\"Au­ga­lų ža­va­die­nis\" su­do­mi­no ma­žuo­sius

"Augalų žavadienis" sudomino mažuosius

Penktadienį Šiaulių universiteto Botanikos sodo lankytojų krapnojantis lietus neišgąsdino. Visi rinkosi į tradicinį "Augalų žavadienį", kurio tema šiemet „Augalai sveikatai, grožiui, menui“.

Irena BUDRIENĖ

irena@skrastas.lt

Domėjosi vaistažolėmis

Botanikos sodas šįkart kvietė užsukti į klėtelę, kurioje pristatė retus, saugomus ir vaistinguosius Lietuvos augalus.

Šiaulių rajono Naisių mokyklos ketvirtokai, lydimi mokytojos Redos Jaseliūnienės, klėtelėje galėjo ne tik apžiūrėti vaistažolių pavyzdžius, bet ir pauostę, paragavę nustatyti, koks tai augalas.

Vaikai atskyrė čiobrelius, ramunėles, bet vaistinės taukės nebuvo matę. Botanikos sodo mokslo darbuotoja Roberta Dubosaitė mažiesiems paaiškino, kad vaistinė taukė, dar vadinama kaulažole, padeda išgydyti sumušimus – mažina skausmą ir karščiavimą.

Vaikus nustebino stiprus džiovintos levandos kvapas. Šis augalas naudojamas parfumerijoje, o varginami miego sutrikimo žmonės nestiprios šio augalo arbatos gali išgerti prieš eidami miegoti.

Kartu su kolegomis iš Latvijos šiauliečiai kelerius metus dalyvavo ekspedicijose po Žiemgalos kraštą. Surinktą medžiagą apie ten augančius retus vaistinguosius augalus taip pat pristatė lankytojams. Moksleiviai galėjo apžiūrėti augalų herbarus, nuotraukas.

Mokėsi išgyventi gamtoje

Botanikos sodo darbuotojas, skautas Giedrius Girdvainis mažuosius mokė, kaip išgyventi laukinėje gamtoje, pavyzdžiui, pasiklydus miške.

Pasakotojo žodžiais, pasiklydusiam žmogui svarbu numalšinti troškulį, sušilti ir ko nors užkrimsti. Bet atvirų telkinių vandenį prieš geriant būtina dezinfekuoti. Tai gali padaryti alyvos, šermukšnio šakelė ar saujelė rudųjų skruzdžių, kurių išleidžiama rūgštis sunaikina vandenyje esančias bakterijas. Geras būdas sunaikinti bakterijas – vandenį užvirti.

Jeigu vanduo nešvarus, jį galima išvalyti pasigaminus gamtinių medžiagų filtrą iš anglių, smėlio, samanų ir drabužio skiautelės.

Ne visi vaikai žinojo, kad iš beržo ar lazdyno lapų verdama arbata ir skani, ir stiprina sveikatą, o po beržo tošimi esantį požievinį sluoksnį pakepinus galima net sukrimsti. Esą badmečiu šį sluoksnį valgyti žmonėms būdavo ne naujiena. Alkį malšina ir beržų lapai.

Nesušalti pasiklydus miške padės iš sausų šakų susikurtas laužas.

Jono TAMULIO nuotr.

LANKYTOJAI: Botanikos sode Šiaulių rajono Naisių mokyklos ketvirtokai mokėsi ne tik pažinti vaistažoles ir prieskoninius augalus, bet ir išgyventi laukinėje gamtoje. Kaip, pasakojo skautas Giedrius Girdvainis.