Naujausios
Atpigus grūdams, gelbsti malūnas ir limuzinai
Kitą savaitę jau turėtų prasidėti javapjūtė. Šiemet kai kurie supirkėjai išankstinėse sutartyse už toną grūdų įsipareigojo mokėti po šešis šimtus litų.
Tai gerokai mažiau, negu mokėjo už kokybiškus grūdus pernai. Tačiau Kelmės rajone gyvuojančios Kerkasių žemės ūkio bendrovės tai negąsdina. Bendrovė daugiau grūdų perdirbs savo malūne.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Grūdus verčia miltais
Prieš aštuonerius metus Kerkasių žemės ūkio bendrovės gamybinėse patalpose sumontuotas malūnas. Malti grūdus ir valcuoti miltus nuspręsta dėl labai svyruojančių grūdų supirkimo kainų.
„Pavyzdžiui, pernai už toną grūdų mokėjo po 900 litų, – pasakoja ŽŪB „Kerkasiai“ vadovas ir įkūrėjas Idelfonsas Petkevičius. – Šiemet sutartyse numatyta apie 600 – 700 litų už toną grūdų. Du ar trys šimtai litų – labai didelis skirtumas.
Kai už grūdus moka mažiau, juos labiau apsimoka malti. Tuomet per mėnesį pagaminame po 100 tonų miltų.
Pernykščio derliaus grūdus labiau apsimokėjo parduoti eksportui. Todėl šiemet miltų per mėnesį pagaminame mažiau – tik po 30 – 40 tonų.“
Kerkasių bendrovės miltai palyginti pigūs – po 1,26 lito už kilogramą. Jų savikaina ir kaina mažesnė todėl, kad nededami balikliai ir kitokie priedai.
Valcuotus miltus bendrovė parduoda didesniais kiekiais – fasuoja po 15 ir po 50 kilogramų. Miltus perka Kauno, Mažeikių kepyklos, Kelmės rajono gyventojai ir įmonės.
Kai kuriais metais malūnas duoda apie pusę visų bendrovės pajamų.
Kadangi šiemet numatytos jau kuris laikas įprastos grūdų kainos, bendrovė parduos tik minimalų kiekį grūdų. Kitus mals.
„Malūne naudojame tik savo užaugintus grūdus, – sako I.Petkevičius. – Jeigu pirktume, gali pasitaikyti nekokybiški. Tuomet pasikeistų ir miltų kokybė. Kepyklos gali atsisakyti mūsų žaliavos.“
Sėkmė amortizuoja nesėkmes
Nedidelė žemės ūkio bendrovė, kurioje dirba 17 – 18 žmonių, pripažinta kaip sėklininkystės ūkis. Augina ir vienai Baltijos šalių kompanijai bei ūkininkams parduoda sertifikuotą kviečių, miežių, žirnių sėklą.
Užaugina nemažai salyklinių miežių. Kasmet maždaug po tūkstantį tonų parduoda Panevėžyje įsikūrusiai bendrovei.
Bendrovės laukuose auga ir gana pelninga kultūra – rapsas. Jis auginamas daugiau dėl sėjomainos.
Dar viena ūkio šaka – galvijininkystė. Bendrovė augina jaučius limuzinus. Nušienaujami ir nuganomi augalininkystei netinkami kalvoti, nederlingi, nemelioruoti žemės plotai. Galvijams sušeriami pašariniai grūdai, malūne likusios įvairios atliekos.
Per metus nušerti galvijai parduodami vietos supirkėjams. Šie, supirkę daugiau gyvulių, išveža į Šveicariją.
Savos skerdyklos rengti dėl palyginti nedidelio galvijų skaičiaus bendrovei neapsimokėtų.
„Sunkoka suvaldyti kelias žemės ūkio šakas, – sako I.Petkevičius. – Tačiau įvairi bendrovės veikla išskaido riziką. Žemės ūkis labai priklausomas nuo gamtos. Vienos šakos sėkmė amortizuoja kitos šakos nesėkmes.“
Kaimui reikia darbo vietų
Bendrovės vadovas ateityje svajoja, pasinaudodamas Europos parama, dar plėsti ir įvairinti bendrovės veiklą. Tai darytų dėl kaimo žmonių užimtumo.
Šiuo metu bendrovėje darbo turi keliolika jaunų, gimtinėje šeimas sukūrusių žmonių.
„Visi jie – labai universalūs. Galima patikėti sudėtingą techniką. Tačiau didėjant darbo našumui, tobulėjant technikai, žmonių reikia vis mažiau. Antai sėją baigėme per penkias dienas, – apie savo planus kalba bendrovės vadovas. – Vidutinis atlyginimas bendrovėje siekia du tūkstančius litų. Būtų galima mokėti ir daugiau. Tačiau žiemą darbininkai nepakankamai apkrauti darbu. O atlyginimą mokėti reikia. Jeigu užsiimtume dar kokia nors veikla, padaugėtų darbo vietų, ir jau dirbantys žmonės turėtų dar daugiau galimybių.“
Be to, užimtumas padeda kaimo žmonėms tobulėti. Bendrovės darbininkai seniai pamiršę blogus įpročius. Jie turi motyvacijos dirbti ir uždirbti, nuolat mokytis, kad sugebėtų perprasti vis tobulėjančią techniką.
I.Petkevičiaus nuomone, kaimo gyvenimą galėtų gerokai pagyvinti kooperacija.
Pavyzdžiui, susikooperavus parduodant derlių būtų galima gauti 10 procentų brangiau, nes būtų galima apsieiti be tarpininkų, kurie, pigiau supirkdami ir brangiau parduodami, tą 10 procentų pasiima.
Racionaliau būtų išnaudojama ir technika. Pavyzdžiui, Kerkasių bendrovės turima technika būtų galima apdirbti šešių – septynių tokių ūkių laukus.
Tačiau žmonių pasąmonėje kooperatyvas kol kas, matyt, tapatinamas su kolūkiu, su apgaule ir kitais negatyviais dalykais.
Autorės nuotr.
MALŪNAS: Kerkasių žemės ūkio bendrovės malūne šiemet per mėnesį pagaminama po 30 – 40 tonų miltų. Iš naujo derliaus miltų bus gaminama daugiau, nes už grūdus šiemet moka mažiau negu pernai. Naudingiau juos perdirbti patiems.
KAPITALAS: Kerkasių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Idelfonsas Petkevičius būdamas 28 metų jau vadovavo Žalpių kolūkiui. Tačiau išsiardžius kolūkiams, žemės ūkio bendrovę kūrė ne privatizuodamas kolūkio turtą, o aukcione pirkdamas gamybinius pastatus ir techniką.
MILTAI: Maišuose po 50 ir po 15 kilogramų fasuoti miltai parduodami rajono įmonėms, Mažeikių ir Kauno kepykloms.
LIMUZINAI: Nemažai naudos bendrovei atneša jaučiai limuzinai. Jie užauga per metus. Sunaudoja grūdų atliekas. Ganykloms ir pievoms panaudojama nederlinga, nemelioruota, kalvota žemė.