Akmeninis, bet jautrus verslas

Akmeninis, bet jautrus verslas

Akmeninis, bet jautrus verslas

Trisdešimt metų šiaulietis verslininkas Gintaras Čyvas kasdien važinėja dirbti į Kelmės rajoną, Pašiaušę. Čia jo tėvo Jono Čyvo iniciatyva kolūkyje buvo įkurtas akmens apdirbimo cechas, sovietiniais laikais atstatytas paminklas laisvei. Šiandien Gintaras vadovauja uždarajai akcinei bendrovei „Akmenta“.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Ieškojo granito paminklui

Nedidelis Pašiaušės miestelis. Buvęs kolūkio centras. Išlikusiose kolūkio dirbtuvėse knibžda žmonių. Čia sukinėjasi žemės ūkio bendrovės vadovas. Garažuose įrengtas autoservisas. Viename gale – „Akmentos“ bendrovės dirbtuvės. Jas atskirtum iš didžiulių akmenų, užėmusių kiemą.

Po plačiabryle skrybėle galvą nuo karščio paslėpęs „Akmentos“ direktorius Gintaras Čyvas sako nenorįs, kad jį kas nors aukštintų: „Dievas nuo manęs nusigręš.“

Civilinės ir pramoninės statybos inžinieriaus diplomą turintis verslininkas čia prigijo.

Jiedu su tėvu Jonu Čyvu, kovų už laisvę dalyviu, dar 1989 metais sumanė atkurti Pašiaušės Laisvės monumentą, pastatytą 1931 metais Šaulių sąjungos atstovo Stasio Baniulio iniciatyva. 1962 metais betoninis monumentas, pastatytas Vytauto Didžiojo garbei, buvo nugriautas.

Čyvai ieškojo nuotraukų senų Pašiaušės gyventojų albumuose, vylėsi rasti brėžinių. Atkurti senąjį paminklą padėjo dar išlikęs betono luitas.

Tik naująjį paminklą nuspręsta daryti ne iš betono, o iš granito.

Ieškoti tinkamo granito akmens važiavo pats Gintaras. Parsigabeno jį iš Ukrainos. Iš tamsių masyvių granito luitų Pašiaušės cecho akmentašiai, staklininkai, dailininkai apipavidalintojai atkūrė paminklą ir pastatė miestelio centre, kur stovėjo senasis.

Sėkmė nenusigręžia

Nuo tos liepos 15-osios, kai, susirinkus miniai pašiaušiškių, buvo atidengtas paminklas, praėjo beveik ketvirtis amžiaus.

Vos grįžęs iš kariuomenės ir akmens apdirbimo ceche kartu su tėvu pradėjęs darbuotis Gintaras dabar vadovauja sėkmingai dirbančiai bendrovei. „Akmenta“ apdovanojama verslininkų renginiuose.

„Daugelis šiandieninių verslų kuriasi iš Europos pinigų, – sako Gintaras. – Mes viską kūrėme patys. Pirkome įrangą, patalpas.“

„Akmentos“ direktorius jaučia atsakomybę už kiekvieną bendrovės atliktą darbą. Juolab, kad verslas – labai jautrus. 80 procentų bendrovės gaminių – antkapiniai paminklai.

„Kai sukuri paminklą, jį sumontuoji ir matai, kaip žmogus džiaugiasi, – labiausiai pajauti savo verslo prasmę“, – mintimis dalijasi G. Čyvas.

Jis pats keletą kartų per metus važiuoja ieškoti paminklams tinkamo akmens į Kareliją, Švediją, Suomiją. Pats atsirenka.

Darbas dvylikai žmonių

Pašiaušėje įkurtas kolūkio akmenų apdirbimo cechas nenunyko kartu su kolūkiu. Perorganizuotas į bendrovę.

„Akmentoje“ nuolat dirba apie 12 žmonių. Pusė jų gyvena Pašiaušėje ir aplinkiniuose kaimuose. Pusė – šiauliečiai. G. Čyvas sako, jog akmentašio ar staklininko darbas ne kiekvienam prilimpa. Gerą darbuotoją turi užsiauginti. Be to, ir prigimtiniai charakterio bruožai – svarbu.

Reikia daug kantrybės. Akmuo – sunkus. O iš jo reikia sukurti aptakių formų lengvą gaminį. Daug rankų darbo. Klientai nori, kad kuo daugiau būtų prisilietusios meistro rankos.

Be paminklų „Akmenta“ dar gamina stalviršius, laiptų pakopas, įvairias apdailos detales.

Konkuruoja su kinais

Paklaustas apie konkurenciją, G. Čyvas sako nelaikąs konkurentais tų, kurie patys parsiveža akmenį, patys jį supjausto ir ką nors pagamina. Tie žmonės dirba lygiai taip pat sunkiai kaip jis.

Kiek sudėtingesnis santykis su tais, kurie perpardavinėja iš Kinijos parsivežtus paminklus. Jie – pigesni negu vietoje daryti.

„Gamtoje prastų dalykų nėra, – nedrįsta peikti ir kiniškų paminklų Gintaras. – Jeigu Dievas sukūrė musę, vadinasi, ji reikalinga, nors ir kaip jos buvimas šalia mums nepatiktų. Tik tie paminklai nelabai tinka mūsų gamtinėms sąlygoms.“

Prasmingi darbai

Tris dešimtmečius kasdien iš Šiaulių į Pašiaušę važinėjantis verslininkas pamilo šį miestelį ir aplinkinius kaimelius.

Antai atstatinėjo Kiaunorių bažnyčią. Entuziastai dirbo savaitgaliais talkomis. G. Čyvas iš granito padarė grindis po šventovės altoriumi. Negailėjo ir kitų apdailos detalių. Vienas iš Kiaunorių bažnyčios atstatymo iniciatorių šiaulietis inžinierius Romas Urbonavičius sakė, kad už kai kuriuos darbus bendrovei taip ir liko nesumokėta. Bet verslininkas dėl to nekėlė problemų.

„Akmentos“ direktorius veltui atnaujino Kiaunoriuose palaidoto pedagogo ir tremtinio, buvusio Šiaulių gimnazijos direktoriaus Vaclovo Šliagerio antkapinį paminklą, padovanojo ir marmuro plokštę su užrašu „Lietuva, tėvyne mūsų“.

G. Čyvas remia knygų apie Pašiaušę leidybą. Veltui sukūrė ir pastatė paminklą ir vienai „Šiaulių krašto“ herojai – anksti mirusiai mergaitei, apdovanotai už drąsą.

Autorės nuotr.

ŠIRDIS: Pašiaušės miestelio širdimi vadintas monumentas Laisvei Jono ir Gintaro Čyvų iniciatyva atstatytas dar sovietiniais laikais.

DARBAI: Gintaras Čyvas su savo darbininkais yra sukūręs granitines laiptų pakopas Kelmės dvarui ir bažnyčiai. O atstatant Kiaunorių bažnyčią, kartu su vienuoliu pranciškonu studijavo ir Šventąjį Raštą. Iš jo išmoko filosofiškai žiūrėti į daugelį gyvenimo situacijų.

AKMUO: Šie didžiuliai „Akmentos“ dirbtuvių kieme gulintys akmens luitai pargabenti iš Karelijos, Suomijos, Švedijos.