Naujausios
Akmentašiai vėl kalbina akmenis
Trečią kartą Kelmėje surengtas akmentašių simpoziumas, kuriame akmenis kalbinti bando ir žinomi, ir tik pradedantieji akmentašiai. Baigtus darbus kūrėjai dovanos miestui, kuriame gyva kelmiškio tautodailininko akmentašio Juozo Liaudanskio dvasia.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Akmentašiai paslapčių neišdavė
Iki liepos 20 dienos akmentašiai iš Šiaulių Kazimieras Bimba, Jonas Vaicekauskas, Albertas Martinaitis ir jo sūnus Dalius, kelmiškis Valdas Bandza su savo mokiniu iš Kražių Linu Mockumi ir Vidas Cikana iš Šakių iš akmens tašys skulptūrėles, akcentus, o baigę — darbus dovanos miestui. L. Mockus ir V. Cikana akmenį simpoziume bandys kalbinti pirmą kartą.
Per simpoziumo atidarymą akmentašiai neišdavė paslapčių, ką ketina sukurti. Dar nežinomos ir tikslios vietos, kur jų darbai bus pastatyti.
Kelmėje gali atsirasti akmentašystės centras
Idėja organizuoti akmentašių kūrybines stovyklas prieš trejus metus, minint kelmiškio liaudies meistro akmentašio Juozo Liaudanskio gimimo šimtmetį, kilo Kelmės kultūros centro direktoriui Arnui Arlauskui.
Pasak direktoriaus, kiekvienas rajonas siekia surasti savo išskirtinumą, autentiškumą. Kelmėje to nereikia nė ieškoti, nes šiame mieste gyveno ir kūrė akmentašys Liaudanskis, uždėjęs savo akmens žymę.
„Norėjosi akmentašio buvimą įprasminti gyvųjų darbais. Džiugu, kad į kvietimą sukurti skulptūrėlių, akcentų ir padovanoti Kelmei atsiliepė akmens kalbinimo meistrai, dar maloniau, kad akmentašių atvyksta ir trečią vasarą. Todėl, manau, visai realios ir pamatuotos pretenzijos Kelmėje atsirasti akmentašystės centrui“, — sakė A. Arlauskas.
Pusiau juokais, pusiau rimtai Kelmės mažojo teatro režisierius ir vadovas Algimantas Armonas pasiūlė: „Ar ne laikas pamąstyti, pavyzdžiui, ir apie akmens skulptūrų spektaklį?“
Vicemeras prašė dar vieno nykštuko
Ankstesniais metais akmentašių darbai (akmeninis litas, skaitytoja, sparnas ir kiti) rado erdves prie Kelmės J. Graičiūno gimnazijos, Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos, „Hansa“ banko, netoli rajono savivaldybės, gyvenamuosiuose rajonuose.
Kelmės vicemeras Romas Atkočaitis paprašė kelmiškio Valdo Bandzos, kad per šį simpoziumą iškaltų dar vieną nykštuką ir pastatytų miesto centre, skverelyje šalia dviejų, jau anksčiau sukurtųjų. „Nykštukai kelmiškiams ir svečiams suteikia daug geros nuotaikos, priverčia nusišypsoti“, — sakė R. Atkočaitis.
Visiems akmentašiams Kelmės kultūros centro Jaunimo folkloro skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė uždėjo po lininę kepurę su simpoziumo simbolika. Tokią kepurę su snapeliu mėgdavo nešioti akmentašys Liaudanskis. Po kepurėlę su Kelmės miesto simbolika įteikė rajono meras Kostas Arvasevičius, prisipažinęs, kad akmenį kalti jam neužtektų kantrybės.
Akmentašių simpoziumą organizavo Kelmės kultūros centras, Jaunimo folkloro skyrius, Lietuvos kraštotyros draugijos Kelmės skyrius. Finansavo Kultūros rėmimo fondas ir rajono savivaldybė. Šiemet simpoziumą parėmė ir uždarosios akcinės bendrovės „Etovis“, “Senasis šilas“, Izidoriaus Šimkaus įmonė.
DEBIUTAS: Pirmąsyk su patyrusiais akmentašiais akmenį bandys kalbinti kražiškis Linas Mockus. Tikro akmentašio kepurę, tokią, kokią nešiojo Juozas Liaudanskis, Linui uždėjo Kelmės kultūros centro Jaunimo folkloro skyriaus vedėja Nomeda Jokubauskienė. (Šalia — L. Mockaus mokytojas, tautodailininkas Valdas Bandza)
AKMENYS: Kokias skulptūrėles ar akcentus iškals iš akmenų, akmentašiai nepasakė. Ir akmenų pirmąją simpoziumo dieną dar nebuvo išsirinkę.
TRADICIJA: Laikydamiesi tradicijos, pradėdami darbus, akmentašių simpoziumo dalyviai ant vieno akmens iškalė inicialus — J. L., taip pagerbdami kelmiškį akmentašį Juozą Liaudanskį. (nuotraukoje — akmentašys iš Šiaulių Kazimieras Bimba).
NYKŠTUKAI: Gali būti, kad Valdo Bandzos iškalti nykštukai, džiuginantys praeivius miesto centro skverelyje, po simpoziumo sulauks ir trečiojo draugo.
Autorės nuotr.