Uk­rai­nie­tiš­ka kiau­ši­nie­nė

Zig­mo RI­PINS­KIO nuo­tr.
Ro­lan­das TA­MO­ŠAI­TIS, Kur­šė­nų Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­jas, da­li­ja­si sa­vo re­cep­tu.
"Aš ir ma­no duk­ra daž­nai jį nau­do­jam, – sa­ko po­nas Ro­lan­das. – Tas re­cep­tas ga­lė­tų pri­klau­sy­ti pa­čiai pa­pras­čiau­siai ka­te­go­ri­jai, bet man ypa­tin­gas, nes su­ži­no­jau jį iš sa­vo mo­čiu­tės Ele­nos, ku­ri bu­vo gi­mu­si 1926 m. Uk­rai­no­je, Pol­ta­vos kraš­te, ir mū­sų šei­mo­je vai­kys­tė­je bu­vo daž­nai nau­do­ja­mas. Tai­gi, va­di­nu šį pa­tie­ka­lą uk­rai­nie­tiš­ka Pol­ta­vos kraš­to kiau­ši­nie­ne.

Uk­rai­nie­tiš­ka kiau­ši­nie­nė

Rei­kės: la­ši­nu­kų (bet ko­kių), kiau­ši­nių, grie­ti­nės, pi­pi­rų, drus­kos.

Pa­sip­jaus­tai la­ši­nu­kų ir juos kep­tu­vė­je ap­ke­pi­ni iki ru­du­mo.

Ant ap­ke­pin­tų la­ši­nu­kų įmu­ši 2–3 kiau­ši­nius ir su men­te­le (ar šaukš­tu ar ša­ku­te) tru­pu­tį pa­mai­šai.

Kai kiau­ši­niai bai­gia kep­ti, bū­ti­nai rei­kia už­dė­ti ko­kius du šaukš­tus grie­ti­nės ir dar tru­pu­tį pa­ke­pin­ti. Ga­li­ma dar pi­pi­rų ar drus­kos už­bars­ty­ti, nors ga­li­ma ir ne­dė­ti.

Ir vis­kas. Val­gy­kit su duo­na, su ba­to­nu, su rau­gin­tu agur­ku ar pa­pras­tu po­mi­do­ru – kas kaip iš­ma­no.

Ska­naus!