Naujausios
Atsakomybė Lietuvoje nemadinga
Kelmiškio Petro Račkausko individuali įmonė „Agrotech“ viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, turinčių tarptautinį socialinės atsakomybės įmonės sertifikatą. Vakaruose toks įmonės statusas teiktų jai prioritetą įvairiuose konkursuose. Lietuvoje kitaip. Kartais socialiai atsakingos įmonės statusas neįtraukiamas net į privalumų sąrašą, o konkursus rengiantieji net nežino, kas tai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Daugiau dėmesio kokybei ir žmogui
„Agrotech“ objektuose pakabintos dėžutės. Į jas laiškus su anonimiškai išreikštomis pretenzijomis ir pasiūlymais gali mesti darbuotojai. Mat kiekvienas jų savo kompetencijos ribose atsako už darbo kokybę. Darbuotojai skatinami kelti savo kvalifikaciją. Ryšį su administracija jie gali palaikyti ir per savo atstovus, išrinktus kiekviename objekte.
Įmonė visuomet laiku moka atlyginimus. Etiškos darbdavystės nuostatos perteikiamos ir subrangovams, kurie parenkami ypač rūpestingai.
Darbų kokybė yra vienas iš svarbiausiųjų prioritetų, nes socialinė atsakomybė būtina ir prieš užsakovus.
Šiuos ir daug kitų įsipareigojimų individuali Petro Račkausko įmonė prisiėmė sertifikuodama savo firmą kaip tarptautinę socialinės atsakomybės įmonę. Joje vadyba turi atitikti aukščiausius tarptautinius standartus.
Nenauja naujovė ne visiems žinoma
Daug veiklų plėtojanti „Agrotech“ socialinio atsakingumo įmonės statuso siekė statybų ir žvyro gavybos bei gamybos versle. Šiose verslo šakose ji sertifikuota viena pirmųjų Lietuvoje.
P. Račkauskas sako, jog siekęs socialiai atsakingos įmonės statuso vien todėl, jog Lietuvoje mažai kam rūpi žmogaus likimas. Vakarų Europoje tokie sertifikatai — labai populiarūs. Rytų Europoje — naujovė.
„Toks statusas skatina verslininkus pasitempti, — sako P. Račkauskas. — Privalu darbininkams užtikrinti saugias darbo sąlygas, aprūpinti juos apsaugos priemonėmis. Negalime versti dirbti ilgiau kaip 40 valandų per savaitę. Negalime mažinti algos, jeigu tai prieštarauja įstatymui. Privalome sudaryti sąlygas darbininkams mokytis. Pasirūpinę žmonių gerove galime tikėtis, kad jie sėkmingiau konkuruos su kitų bendrovių darbininkais.“
Darbdavys tikėjosi, jog pelnęs tarptautinį sertifikatą, konkursuose turės pirmenybę prieš kitas socialinės įmonės statuso neturinčias bendroves. Deja, į viešųjų pirkimų sąlygas dažniausia nė neįrašoma būtinybė turėti tokį sertifikatą. Kartais ir sostinės biurokratai apie tokį sertifikatą nieko negirdėję.
Sertifikato kaina
Norėdama gauti tarptautinį socialinės atsakomybės statusą įmonė turėjo įvykdyti daug sąlygų. Procesas truko kelis mėnesius. Porą dienų į Kelmę atvykusi speciali komisija bendravo su darbuotojais, nedalyvaujant administracijos atstovams. Sako, neišgirdo nė vieno blogo atsiliepimo.
Tikrino, kokiomis sąlygomis dirba žmonės, apžiūrėjo garažus ir techniką. Specialias anketas turėjo užpildyti įmonės subrangovai, nes ir jie turi atitikti socialinės atsakomybės įmonei keliamus reikalavimus. Dokumentų — šešios bylos. Vienoje byloje — apie pora šimtų puslapių.
Bendrovėje atliktas per 12 tūkstančių litų kainavęs auditas. Tokius auditus dabar teks atlikti po du kartus per metus. Už sertifikatą sumokėta 27 tūkstančiai litų.
„Užtenka pagalvoti, kad Lietuva — mano“
Verslininkas P. Račkauskas sako, jog nepaisant aplinkinių abejingumo, didelių išlaidų ir rimtų įsipareigojimų, jis nesigaili savo verslui išrūpinęs socialinio atsakingumo įmonės statusą. „Jeigu ir valdžia jaustų atsakomybę už žmogaus likimą, krizę įveikti Lietuvai būtų vienas juokas, — sako verslininkas.— Užtektų kaip geram šeimininkui pagalvoti, kad ta Lietuva yra mano, ne vokiečio, ne kino — ir visos problemos išsispręstų.“ Deja, valdžios žvilgsnis nepajėgia aprėpti visos Lietuvos. Aprėpia tik savo kišenę. Visi, anot verslininko, “prisidirbę“, todėl bijo kelti į viešumą svetimas nuodėmes.
Dirba pasiilsėdami
„Gyvename iš rezervo. Dirbame pasiilsėdami,“ — apie dabartinę situaciją sako P. Račkauskas. Šiomis dienomis jo įmonė pasirašė sutartį. Dirbs restauruojant Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno architektūrinį ansamblį. Dalyvaus dar keliuose konkursuose.
Statybos, kurios finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis, — vienintelė įmonei dar pelninga veiklos šaka. Tačiau pinigai įsisavinami labai iš lėto. Jiems skirstyti ir administruoti priveistos galybės biurokratų. Kiekvienas naujas biurokratas — nauja kliūtis. Kol pinigai atkeliauja į objektą, realiam darbui lieka mažai laiko.
„Agrotech“ užsiima žvyro gavyba ir gamyba. Dar pernai iš savo eksploatuojamo karjero veždavo žvyrą į Šiaulius betono mazgams ir statybos organizacijoms. Šiemet jo reikėjo tik 20 procentų pernykščio kiekio. Vairuotojai, vežiodavę žvyrą, neteko darbo. Iš devyniasdešimties įmonėje anksčiau dirbusių žmonių dvidešimt teko atleisti.
Degalinė vos išsilaiko. Pelno duoda tik kavinukė ir benzinas. Prekyba dujomis — jau nuostolinga. Verslininkas sako, jog gerokai sumažėjo net plentu važiuojančių mašinų.
Įmonei priklausanti „Sedulos“ poilsio bazė, paprastai, jau rugsėjį turėdavusi užsakymus Naujųjų metų šventei, dabar uždaryta.
Verslininkas skaičiuoja, jog metų pabaigoje įmonei lieka tik trečdalis to, ką uždirbo. Du trečdalius pasiima valstybė. Normaliai išgyventi leidžia tik tai, kad „Agrotech“ neturi skolų, įsipareigojimų bankams.
SAĮ
Socialinės atsakomybės įmone (SAĮ) laikoma tokia įmonė, kuri savo politikoje ir praktikoje laikosi įstatymų, tarptautinių susitarimų ir elgsenos normų, į savo veiklos vidinius procesus ir išorinius santykius savanoriškai integruoja socialinius, aplinkosauginius bei skaidraus verslo principus.
Ji atsakingai investuoja. Atsižvelgia ne tik į finasinius aspektus, bet ir į aplinkosauginį bei socialinį investicijų poveikį.
Atsakingai gamina. Siekia ne tik naudos, bet ir kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai.
Atsakingai vartoja. Siekia išteklius taupančio vartojimo. Atsižvelgia ne tik į kainą, bet ir į prekės ar paslaugos poveikį aplinkai, socialines jos pagaminimo sąlygas.
Atsakingai vadovauja. Derina darbuotojų ir verslo poreikius.
Parengta pagal „Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009 — 2013 metais programą“ ir Tarptautinės Socialinio atsakingumo organizacijos inf.
ATSAKOMYBĖ: Kelmiškis verslininkas Petras Račkauskas savo versle prisiima socialinę atsakomybę.
TECHNIKA: Modernią du milijonus kainuojančią techniką žvyro karjerui nupirkęs įmonės savininkas sako, jog brangūs sijotuvai dar neatsipirko.
Autorės nuotr.