Naujausios
Architektai pasigenda naujų mokyklų
Joniškyje pristatyti trys architektūros laikmečiai Lietuvoje. Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus valdybos narė Rūta Stuopelienė sakė pasigendanti dvasinių pamatų ateičiai. Tie pamatai turėtų būti mokyklos, bet šalyje per 25-erius metus pastatyta tik viena mokykla. Mokiniai bręsta sovietmečio „dėžėse“.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Trys laikotarpiai
Joniškio Raudonojoje sinagogoje atidarytoje kilnojamojoje fotografijų parodoje „Paralelės. Lietuvos architektūra: trys laikmečiai, trys veidai“, pristatomi ryškiausi lietuviškos architektūros pavyzdžiai. Jie reprezentuoja tarpukario nepriklausomos Lietuvos, sovietmečio ir šiandieninės valstybės laikotarpius.
Rūtos Leitanaitės, Vaido Petrulio ir Jolitos Kančienės sukurtoje parodoje pristatomi statiniai suskirstyti į septynias grupes pagal žmogaus ir visuomenės veiklas: pramogos, susitikimai, dvasios turtinimas, gyvenimas, švietimas, valdymas ir aptarnavimas, verslas.
Pavykę pastatai
Pasak parodą pristačiusios Rūtos Stuopelienės, džiugu, kad ekspozicijoje minima tarpukario Lietuvoje garsaus architekto Karolio Reisono pavardė, kuris dirbo ir Šiaulių mieste, sukūrė Sukilėlių paminklą, Venclauskių namus su kino teatru. Vėliau, jau persikėlęs į Kauną, architektas projektavo Prisikėlimo bažnyčios, Žemės ūkio rūmų bei kitus pastatus.
R. Stuopelienė išskyrė ir sovietiniais laikais sukurtą ypač modernų, „teisingai urbanistiškai sukonstruotą“ Šiuolaikinio meno centrą Vilniuje, kurį galima vadinti Vytauto Čekanausko kūrybos perlu. O šiuolaikinėje architektūroje išsiskiria „Swedbank“ pastatas sostinėje, „dėl kurio ne gėda“.
Per 25 metus – tik viena mokykla
Architektė R. Stuopelienė labiausiai šiais laikais Lietuvoje pasigendanti naujų mokyklų, nes pagal jas galima spręsti apie šalies praeitį, dabartį ir ateitį. Visuomenė, leidžianti mokinius į sovietines „dėžes“ be proporcijų, su baisiais tualetais, anot jos, nemyli savo vaikų. Ten nėra erdvės minčiai, kūrybai, kad išaugtų pilietis, trykštantis entuziazmu gyventi čia ir kurti valstybę.
„Svarbiausia yra mokykla, o Lietuvoje per 25-erius metus nauja pastatyta tik viena – Balsių pagrindinė mokykla Vilniuje“, – sakė R. Stuopelienė. Ji pastebėjo, kad visuomenei patinka atnaujinta Žemaičių gatvė Joniškyje su nauja estrada prie kultūros centro, tačiau geriau keli milijonai būtų išleisti mokyklai.
Joniškio pokyčiai
Šiaulių apskrities architektams ir atėjusiems į parodą joniškiečiams apie istorinę miesto raidą pasakojo Istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas. Urbanistinę Joniškio miesto raidą pristatė Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Regina Leknickienė. Ji paminėjo, kad pagal 1973 metais parengtą generalinį Joniškio miesto planą turėjo būti nugriautas visas senasis paveldas ir pastatyti daugiabučiai, netgi planuota statyti devynaukščius, kad užstotų bažnyčią.
Tada buvo visur kuriami skverai, sodinami medžiai, kad užstotų pastatus. Todėl dabar renovuojant aikštę kyla diskusijų ir nepasitenkinimo: vieniems reikia medžių, kitiems suoliukų, dar kažkas galbūt norėtų centre tarpukariu ten stovėjusios vienintelės Joniškio degalinės.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
MOKYKLA: 2011-ųjų rugsėjo 1-ąją Vilniuje, Balsių mikrorajone, buvo atidaryta nauja valstybinė mokykla – pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo. Ir kol kas vienintelė.
ARCHITEKTŪRA: Architektai pasigenda dvasinių pamatų architektūroje. Vaikai ugdomi buvusiose sovietinėse dėžutėse, o naujų pastatyta vos viena.
Autorės nuotr.
POŽIŪRIS: Pasak architektės Rūtos Stuopelienės, visuomenė, leidžianti mokinius į sovietines „dėžes“ be proporcijų, su baisiais tualetais, anot jos, nemyli savo vaikų.
LAIKOTARPIAI: Fotografijos paroda pristato tris architektrūos laikotarpius Lietuvoje: tarpukario, sovietinių laikų ir nepriklausomos Lietuvos.
MOKYKLA: Vilniuje Balsių pagrindinė mokykla yra vienintelė per 25-erius nepriklausomybės laikus Lietuvoje pastatyta nauja mokykla.