Naujausios
Apsauga nuo nedarbo – švedų kapitalas
Maždaug per dešimtmetį suklestėjusi UAB „Bigso“ Ventos gamykla darbo vietų skaičiumi – 360 – tapo antroji pagal dydį Akmenės rajone po AB „Akmenės cementas“, kurioje dirba daugiau negu 400.
Naujokai atėjo vien su investicijomis iš Švedijos. Būtent jos gelbėja nuo didesnio nedarbo arba emigracijos iš Akmenės krašto.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Ieškojo būdų plėtrai
UAB „Bigso“ yra Švedijos kapitalo įmonė, Lietuvoje įkurta prieš penkiolika metų. Patys švedai čia apsilanko tik vieną ar du kartus per metus, o darbui vietoje samdo verslininkus lietuvius.
Švedijos kompanijos „Bigso AB“ metinė apyvarta tuo metu, kai ėmėsi plėtoti verslą Lietuvoje, sudarė apie 6 milijonus eurų. Dabar suma Lietuvoje viršija 30 milijonų eurų ir kasmet gaunama apie 1,3 milijono eurų ikimokestinio pelno.
Kodėl švedų šeima, 40 metų plėtojusi verslą vien savo šalyje, apsisprendė sukauptą kapitalą perkelti į užsienį?
Viena priežasčių – Švedijoje nebepavykdavo konkurencingomis kainomis pagaminti produkcijos: buityje ir biuruose naudojamų įvairios paskirties dėžučių, dokumentų dėtuvių bei kitokios produkcijos iš kieto kartono, plastiko ir popieriaus.
Švedai užsakymų gaminti produkciją gaudavo iš stabiliai dirbančio švedų koncerno IKEA. Koncernas teigiamai vertino ilgalaikį bendradarbiavimą su „Bigso AB“ nuo pat jo įsikūrimo pradžios. Tad „Bigso AB“, įvertindamas partnerių pasitikėjimą, ieškojo galimybių didinti apyvartą ir pelną.
Būtent tam sąlygos atsirado, investuojant už Švedijos ribų. Pasirinkta Lietuva, kai darbuotojų vidutiniai atlyginimai buvo 4–5 kartus mažesni negu Skandinavijoje.
Tuo metu Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai, o šiuo metu situacija pasikeitusi. UAB „Bigso“ akcininkų teigimu, dabar darbo jėga nulemia tik 5 procentus produkcijos savikainos.
Gamybos apimtys didesnės negu Šiauliuose
Švedų verslas pradėjo klestėti iškart, kai „Bigso AB“ 2002-aisiais pirmiausia įžengė į Šiaulius.
Po poros metų būtent čia buvo įvykdoma daugiau kaip pusę IKEA užsakymų, pateiktų „Bigso AB“.
Šios bendrovės antrinės įmonės UAB „Bigso“ Šiauliuose apyvarta per metus sudarė apie 15 milijonų litų – maždaug tiek pat, kaip ir Švedijoje esančios įmonės.
Pasitikėjimas Šiauliais didėjo, todėl čia perkelta ir ta gamyba, kuri anksčiau buvo patikėta vienai Slovakijos įmonei.
Netrukus švedų verslininkų žvilgsniai nukrypo į Akmenės rajoną, netoli Ventos miesto bankrutavusio Statybinių medžiagų kombinato apleistus pastatus. Galiausiai UAB „Bigso“ juos įsigijo ir pradėjo plėtoti verslą.
Šiuo metu gamybos apimtys Ventoje veikiančioje gamykloje yra didesnės, negu Šiauliuose. Ten gaminami sąsiuviniai, albumai, užrašinės, įvairūs popieriaus rinkiniai, dar atliekami specialūs užsakymai.
UAB „Bigso“ Ventos gamyklos perspektyvos sustiprėjo, kai įsigyta arčiausiai esančius pastatus.
„Keli didžiuliai statiniai stovėjo apleisti, nes nebuvo naudojami, – sakė Ventos gamyklos vadovas Jonas Sluckus. – Mes sumokėjome ne kaip už mažavertį turtą, o rinkos kainomis, tad pardavėjai liko patenkinti gauta suma“.
Vis dėlto esminė bendrovės politika – investicijos gamybai modernizuoti. Įmonėje produkcija vežiojama ne darbininkų vairuojamais autokrautuvais. Juos pakeitė robotai, kuriems paremontuoti nereikia kviesti meistrų į Ventą. Viską sutvarko kartais ir už tūkstančių kilometrų esantys specialistai per internetą.
Krizę išgyveno
Ar pasaulinė ekonomikos krizė, ištikusi prieš kelerius metus, paveikė „Bigso“ verslą?
„Perkamoji galia negali kristi be galo, – įsitikinęs J. Sluckus. – Tikėjome, kad stabilizuosis, o paskui pradės kilti. Todėl tuomet pasirinktas kelias – nepriimti naujų darbininkų, o kai kuriuos gamybos procesus automatizuoti“.
Kai perkamoji galia stabilizavosi, o pastaruoju metu šiek tiek kyla – „Bigso“ buvo pasiruošęs. Išsaugojo darbo vietas, tad gali didinti gamybos apimtis. Ventos gamykla nuolat dirba dviem pamainomis, o kartais – ir trimis.
Kita vertus, krizės laikotarpiu pasirinktą valstybės poziciją, J. Sluckus vertino kritiškai: „Absurdas, ką darė valstybė. Kai ji skatino fiktyvias darbo vietas, iš tikrųjų skatino nedarbą. Juk kuo tu daugiau įdėsi į patį rankų darbo procesą, tuo daugiau bedarbių atsiras. Tuomet pačioje valstybėje perkamoji galia neskatinama. Jos beveik kaip ir nebelieka, jei atimtume tas lėšas, kurios atkeliauja iš užsienio. Todėl žmonės atsiduria paprasčiausio išgyvenimo lygmenyje“.
Ventoje apsilankantys svečiai dažnai pasidomi „Bigso“ išskirtinumais Švedijoje ir Lietuvoje.
„Akmenėje lenkiame darbo našumu, darbo kokybe, darbo kultūra, – teigė J. Sluckus. – Sakau: mes galime daug ką, jei pirmiausia vadovausimės žmoniškumu“.
Direktorius pastebi, kad būtent tuo pagrįsti santykiai Švedijoje. „Juk tai – socialistinė šalis, tad ir verslo žmonių mentalitetas kitoks, – pabrėžė J. Sluckus. – Pas mus koją kiša nelygybė. Tuo tarpu Švedijoje, pavyzdžiui, gero vadybininko atlyginimas nuo darbininko atlyginimo daugiausia skiriasi tik kokius du kartus“.
Pasak J. Sluckaus, „Bigso“ darbuotojų užmokestis nustatomas pagal šalies rinką ir laikantis bendrovės politikos – niekam nemokamas tik minimalus atlyginimas. „Bigso“ bendrovėje uždirbama tik šiek tiek mažiau negu Lietuvos atlyginimo vidurkis, kuris priartėjo prie 800 eurų, neatskaičius mokesčių.
Savivaldybės požiūris
Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo tvirtinimu, savivaldybė verslininkams sudarė palankias sąlygas kurtis. Vienas svarbių žingsnių – milijoninės vertės asfaltuotas kelias į UAB „Bigso“. Nutiestas už valstybės skirtas lėšas probleminiams šalies rajonams plėtoti infrastruktūrą.
„Vienas iš kaimyninių rajonų tokiu pat būdu gautus pinigus išleido gatvių asfaltavimui į nuosavų namų kvartalą, – palygino meras V. Mitrofanovas. – Tačiau tokia parama verslui atneša geresnių rezultatų. Dabar turime ne tik tuos šimtus naujų darbo vietų, bet jų galime tikėtis ir dar. Juk būtent prie šio asfaltuoto kelio kuriamas pramoninis parkas, suprojektuota apie 40 sklypų“.
Akmenės rajono savivaldybė yra nominavusi „Bigso“ Ventos gamyklą už darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža yra pagerbę už aktyvią socialinę partnerystę ir svarų indėlį, sprendžiant nedarbo problemas.
Naujausias pripažinimas paskelbtas praėjusių metų pabaigoje. Penktą kartą šalyje surengtų „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ nominantu tapo UAB „Bigso“ Ventos gamyklos, veikiančios Akmenės rajone, vadovas Jonas Sluckus – už tarptautinės patirties indėlį į pokyčius regionuose.
Verslininką, padėjusį pritraukti Švedijos investicijų į Ventą, Prezidentūroje surengtose iškilmėse pasveikino šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Autoriaus nuotr.
„Bigso“ Ventos gamykloje kartoninėms dėžėms ir dėžutėms gaminti reikia ir rankų darbo.
UAB „Bigso“ Ventos gamyklos vadovas Jonas Sluckus įsitikinęs, kad gamybiniai santykiai pirmiausia turi būti grindžiami žmoniškumu.
„Bigso“ produkcija keliauja ir konvejeriais.