Afrikos spalvos – veltose suknelėse

Afrikos spalvos – veltose suknelėse

Afrikos spalvos – veltose suknelėse

Iš Zambijos kilusi menininkė Sharit Vd Meer įsitikinusi: vasarą dėvėti vilnonę suknelę – malonumas, nes ji prisitaiko prie kūno temperatūros. Vėlimo meistrė šiaulietes mokė, kaip sukurti unikalų drabužį. Didžiausia Sharit mūza – gamta.

Simona PUŽAITĖ

simona@skrastas.lt

Laisvė sukurti audinį

Elegantiška, individualu, moteriška, paprasta, natūralu – taip Olandijoje gyvenančios menininkės kurtus drabužius apibūdina gerbėjai. Į Šiaulių galeriją „Skizze“ atvykusi Sharit Vd Meer dvi dienas mokė moteris velti suknelę arba tuniką.

Menininkė velti pradėjo prieš dešimtmetį, besimokydama dizaino ir meno mokykloje Didžiojoje Britanijoje. Baigusi mokslus Sharit dvejojo: grįžti dirbti medicinos sesele ar auginti vaikus. Nusprendė studijuoti universitete mezginių madą.

Po ketverių metų studijų ji nutarė specializuotis mezginiuose – norėjo kurti savus audinius.

„Megzdama, veldama turiu laisvę pati susikurti audinį, o tik vėliau – gaminius. Man patinka naudoti tekstūras, spalvas, jas maišyti tarpusavyje ir išgauti unikalių derinių“, – pasakojo Sharit.

Universali medžiaga

Vienas iš išskirtinių Sharit Vd Meer darbų – pagal specialią technologiją veltos suknelės. Menininkė yra sukūrusi kelias kolekcijas. Suknelę ji pagamina per dieną.

„Tas, kurias atsivežiau į Šiaulius, dėviu pati, nes man jos labai patinka“, – šypsosi Sharit. Pirminė idėja buvo, kad suknelės bus meno kūriniai – kabės ant sienos. Tačiau moterys ėmė kartoti, kad suknelėmis mielai pasipuoštų vakarėlyje.

Šiek tiek pakoregavusi nepatogias detales, pavyzdžiui, didžiulę gėlę ant krūtinės, Sharit sukūrė kolekciją, kurią galima dėvėti ne tik ant podiumo aukštosios mados šou, bet ir šventėse.

„Vilna – natūralus produktas. Visoje suknelėje tik 100 gramų vilnos, o likusi dalis – šilkas. Kas nutinka, kai apsivelki vilnonį drabužį? Pirma darosi šiek tiek šilta, bet netrukus vilna adaptuojasi prie kūno temperatūros, – universalumą aiškina Sharit. – Žmogus nesušąla, bet ir per daug nesušyla. Šaltą žiemą drabužis palaiko šilumą, o vasarą iš dalies izoliuoja“.

Vėlimas – Nojaus arkoje

Paklausta, kodėl dalijasi savo pačios atrasta technologija, menininkė juokiasi: paslapčių nėra, nes vėlimo technika pasaulyje gyvuoja tūkstančius metų.

Sharit pasakoja legendą, kad vėlimas prasidėjo Bibliniais laikais, kai Nojus surinko gyvūnus į arką. Ten, kur ėjo avys, krito jų vilnos atplaišos, o ant žemės voliojosi audinio gabalėliai. Žmonės pastebėjo, kad gyvūnai sutrypė vilną ir pagamino medžiagą.

„Savaip panaudojau tik keletą elementų iš labai senos technologijos. Kiekviena vėlėja turi skirtingą braižą. Net jei parodau moterims, kaip reikia velti, nė viena jų suknelė neatrodo lygiai taip pat, kaip mano“, – sakė Sharit Vd Meer.

Identiškos suknelės nepagamina ir ji. Tą daro sąmoningai, pakeičia bent keletą detalių, nes nemėgsta gaminti replikų.

Menininkė nori dalytis patirtimi: „Iš skirtingų kultūrų moterų aš pasisemiu naujų idėjų“.

Perduoda gamtos ilgesį

Dizainerė pataria – svarbiausia gaminant suknelę suprasti jos formą, kaip drabužis atrodys dėvimas. Praktiškumą Sharit sujungia su meniniu apipavidalinimu.

Anot Sharit, norint sukurti originalų drabužį, reikia išlaisvinti mintis, neriboti savęs stereotipais, būti drąsiam, mėgautis tuo, ką darai.

Sharit suknelių fotosesija – gamtos apsuptyje. Menininkei gamta – didžiausias įkvėpėjas.

„Kadangi užaugau Zambijoje, didžiąją dalį laiko praleidau žaisdama lauke, miškuose. Nemėgstu miestų, tačiau Olandijoje gyvenu toli nuo miškų. Savo ilgesį gamtai perduodu per sukneles“, – sakė Sharit.

Pirmoji suknelių kolekcija su mezginiais buvo įkvėpta medžių formų, ryškiaspalves sukneles inspiravo saulėtekis, audringas oras. Faktūros – panašios į debesų formą, gėles.

Suknelėse galima įžvelgti ir etninių motyvų. Ryškios spalvos vyrauja Afrikos kultūroje – dizainerei įaugęs natūralus supratimas, kad ryšku yra gražu.

„Norint būti spalvotam, svarbu būti atviru pasauliui. Reikia leisti žmonėms tave pamatyti. Tie, kurie rengiasi tamsiai, tiesiog bijo būti pastebėti, stengiasi susilieti su minia“, – svarstė rūbų dizainerė.

Ji įsitikinusi, pasaulis be kūrybiškumo – miręs, o drabužiai jokiu būdu ne tuštybė. Apranga suteikia progą žmogui išreikšti asmenybę, kurti meną vien einant gatve.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ORIGINALUMAS: Olandė rūbų dizainerė Sharit Vd Meer vienodų suknelių negamina – kurdama pakeičia bent keletą detalių.

MŪZA: Iš Zambijos kilusią menininkę labiausiai įkvepia gamta: medžių forma, saulėlydis, gėlės, debesys.

DRĄSA: Anot Sharit Vd Meer, norint sukurti originalų drabužį reikia išlaisvinti mintis, neriboti savęs stereotipais, būti drąsiam, mėgautis tuo, ką darai.

DERINIAI: Menininkei patinka naudoti įvairias tekstūras, spalvas, jas maišyti tarpusavyje ir išgauti unikalių derinių.