Naujausios
Ant ūkininkų gula žiemos padaryti nuostoliai
Apskrities ūkininkai skaičiuoja dėl šaltos žiemos patirtus nuostolius. Iššalo rapsas, žieminiai miežiai ir kitos kultūros. Tūkstančius hektarų šį pavasarį reikės atsėti iš naujo. Pasėlių draudikai baiminasi, kad ūkininkams išmokėti reikės didesnes išmokas negu jie sunešė įmokų.
Regina MUSNECKIENĖ
Dauguma ūkininkų pasėlių nedraudė
Kelmės rajone, Kukečiuose, ūkininkaujančio Alberto Meškausko pasėlių plotuose praėjusią žiemą žuvo apie 130 hektarų žieminio rapso ir šiek tiek žieminių kviečių. Visus šiuos plotus teks atsėti vasariniais kviečiais.
Vienas iš stambiausių Kelmės rajono ūkininkų pasėlių nedraudė. Mano, jog neapsimoka. Visų pasėlių draudimas jam kainuotų apie 32 tūkstančius litų. O dėl iššalimo jam kompensuotų tik tų plotų, kuriuose žuvo pasėliai, atsėjimą.
„Jeigu atlygintų nuostolius dėl negauto derliaus, sutinku, — sako ūkininkas. — O dėl atsėjimo neapsimoka tiek mokėti. Geriau jau palikti pūdymą, gauti tiesiogines išmokas ir užtenka.“
Kiaunorių ūkininko Vytauto Puidoko žemėse žuvo 35 procentai žieminių rapsų. Nuostolis — per 20 tūkstančių litų. Dėl žieminių miežių — dar neaišku. Ūkininkas viliasi, kad atsigaus. Bet gali ir neatsigauti.
Savo pasėlių šis ūkininkas taip pat nedraudė. „Teko kalbėtis su anksčiau savo pasėlius draudusiais ūkininkais. Jie pasakoja, jog draudikai nenori atlyginti nuostolių. Taip ir ieško kabliuko — gal ūkininkas nesilaikė technologijų, gal per giliai ar per sekliai pasėjo. Slidus dalykas. Patirtus nuostolius turi įrodinėti. Gaišk laiką. Aiškinkis. Kam to reikia? Geriau rizikuoti. Šiemet pats padengsiu nuostolius. Jeigu kelerius metus būčiau mokėjęs draudimą, tas pats išeitų.“
Kolainių kaimo ūkininko Edvardo Valkavicko laukuose praėjusią žiemą žuvo apie 15 procentų žiemkenčių. „Bandysiu į tas vietas pasodinti vasarinių miežių. Turiu savos sėklos, — pasakojo ūkininkas. — Sėklos pardaviau ir kitiems žemdirbiams. Mokėjo po 300 litų už toną. Rudenį grūdų nepardaviau — neapsimokėjo atiduoti už 250 litų, geriau jau sušerti gyvuliams. Pasėlių nedraudžiau. Ūkininkai ir taip vos kvėpuoja. Žemė suėda viską. Ūkininkas gyvena tik iš Europos išmokų. Jeigu dar dalį jų atiduotum draudimo bendrovei — iš ko gyventum?“
Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistė Jurgita Reimerienė „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog Kelmės rajone pasėlius apdraudė tik du ūkininkai ir dvi žemės ūkio bendrovės. Skyriaus vedėjo Juozo Rimkaus teigimu, rajone iššalo apie pusė visų žiemkenčių plotų. Išplikę ištisi hektarai. Ypač ten, kur buvo pasodintos pietietiškų, daugiausia prancūziškų, veislių kultūros. Jos derlingesnės, bet lepesnės ir nepakenčia didelių šalčių. Taigi, didžiuma nuostolių guls ant pačių ūkininkų pečių. Kai kurie ateina į Žemės ūkio skyrių tiesiog pasigodoti, kiti viliasi, kad valstybė kompensuos bent dalį nuostolių. Deja, to nebus. Yra pasėlius draudžianti kompanija. Patys žemdirbiai turėjo pasirūpinti kultūrų saugumu.
Viliasi, jog nuostolius atlygins draudimas
Kerkasių žemės ūkio bendrovėje žiemą iššalo 105 hektarai rapso ir beveik visi miežių plotai. Praėjusį šeštadienį į bendrovę buvo atvykęs pasėlius draudžiančios bendrovės atstovas, kad įvertintų patirtus nuostolius. Bendrovė savo pasėlius draudžia kasmet. Tačiau iki šiol gamta nepadarė nuostolių, todėl jokių išmokų negavo. „Kol kas negaliu pasakyti, kiek nuostolių draudikai kompensuos, — sako Kerkasių žemės ūkio bendrovės vadovas Idelfonsas Petkevičius. — Žinau tik viena, jog draustis apsimoka.“
Tos pačios nuomonės ir Užvenčio seniūnijos Žeberių kaimo ūkininkas Antanas Vasiliauskas. 40 hektarų savo pasėlių jis apdraudė 78 tūkstančiams litų. „Mokėjau tik 2600 litų, nes 50 procentų draudimo sumos padengia Nacionalinė mokėjimų agentūra, — pasakoja ūkininkas. — Draudžiausi nuo iššalimo, sausros, krušos — visų rizikos rūšių. Jeigu žūtų visi pasėliai, iš kur paimti pinigų — juk į žemę sudedi daug lėšų ir darbo.“
Kol kas ūkininkas nepatyrė didesnių nuotolių. Praėjusią žiemą žuvo apie pusė hektaro rapso. Kreipsis į draudimo bendrovę — gal atlygins nuostolius.
Velkasi ankstesnių draudikų šleifas
„Grįžtu iš Joniškio rajono. Čia vienam ūkininkui iš 900 hektarų žieminio rapso nukentėjo 600 hektarų, — “Šiaulių kraštui“ pasakojo Vokietijos draudimo bendrovės “Vereinigte Hagel“ Šiaulių regiono vadovas Martynas Rusteika. — Beveik visi žemdirbiai, apdraudę pasėlius mūsų bendrovėje, skambina ir prašo atlyginti nuostolius. Bijau, kad surinkta įmokų bus mažiau negu teks išmokėti už žiemos šalčių padarytą žalą.“
Draudėjai žemdirbiams atlygins tik atsėjimo nuostolius. Kitaip tariant, padengs 20 procentų sumos, kuria kiekvieną savo apdraustų pasėlių hektarą įvertino pats ūkininkas. M. Rusteikos nuomone, vietoj žiemkenčių pasėjęs vasarines kultūras ūkininkas gaus naudos ir taip išlygins patirtus nuostolius.
Šimtu procentu atlyginami tik krušos ir lietaus vasarą padaryti nuostoliai. Ateityje apdraustus laukus stebės draudimo kompanijos palydovai ir teiks informaciją ūkininkui apie pasėlių būklę. „Tik gaila, kad iki šiol velkasi ankstesnių draudimo bendrovių šleifas. Gali būti, kad jos tinkamai neatlygino ūkininkams, todėl daugelis ūkininkų iki šiol nepasitiki draudimu,“ — sako M. Rusteika.
RAPSAS: Ateinančią vasarą daugelis žieminio rapso plotų nežydės. Šalta žiema sunaikino apie pusę visų pasėlių. Nuplikę plotai bus atsodinti vasarinėmis kultūromis.
NUOSTOLIAI: Vienas iš stambiausių Kelmės rajono ūkininkų Albertas Meškauskas praėjusią žiemą prarado apie 130 hektarų rapso. Tačiau pasėlių nedraudė, nes draudimo bendrovė būtų padengusi tik atsėjimo nuostolius.
NAUDA: Žeberių kaimo ūkininkas Antanas Vasiliauskas mano, jog pasėlius drausti apsimoka. Jis apdraudė apsėtus hektarus 78 tūkstančiams litų. Žuvo tik pusė hektaro pasėlių.