Advento stalas – be blizgučių

Advento stalas – be blizgučių

Advento stalas – be blizgučių

Kelmės rajono Užvenčio kraštotyros muziejuje floristė iš Šiaulių Miglė Plukienė dalijosi patarimais, kaip tinkamiau pasiruošti ir pasipuošti artėjančių švenčių stalus. Advento stalas neturi blizgėti. Blizgūs ir ryškūs akcentai tinka Kalėdų stalui.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Žvakės – ir ant advento, ir ant Kalėdų stalo

Miglė Plukienė  teigė, jog  moterų rūpestis yra puoselėti, gražinti aplinką, suteikti namams jaukumo neišleidžiant daug pinigų.

Advento stalas, kaip ir visas laikotarpis iki Kalėdų, turėtų būti teikiantis ramybę, skatinantis apmąstyti besibaigiančius metus, potyrius. Advento floristikoje nėra blizgesio. Ant stalo leidžiama uždegti tik žvakių.

„Visų švenčių progomis ant stalo tiesiama švari, graži staltiesė, nebūtinai balta, gali būti ir vienspalvė, marga ir panašiai. Su balta staltiese, tiesa, niekuomet neprašausime pro šalį. Prie baltos staltiesės dera įvairiausių spalvų indai“, – sakė M. Plukienė.

Kompozicija ant stalo neturi būti aukštesnė negu 30 centimetrų, kad priešais sėdintys žmonės galėtų vienas kitą matyti ir bendrauti.

Žaidimas virtuvės reikmenimis

Miglė Plukienė sakė mėgstanti žaisti įvairiais virtuvės rakandais: dėžutėmis, taurėmis, lėkštelėmis, žvakidėmis.

„Prekybos centrai lūžta nuo stalo puošybai reikalingų daiktų. Bet tikrai neverta išlaidauti, kas metai prieš šventes prisipirkti naujų dalykų“, – patarė floristė.

M. Plukienės įsitikinimu, lietuviai šventėms išsitraukia viską, ką tik turi iš dėžių, palėpių ar stalčių: ir senus plastikinius, ir šiaudinius, ir prabangius stiklinius eglučių papuošalus, girliandas. Ir sukuria chaosą, o reikia sukurti šventę.

Ant švenčių stalo floristė deda tortinę. Taureles apverčia, ant jų kojelių uždega mažas žvakutes – paverčia žvakidėmis. Labai gražiai ant stalo atrodo skirtingų aukščių ir formų taurės vientisame padėkle. Į tortinę suberia kūčiukų, vieną kitą kankorėžį, vynuogių šakelių, riešutų, džiovintų vaisių. Toks stalo dekoras gali stovėti tiek virtuvėje, tiek ir svetainėje. Ramią kompoziciją galima paįvairinti obuoliais, apelsinais, mandarinais.

Tinka ir senas lygintuvas, ir užuolaidų laikikliai

Kaip stalo dekorą Miglė Plukienė naudoja ir senus lygintuvus. „Kodėl tokios šimtmečius menančios vertybės nepaimti ir nepadėti ant advento ar Kūčių stalo?“ – klausė.

Į lygintuvo vidų galima įdėti ir uždegti mažų žvakelių. Arba prikloti žalių šakelių, pagyvinti ryškiu vaisiu, pavyzdžiui, apelsinu, mandarinu. Lygintuvą galima drąsiai paversti pagrindiniu stalo akcentu.

Užuolaidų laikikliai sumanios floristės panaudojami kaip servetėlių žiedai. Tušti daiginimo indeliai, pripildyti žemių su sėkliuke – netikėta dovana, siurprizas prie Kūčių stalo. Indelius galima visaip formuoti, pavyzdžiui – į ratą, slėpti juose burtus, įdėti šieno ir panašiai.

Šienas gerai atrodo ir stikliniuose induose, kuriuos floristė labai dažnai naudoja dekoruodama švenčių stalus. Plačioje stiklinėje taurėje paskleidžiamas šienas, į vidurį įstatoma nedidelė vazelė su rožėmis. Floristikoje iki Naujųjų metų madinga naudoti gyvas gėles.

Advento vainikas – iš Vokietijos

M. Plukienė pademonstravo, kaip paprastai galima pasidaryti advento vainiką.

Pinti vainiko  nebūtina. Advento vainikas gali būti minimalistinis. Ant apvalaus padėklo arba lėkštės pastatomos keturios žvakės. Ant vainiko, tarp cinamono lazdelių, obuoliukų, citrinų gerai atrodo kūčiukai. Tinka prikarpyti ir į vainiką priguldyti įvairių augalų šakelių, paberti raudonų spanguolių.

„Vainikas nebūtinai turi būti žalias, pavyzdžiui, iš eglišakių. Originaliai atrodo vainikas tik iš pagaliukų, papuoštas ryškiomis uogomis. Vainikas gali kisti. Vieną savaitę – su citrinomis, kitą – su džiovintais obuoliais“, – patarė floristė.

Į Lietuvą advento vainikas yra atkeliavęs iš Vokietijos 1833 metais. Vokiečių pastorius, nusipirkęs namą, į jį pakvietė našlaičius, beglobius vaikus. Vaikus pastorius įvairiapusiškai auklėjo. Jis sugalvojo, kad advento laikotarpiu kiekvienas vaikas uždegtų po žvakelę. Vėliau atsirado didelis ratas, kuriame sužibo 24 žvakės. Vaikai ratą pradėjo puošti obuoliukais, eglių šakelėmis, kankorėžiais.

Paprastesnis, jau prigijęs vainikas – su keturiomis žvakėmis, simbolizuojančiomis keturias savaites iki Kalėdų.

Pagonybės laikais, pasak M. Plukienės, lietuviai švęsdavo Ilgiausios metų nakties pabaigą, degindavo jaunų eglių šakelių pumpurėlius.

Nusilieti žvakę – ne sunku, bet malonu

Floristė pamokė, kaip iš žvakių, likusių namuose, nusilieti naują žvakę.

Paimti skardinę, nupjauti jos viršų. Į skardinę įstatome pagaliuką ir prie jo pririšame natūralaus pluošto virvelę (kad „nusėstų“ į dugną, pravartu įdėti akmenukų ar kitokio svorio). Susmulkintus žvakių likučius išlydome bet kokiame inde ir supilame į skardinę. Galime pridėti kavos pupelių, obuoliukų. Sušalus masei, skardinė nulupama.

„Tikrai nesunku žvakę savo rankomis nusilieti, bet labai malonu ir ant savo stalo užsidegti, ir kitam padovanoti“, – sakė Miglė Plukienė.

Kalėdų stalas – ir ryškus, ir blizgantis

Miglė Plukienė sakė, jog Kalėdų stalas, skirtingai negu advento, jau turėtų būti ir ryškus, ir blizgantis.

Į aukštą stiklinį indą floristė sluoksniais dėjo samanas, kankorėžius, vyšninius stiklinius burbulus, blizgančius karolius.

„Šiemet madingiausios visos pilkos  ir sidabrinė spalvos. O prie pastarosios tinka visos likusios spalvos. Tradiciškai Kalėdų spalvos yra raudona ir žalia“, – sakė M. Plukienė.

Pokytis

Miglė Plukienė užventiškiams pasakojo, jog floriste tapo įdomiai susiklosčius aplinkybėms.

Prieš septynetą metų moteris nusprendė keisti savo gyvenimą, pirmiausia – darbą. Gerai žinojo, ko nori – būti floristė.

„Per savo gimtadienį su vyru išvykome į kelionę, trumpam norėdami atsipūsti nuo vaikų. Tačiau neilgai trukus sulaukėme uošvio skambučio ir pranešimo, jog vėtra nunešė mūsų namo stogą. Vyras buvo priverstas grįžti. Gimtadienį švenčiau viena, vaikščiodama po Druskininkų mišką, ir vis labiau mano noras būti floriste tvirtėjo. Juk ir mano pavardė, vardas susiję su augalais“, – sakė M. Plukienė.

Šiaulietė kartu su moksleiviais baigė floristikos mokslus Profesinėje mokykloje. Namuose įkūrė studiją, kurioje moteris mokė pirmiausia adventinės ir kalėdinės floristikos, vėliau – vėlimo, tapybos ant šilko ir panašių gražių dalykų.

M. Plukienė jau yra parengusi keletą floristikos parodų. Pernai šiaulietė išleido knygą apie stalo dekoravimą „Kviečiu prie žalio stalo“. Su leidiniu galėjo susipažinti, jį įsigyti ir renginio dalyviai.

Nuo praėjusių metų Miglė Plukienė floristikos meno moko Šiaulių darbo rinkos mokymo centre.

Daugiau: Reguliuojamo aukščio stalas

Autorės nuotr.

ŽVAKĖS: Tiek ant advento, tiek ir ant Kalėdų stalo tinka degančios žvakės.

ADVENTAS: Advento stalas – be blizgučių, ryškių spalvų.

ŠIENAS: Ant Kūčių vakarienės stalo galima į didelį stiklinį indą įdėti šieno, į indo vidurį įstatyti ryškią žvakę. Arba, įstačius vazelę, pamerkti rožių. Iki Naujųjų floristikoje madingos gyvos gėlės.

LYGINTUVAS: Senovinis lygintuvas, pagyvintas ryškiaspalviais apelsinais, sušildytas žvakelių liepsnos ir šviesos – ir toks gali būti stalo dekoras.

KALĖDOS: Kalėdų stalą viešnia siūlė puošti spalvotais burbulais, sudėtais į stiklinį permatomą indą, pagyvintą samanomis, blizgančiais karoliais. Kalėdos turi spindėti.

FANTAZIJA: Stalo dekoravimui galima panaudoti ir tuščius daiginimo indelius. Tereikia tik fantazijos.

VAINIKAS: Advento metui – Advento vainikas, kurio net nebūtina pinti.