Naujausios
Graibstomi ekologiški
„Nejau žmonės nevalgo kiaušinių, jei siaučia koronavirusas? Manau, dar daugiau visko valgo. Mums labai gerai sekasi realizuoti kiaušinius. Net nepatenkiname visų žmonių, kurie prašo parduoti kiaušinių, poreikių, nes laikome per mažai vištų dedeklių“, – tvirtino ekologinio šeimos ūkio savininkė Kristina Gražytė-Satkūnė iš Bimbirių kaimo, Molėtų r. – Kiaušinius pakuojame po šešis ir vežame į Vilniaus parduotuves, kuriose prekiaujama brangia ekologiška ir kita sveikai užauginta, pagaminta produkcija. Už čia pristatytas kiaušinių pakuotes gauname po du eurus. Po tiek pat kiaušinius parduodame ir atvykstantiesiems į ūkį. Auginsime daugiau vištelių dedeklių“, – pažadėjo ūkininkė.
Esą dabar jos šeimos ūkyje – apie 300 vištų dedeklių. Tačiau pelnas ekologiškai auginant vištas kiaušiniams nedidelis. Neretai išlaidos jas auginant net didesnės nei pinigai, gauti pardavus kiaušinius.
Nuostolinga, bet smagu
„Mažiems ūkiams, kaip mūsų, neapsimoka vištų auginti kiaušiniams, nes nuostolinga. Būtų pelninga, jei kiaušinius galėtume parduoti brangiau ir netrūktų žmonių, kurie juos, dar brangesnius nei dabar, galėtų įpirkti. Reikia laikyti tūkstantį arba du tūkstančius vištų dedeklių ir darbą automatizuoti, tada jų auginimo išlaidos bus mažesnės“, – kalbėjo K. Gražytė-Satkūnė.
Tad kodėl ji ketina ekologiškai auginti dar daugiau vištų dedeklių, jei pelno iš kiaušinių nėra ir parama už paukščius, kaip pati sako, labai menka? „Keisti tie ūkininkai... Smagu pačių užaugintų vištų kiaušinius parduoti žmonėms, nors ir nuostolingai“, – teisinosi ūkininkė, pridurdama, jog vištas kiaušiniams ėmė auginti, kad tektų parduoti ne vien savo ūkio ėrieną. Ekologiškai užaugintus jos ūkio ėriukus už labai gerą kainą superkąs kooperatyvas.
Nėra, kiek norėtų
Kupiškio r. Kandrėnų kaime veikiančio Kazlauskų ekoūkio praktika taip pat patvirtina, jog nėra pelninga mažame ūkyje ekologiškai auginti vištas kiaušiniams, nepaisant, kad jų paklausa didelė. Brolių Igno, Stepo Kazlauskų ir jų sesers Kristinos valdomas ekologinis paukštininkystės ūkis klesti, nes labai paklausi ekologiška viščiukų broilerių mėsa ir ją realizuoti nėra nuostolinga. Ūkyje pluša ir kiti šeimos nariai.
„Nemanyčiau, kad per koronavirusą ūkininkai patirs didelių nuostolių. Juk žmonės valgys, kaip valgė anksčiau. Žinoma, galbūt, sumažės produkcijos paklausa arba teks ją vežti vartotojams į namus. Tik duok ekologiškų kiaušinių. Tačiau jų savo ūkyje neturime tiek, kiek vartotojai nori“, – tikino Vaida Kazlauskienė, Stepo žmona.
Esą jų šeimos ekologiniame paukštininkystės ūkyje užaugintų viščiukų broilerių mėsa tiekiama Vilniaus, Anykščių, Kauno parduotuvėms, prekiaujančioms ekologiška ir kita be chemikalų užauginta, pagaminta produkcija.
„Pavyzdžiui, du kartus per savaitę vežame broilerių mėsą į Vilnių – į parduotuves bei sutartu laiku atskiriems vartotojams. Nuolatiniai mūsų ūkio klientai – žmonės, kurie stengiasi sveikai gyventi ir nori sveikos mėsos“, – sakė Vaida.
Susiranda patys
„Mūsų ūkio produkcijos vartotojams rūpi sąlygos, kuriomis ji atsirado, svarbūs net aplinkosauginiai dalykai, tarkime, pakuotė. Todėl, pavyzdžiui, kiaušinius parduodame įdėtus į popierinius maišelius, kad suirtų – neterštų gamtos, – brolienės pasakojimą optimistiškai papildo K. Kazlauskaitė. – Mūsų ūkio paukštienos labai laukia ir vaikų darželiai, dalyvaujantys sveikos mitybos programoje, kurią remia Žemės ūkio ministerija. Kai kurie vartotojai ir parduotuvėlės patys mus susirado ir paprašė produkcijos. Taigi ne mes jų ieškojome. Laikome 700–900 broilerių – vienus skerdžiame, kitus auginame. Per savaitę skerdžiame 50–70 broilerių.“
Pasak K. Kazlauskaitės, jos su broliais valdomame ūkyje kiaušinius deda vos 70 vištų. „Tai tie patys prancūzų „Sasso“ veislės broileriai, kuriuos auginame mėsai“, – sakė ji.
Jonavos r. Narauninkiškių kaimo ekologinio dedeklių ūkio savininkas Arūnas Ševelis teigia, kad kol kas kiaušinius realizuoja sėkmingai. Juos, padėtus 5 tūkst. vištų, tiekiąs į parduotuves, parduodąs turguje ar kepykloms. Pasak ūkininko, kiaušinių savikaina iš tiesų didelė, ypač daug kainuoja pakuotės, lipdukai, logistika. Jo nuomone, rinkai tiekiamų kiaušinių savikaina sumažėtų, jei ūkis būtų didesnis – 20–30 tūkst. dedeklių. Tiek jų yra Vokietijos, Švedijos ekologiniuose ūkiuose.
Nejau ištuštėjo?
Kai kurių smulkių paukštininkystės ūkių savininkai tikino girdėję, jog dauguma Lietuvos didesniųjų paukštynų ištuštėję – juose nevyksta gamyba. Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidentas Vytautas Tėvelis neigia šį gandą. Pasak jo, spalio 1 d. beveik visuose didžiuosiuose šalies paukštynuose vištų dedeklių arba broilerių buvo ne mažiau, o kai kuriuose – net daugiau, nei jų būta pernai tuo pačiu metu.
LPA vadovas neneigia, kad didieji Lietuvos paukštynai kelerius pastaruosius metus susiduria su sunkumais, kurių priežastis – atvežtiniai kiaušiniai ir viščiukų broilerių mėsa. Šįmet sunkumus padidino koronavirusas. Dėl jo didieji šalies paukštynai priversti dar labiau atpiginti savo produkciją – mėsą ir kiaušinius. Mat iš Lenkijos į mūsų šalies prekyvietes privežta dar pigesnės, nei ji kainavo ligi koronaviruso, viščiukų broilerių mėsos. Nemažėja ir pigių latviškų ir ukrainietiškų kiaušinių srautai.
Atvežė perteklių
Kodėl lenkiška paukštiena ir ukrainietiški, latviški kiaušiniai daug pigesni nei tokia pat lietuviška produkcija? Pasak V. Tėvelio, Lenkija užaugina 30 kartų daugiau paukštienos nei Lietuva ir ją tiekia daugeliui šalių. Panašiai pasakytina apie latvius – jų paukštynuose vištos daug daugiau kiaušinių padeda nei Lietuvoje. Kadangi dėl koronaviruso sutriko lenkiškos paukštienos ir latviškų kiaušinių tiekimas į kai kurias Vakarų Europos ir kitas šalis, lenkai ir latviai perteklinę produkciją pigiau iškiša Lietuvoje.
Savo ruožtu mūsų paukštynai taip pat priversti atpiginti produkciją. Tad jie ekonominių nuostolių patiria nepernelyg mažindami ar stabdydami gamybą, o pigiau paduodami paukštieną, kiaušinius.
Gamybos nestabdo
Pasak V. Tėvelio, paukštynuose pernelyg sumažinus arba visai sustabdžius gamybą, ją atkurti pavyks ne greičiau nei per pusantrų metų. Tad geriau dirbti nuostolingai, nei stabdyti gamybą – nustoti veisti ir auginti, skersti paukščius ir realizuoti jų mėsą, kiaušinius.
„Nuo to laiko, kai kovą Lietuvoje atsirado koronavirusas, gamyba lig šiol yra sumažėjusi 2–3 procentais“, – su didžiųjų šalies paukštynų situacija pažindino V. Tėvelis. Pasak jo, šių metų trečiajame ketvirtyje lietuviškų kiaušinių gamyba ir realizacija išsilaikė beveik tokia pati, kokia buvo pernai. Tačiau skaudžiausiai pandemija kirto lietuviškai viščiukų broilerių mėsai, nes, užsidarius daugelio šalių maitinimo įstaigoms, ji tapo joms nebereikalinga. Laimė, išgyventi šalies paukštynams padeda valstybės parama.
Nusprendė Briuselis
Vis dėlto ir valstybė, ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bejėgė stabdyti nesibaigiantį pigių ukrainietiškų kiaušinių srautą į Lietuvą. V. Tėveliui ir jo vadovaujamos LPA nariams apmaudu, kad Ukraina, trečiųjų šalių kategorijos atstovė, kaip lygiateisė dalyvauja Lietuvoje rinkoje, nereikalaujant, kad jos produkcijai būtų taikomi tokie pat griežti gyvūnų gerovės reikalavimai, kokie taikomi ES šalių paukštininkams. V. Tėvelis teigė girdėjęs liudijimų, jog Ukrainos paukštynuose dedeklės laikomos blogesnėmis sąlygomis, tarkime, mažesniuose narvuose, nei reikalauja ES vištų laikymo standartas. Jo laikydamiesi, Lietuvos paukštininkai daug investavo, gerindami dedeklių laikymo sąlygas.
Pasak V. Tėvelio, ukrainietiški kiaušiniai Lietuvoje ir kitose ES šalyse – Briuselio politinis sprendimas, kuriam nepaprieštarausi. Teisę juos eksportuoti išsikovojo viena Latvijos įmonė.
Numuša kainą
„Pigūs ukrainietiški ir latviški kiaušiniai neigiamai veikia lietuviškų kiaušinių kainodarą – numuša kainą. Kai ukrainietiško ar latviško kiaušinio kaina yra tokia, kokia ir jo savikaina – 7 centai, Lietuvos prekybininkai muša vietos gamintojų produkcijos kainą“, – apgailestavo V. Tėvelis, tokią kainodarą vadindamas nesveika. Esą dėl to mūsų šalies paukštininkai patiria daug įtampos.
„Bet verslas yra verslas – be įtampos nepasieisi“, – atsiduso LPA vadovas, ne be pagrindo, pasak jo, girdamas lietuvišką paukštieną. Neva ją, nors šiek tiek brangesnę nei lenkiška, noriai perka tautiečiai. Nėra mėnesio, kad VMVT lenkiškoje paukštienoje neaptiktų salmonelių ir jos neišimtų iš prekybos. Tačiau labai retai tai atsitinka su lietuviška paukštiena.
Be galvos ir neišpjaustytų viščiukų broilerių didmeninė kaina – toji, už kurią gamintojas parduoda, Lenkijoje yra 1 Eur/kg, Lietuvoje – 1,5 Eur/kg.
Apsikeičia kiaušiniais
Pasak V. Tėvelio, iki koronaviruso siautėjimo Lietuvos paukštynai į kitas šalis išvežė apie 40 proc. paukštienos ir apie 30 proc. kiaušinių. Yra užmezgę prekybinius santykius su 30 šalių – Vakarų Europos ir trečiosiomis. Lietuviška paukštiena pasiekia Honkongą, Vietnamą, net Japoniją. Pastaroji ypač pamėgusi lietuviškos vištienos pusgaminius, kuriuos tereikia pasišildyti. Jų neatsisakė nė dabar, per pandemiją.
„Lietuviški kiaušiniai vežami į Latviją, Lenkiją, Estiją, Vokietiją, Vengriją, Daniją, Uzbekiją, Rusijos Federaciją, kitas šalis“, – teigė V. Tėvelis. Esą Latviją mūsų šalies kiaušiniai pasiekia per prekybos tinklą „Maxima“, besiplečiantį į Baltijos šalis.
„Dabar išnaudojame ketvirtadalį gamybinių pajėgumų. Tačiau ekstremalios situacijos nėra. Mūsų įmonės 80 proc. kiaušinių eksportuoja į Vakarų Europą, daugiausia – į Prancūziją, Nyderlandus, Latviją. Bet jie skirti ne prekybai, o industrijai – įmonėms, gaminančioms maisto produktus“, – teigė Ylakių paukštyno, esančio Skuodo r., direktorius Ignas Jonušas ir patikslino, jog jo vadovaujamo paukštyno kiaušiniai eksportuojami skysto pavidalo. Ylakių paukštynas už kiaušinių masės kilogramą ES šalyse gauna 75 centus, o Lietuvoje – 64,7 cento.