Automobilių kainas turguose diktuoja užsieniečiai

Automobilių kainas turguose diktuoja užsieniečiai

Automobilių kainas turguose diktuoja užsieniečiai

Sumaniusiems įsigyti automobilį turgavietėje tokius planus būtų naudingiau atidėti bent iki vidurvasario. Tikimasi, kad tada sprogs kainų burbulas, kurį išpūtė mūsų šalies turgavietes užplūdę Baltarusijos ir Kazachijos piliečiai. Į Lietuvos turgavietes juos veja žinia, kad nuo šių metų liepos 1-osios bus didinami muitai į šias valstybes įvežamiems automobiliams.

Sidas AKSOMAITIS

Didžioji dalis automobilių išvežama

Kauno mašinų turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis teigė, kad artėjančios permainos Baltarusijoje ir Kazachijoje labai stipriai veikia prekybą automobiliais mūsų šalyje. “Net 70 procentų automobilių, kurie šiuo metu yra pas mus, išvežami iš Lietuvos, — konstatavo V. Naujanis. — Didžiąją dalį automobilius išvežančių pirkėjų sudaro baltarusiai, kazachai ir kirgizai, po jų–lenkai, latviai, estai, rusai. Artėjant liepos 1-ajai automobilius ypač šluoja baltarusiai“.

Muito mokestį už įvežamus automobilius Baltarusijoje ir Kazachijoje didinti ketinta jau prieš metus, tačiau, atėjus numatytam laikui, buvo nutarta įvesti pereinamąjį vienų metų laikotarpį. Juridiniai asmenys jau dabar turi mokėti padidintus mokesčius už įvežamus automobilius, o fiziniai asmenys vis dar gali naudotis senąja tvarka.

„Didžioji dalis pirkti automobilių į Lietuvą atvykstančių baltarusių yra perpardavinėtojai, — sakė V. Naujanis. — Tačiau dabar vis dažniau iš Baltarusijos atvyksta žmonės, kurie automobilio ieško savo reikmėms. Anksčiau šios kategorijos pirkėjų iš Baltarusijos sulaukdavome rečiau“.

Į turgų Kaune atvykę baltarusiai paprastai perka po kelias mašinas — jei jiems, kaip fiziniams asmenims, kas nors jas padeda pervežti per sieną. Savaitgaliais šias mašinas baltarusiai parduoda savo šalies turguose ir vėl vyksta į Lietuvą. Tuo tarpu kazachai ir kirgizai automobilius veža vagonais, autovežiais. Pasak V. Naujanio, vienas kirgizas arba kazachas pirkėjas pagal pirkimo pajėgumą prilygsta labai daug baltarusių, nes per porą mėnesių iš Lietuvos išsiveža apie pusšimtį automobilių.

Paklausa kartais viršija pasiūlą

Automobilių prekeiviai neslepia — dėl planų didinti muitus Baltarusijoje ir Kazachijoje automobilių prekyboje Lietuvoje šiuo metu jaučiamas didžiulis pakilimas. Tačiau niekas nežino, kiek tai truks.

Svečiai iš Baltarusijos ir Kazachijos Lietuvoje ieško automobilių, kuriuos jiems įsivežti naudinga pagal dabar jų šalyse galiojančius įstatymus. Be didelio muito mokesčio ir baltarusiai, ir kazachai dabar gali įsivežti ne senesnius kaip 10 metų ir ne naujesnius kaip 5 metų automobilius. Todėl tarp jų populiariausi 2001— 2006 metų automobiliai. Naujesnes mašinas perka tik vienetai svečių iš šių valstybių.

„Tarp baltarusių populiariausi įvairių markių dyzeliniai automobiliai, — sakė V.Naujanis. — Panašių mašinų ieško ir kazachai, tačiau jie išrankesni — prancūziškų mašinų žvalgosi rečiau, jie renkasi opelius, “Audi“, japoniškas mašinas. Baltarusiai pirmenybę teikia dyzeliniam varikliui, kazachai priešingai — ieško automobilių su benzininiais varikliais. O benzininių mašinų dabar turguje sumažėję, daugiausiai vežama automobilių su dyzeliniais varikliais“.

Užsieniečiai nesišvaisto pinigais — stengiasi automobilius nupirkti kaip įmanoma pigiau. Taupumu ypač pasižymi svečiai iš Baltarusijos.

Automobilių tyko jau turgaviečių prieigose

„Daug lemia ne tik automobilių metai, bet ir mėnesiai, -- atkreipė dėmesį V. Naujanis. — Jei mašina pagaminta 2001 metų kovo mėnesį, baltarusis jos jau nepirks, todėl tokios mašinos kaina automatiškai kris kokiais 300— 500 eurų“.

Iš kitų valstybių į Lietuvą įsigyti automobilių atvykę pirkėjai konkurencinėje kovoje griebiasi įvairiausių gudrybių. Dažnas jų automobilių prikrautus autovežius stabdo dar turgavietės prieigose.

„Jie lipa ant autovežių ir perka automobilius, nors ten stovinčios mašinos ir negali visapusiškai įvertinti, — sakė V. Naujanis. — Žmonės rizikuoja, pasitiki. Lietuviai perpardavinėtojai irgi bando užbėgti baltarusiams už akių, nes šie nuneša jų duoną“.

Po liepos 1-osios išloš ne visi

Šiaulietis automobilių prekeivis Arūnas, prekiaujantis Kauno automobilių turgavietėje, sakė, kad baltarusiai ir kazachai sudaro 50— 60 procentų visų pirkėjų.

„Jie ieško ne senesnių kaip dešimties metų automobilių, nes senesnius vežti jiems neapsimoka, — teigė šiaulietis. — O kaip bus po liepos 1-osios, pamatysime. Juk visi žinome, kad Rusija, Baltarusija ir Kazachija yra nenuspėjamos valstybės.“

Pirkti automobilį susiruošusiems tautiečiams Arūnas rekomenduotų palūkėti. Nes kainos, anot jo, dabar yra dirbtinai sukeltos. „Didelių stebuklų nebus, nes Europoje jaučiamas automobilių trūkumas, — sakė prekiautojas. — Jei po liepos 1-osios mašinų nepirks baltarusiai ir kazachai, Europoje jų tikrai nepadvigubės. Po liepos 1-osios išloš tik tie mūsų šalies vairuotojai, kurie norės įsigyti mašinas, iki tol buvusias baltarusių ar kazachų akiratyje“.

Rietavo turgaus direktorius Zigmonas Dirvonskas teigė, kad baltarusių ir kazachų į šią turgavietę atvyksta mažiau nei į didžiųjų miestų automobilių turgavietes. Jo teigimu, Rietave parduodami automobiliai daugiausiai skirti vietinei rinkai.

RINKA: Teigiama, kad tarp baltarusių populiariausi įvairių markių dyzeliniai automobiliai, kazachai rečiau žvalgosi prancūziškų mašinų. Baltarusiai pirmenybę teikia dyzeliniam varikliui, kazachai priešingai — ieško automobilių su benzininiais varikliais. O benzininių mašinų dabar turguje sumažėjo.