mėgėjų teatras, tęsiantis senas tradicijas. Teatro artistai per visus tuos metus neatsižadėjo savo krašto Šiaurės vakarų aukštaičių tarmės, statė žinomų autorių spektaklius, dabar kuria komedijas, su kuriomis išvažinėjo visą Lietuvą. Prie apgriuvusio Medvilionių dvaro keleri metai vyksta šventės, kuriose prisimenamos šimtametės tradicijos. Jų metu vaidinama, žaidžiamas bajorų mėgtas kroketas, vaišinamasi tradiciniais šio krašto valgiais. Šventės sumanytoja ir rengėja bibliotekininkė, kultūros darbuotoja Violeta Navickienė sako, kad tokiais renginiais norima prisiminti ir realiai išgyventi, ką veikė, kuo užsiėmė šio krašto šviesuoliai bajorai Goesai.
Nuotraukos iš Šiaulių "Aušros" muziejaus
ARTISTAI: Kriukų kaimo aktoriai mėgėjai prie Stanislovo Goeso namo Medvilionyse.
MECENATAS: Be Stanislovo von Goeso paramos neapsiėjo nė vienas naujas pažangus spaudos leidinys, jis rėmė gabius neturtingųjų vaikus, leido į mokslus dailininko talentą turinčius žmones.
ĮKŪRĖJA: Viktorija Goesytė–Gravrogkienė su seseria Terese Goesyte savo lėšomis įkūrė lietuvišką knygynėlį, nelegaliai veikusį Kriukuose.
INTELIGENTAI: Kriukų miestelio inteligentai apie 1910 metus svečiuose pas Goesus. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: mokytojas F. Daugėla, ūkininkas M. Rožanskas, Kriukų miestelio vaistininkas Tirkšlevičius, studentas M. Mataitis, Kriukų miestelio mokytojas B. Žygelis, ūkininkas J. Rožanskas. Stovi iš kairės: 1– nežinomas, Teresė Goesytė, Stanislovas Goesas, nežinomas vaikas, V. Gravrogkienė, Kriukų parapijos klebonas A. Radančius, 7– nežinomas, Gravrogkas iš Lieporių kaimo.
Autorės nuotr.
DOVANA: Joniškio "Aušros" gimnazija stovi ant Stanislovo Goeso dovanoto sklypo.
Kadaise šiame dabar apgriuvusiame dvaro pastate kultūrinis gyvenimas virte virė.