Naujausios
Apie praėjusius dešimtmečius „prakalbo“ bateliai
Joniškio kultūros centre pirmą kartą surengta teatralizuota batų paroda, kurioje apie praėjusius dešimtmečius pasakojo to laikmečio apavas ir jį avėjusios moterys aktorės.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Kelių kartų bateliai
Joniškio kultūros centro antro aukšto salė vienai dienai tapo moteriškų batų karalija, joje puikavosi daugiausia praėjusio šimtmečio apavas. Kai kurie bateliai išsaugoti kelių kartų, močiučių ir promočiučių.
Tarp jų galėjai išvysti aštunto, devinto praėjusio amžiaus dešimtmečio ilgaaulių, odinių septintojo dešimtmečių batukų, močiučių vadintų „vingierkomis“, rankomis siūtų basučių ir aštuntą dešimtmetį pirkėjas pasiekusių užsieninių, tuo metu retų čekoslovakiškų batukų.
Parodoje apsilankiusios moterys skaitė užrašus ir ilgesingai aikčiojo: „Tokius ir mano mama turėjo!“, „Šitie tai ilgaamžiai“, „Čekoslovakijos nebeliko, subyrėjo į Čekiją ir Slovakiją, o va, bateliai – ne čekiškis ir ne slovakiški, čekoslovakiški“.
Specialiai svočiai
Batelius parodai sunešė Joniškio gyventojos. Prieš žiūrovų akis jų buvo išdėliota apie 20 porų.
Pasak Kultūros centro direktorės pavaduotojos Ilonos Osipovos, beveik kiekviena batukų porą atnešusi moteris turėjo ką apie juos papasakoti. Vienai moteriai bateliai buvo sūti specialiai einant į svočias, kitai – vestuvėms, patogūs, kad antrą dieną galėtų smagiai pašokti.
Oda apsiūtų ir odiniais ornamentais papuoštų ilgaaulių paveldėtoja Vitalija Klimienė pasakojo, kad senais laikais vien už medžiagas sumokėta 200, o už darbą meistrui – 300 rublių. Tai buvo nemenki pinigai. Batukai buvo užsakyti pas Šiaulių batsiuvius.
Kai kurios batų savininkės atsiminė ir batų meistrą. Joniškietė Genovaitė Janiulienė, atnešusi 1950-ųjų anytos Emilijos Janiulienės basutes, sakė, kad jas siuvo meistras Antanas Raugala iš Kupiškio rajono.
I. Osipova „Šiaulių kraštui“ sakė, kad Kultūros centro specialistai senovinių batelių ekspozicijai neturėjo, tačiau jie prisidėjo asmeniniais daiktais, kuriant scenografiją, vaidybinius numerius. Pavyzdžiui, rengiant 1920-ųjų metų epizodą susizgribta, kad Kultūros centre nėra „smetoninės“ taurės ir portsigaro, tad juos atnešė darbuotojai.
1920-ųjų metų batelių nepavyko gauti, todėl buvo parinkti tą laikmetį primenantys vintažiniai batukai, gausiai dekoruoti karoliukais.
Moterų ir visuomenės istorija
Paroda pristatyta teatralizuotai pasakojant 1920-ųjų, 1950-ųjų, 1970-ųjų, 1990-ųjų ir šių dienų moterų istoriją.
Vaidinusios moterys ir merginos praėjo nuo Koko Šanel laikų, pirmųjų moters išsilaisvinimo, kovos už lygias teises metų iki šių dienų aktualijų. Moterys viliokės, moterys hipės, stalininio laikotarpio darbininkės, Atgimimo šauklės ir tautiškumo puoselėtojos. Ir galiausiai – moterys emigrantės.
Vaidinusios moterys ir merginos vilkėjo kiekvienam šių laikmečių būdingais rūbais, avėjo tų dienų batukais.
Autorės nuotr.
LAIKMETIS: Vilmos Kubilinskaitės apranga atspindėjo 1950-ųjų laikmetį.
KAINA: Šie batai kainavo 500 rublių: 300 rublių kainavo batsiuvio darbas, 200 rublių – medžiagos.
BASUTĖS: Šios raudonos basutės 1970-aisiais siūtos rankomis.
Ilonos OSIPOVOS nuotr.
ELEGANCIJA: Elegantiški 70-ųjų bateliai.
MADA: Parodoje bateliai atspindėjo madas nuo 1920-ųjų.
PASKIRTIS: Stanislava Andrelaitienė iš Kalnelio šiuos batelius pirko 1973 metais specialiai svočios „pareigoms“.
VINTAŽAS: Kadangi 1920-ųjų laikmečio batelių parodos organizatoriams nepavyko gauti, jų vietą užėmė vintažinio stiliaus batukai.
"VINGIERKOS": Stanislavos Andrelaitienės, gyvenančios Kalnelio kaime, apie 1960-uosius pirktos „vingierkos“ (pirmame plane).