Be medalių ir sėkmės, bet su viltimi

EPA-ELTA nuotr.
Su kamuoliu - Lietuvos krepšininkas Rokas Giedraitis.
Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė Pa­sau­lio čem­pio­na­tą va­kar bai­gė per­ga­le prieš Do­mi­ni­kos Res­pub­li­ką 74:55 (19:14, 19:10, 14:15, 22:16). Gru­pės rung­ty­nė­se rink­ti­nė įvei­kė Se­ne­ga­lo, Ka­na­dos rink­ti­nes, pra­lai­mė­jo Aust­ra­li­jos ir Pran­cū­zi­jos krep­ši­nin­kams. Su tri­mis per­ga­lė­mis ir dviem pra­lai­mė­ji­mais L gru­pė­je Lie­tu­va užė­mė tre­čią­ją vie­tą, o ga­lu­ti­nė­je įskai­to­je yra 9 vie­to­je. Kaip ver­tin­ti to­kį rink­ti­nės pa­si­ro­dy­mą?
Redakcijos archyvo nuotr.

"Ti­kė­jau, kad į aš­tuo­niu­kę tik­rai pa­tek­si­me"

Vy­gin­tas ALI­ŠAUS­KAS, aist­ruo­lis, krep­ši­nin­kų au­tog­ra­fų ir su krep­ši­niu su­si­ju­sių ženk­le­lių ko­lek­ci­nin­kas, Šiau­lių 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius:

– Lū­kes­čiai vi­sa­da bū­na di­de­li. Iš pra­džių, kai iš­trau­kė bur­tus, kai gru­pė bu­vo pa­va­din­ta mir­ti­nin­kų, kai bu­vo įvar­dy­ta, kiek NBA žai­dė­jų ga­li at­sto­vau­ti rink­ti­nėms, at­ro­dė, kad ga­li bū­ti liūd­no­ka. Bet kai su­dė­tys iš­si­gry­ni­no, ta­po aiš­ku, kas žais už Aust­ra­li­ją, Ka­na­dą, be abe­jo, bu­vo vil­čių, kad tik­rai ei­si­me į ant­rą eta­pą, o pa­skui, ti­kė­jau, kad į aš­tuo­niu­kę tik­rai pa­tek­si­me.

Pir­mo­sios rung­ty­nės tas vil­tis su­stip­ri­no. Bu­vo gra­žus žai­di­mas, vis­kas at­ro­dė kaip ėji­mas į prie­kį.

Iš kar­to gal­vo­jau: jei bus su kuo pro­ble­mų, tai su aust­ra­lais. Man ne­ri­mą kė­lė ir 2014 me­tų Pa­sau­lio čem­pio­na­tas, ku­ria­me pra­lo­šė­me aust­ra­lams, ir Olim­pi­nės žai­dy­nės 2016 me­tais. Ma­niau, rung­ty­nes lai­mės aust­ra­lai, bet ti­kė­jau­si, kad pran­cū­zus ap­lo­ši­me.

O su pran­cū­zais nu­ti­ko taip, kaip ir su aust­ra­lais. Vie­nos ran­kos pirš­tų už­tek­tų su­skai­čiuo­ti, kiek kar­tų lai­mė­jo­me to­kias įtemp­tas pa­bai­gas, kai yra ly­gios rung­ty­nės. To­kios per­ga­lės bu­vo, jei ne­klys­tu, 2015 me­tais prieš Gru­zi­ją, ir 2014 me­tais prieš tur­kus Pa­sau­lio čem­pio­na­te.

Pra­lai­mė­ji­mą pran­cū­zams ga­li­me "nu­ra­šy­ti" ir tei­sė­jų klai­doms, bet žai­di­mas bu­vo per daug ban­guo­tas.

Ki­ta ver­tus, vien tai, kad ga­lė­jo­me dvi­ženk­lius skir­tu­mus pa­nai­kin­ti per pa­kan­ka­mai neil­gus lai­ko tar­pus, ro­do ko­man­dos po­ten­cia­lą.

Ma­no nuo­mo­ne, ir su aust­ra­lais, ir su pran­cū­zais, rei­kė­jo leis­ti iš­ban­dy­ti Ro­ką Gied­rai­tį. Ži­no­ma, da­bar leng­viau­sia kal­bė­ti, kai ma­tė­me, kaip se­kė­si Ro­kui rung­ty­nė­se su Do­mi­ni­ka. Jei jau ve­žė­mės į čem­pio­na­tą, rei­kė­jo duo­ti šan­są.

Rink­ti­nė ne­tu­rė­jo, kas mė­to tri­taš­kius. Bet ku­rio­je ki­to­je ko­man­do­je kiek­vie­nas mė­to tri­taš­kius. Pas mus gal bai­mės jaus­mas bu­vo?

Bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, kad rung­ty­nių su Pran­cū­zi­ja tei­sė­jai bus iš­siųs­ti iš čem­pio­na­to. Ma­nau, kad kaip Pa­sau­lio čem­pio­na­te ar Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se tu­ri žais­ti ge­riau­si ša­lių krep­ši­nin­kai, taip tu­ri tei­sė­jau­ti ir ge­riau­si tei­sė­jai.

Vie­na pu­sė – kva­li­fi­ka­ci­jos sto­ka ir skir­tin­gi pa­gal že­my­nus tam tik­rų tai­syk­lių trak­ta­vi­mo mo­men­tai. Tre­ne­ris Dai­nius Ado­mai­tis per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją pa­sa­kė ir apie ne­si­nau­do­ji­mą per­žiū­ros sis­te­mo­mis. Mes LKL įpra­tę, kad tei­sė­jai nuo­lat bė­gio­ja, žiū­ri. Ma­nau, Pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se ši sis­te­ma tu­rė­tų bū­ti kur kas la­biau nau­do­ja­ma, tuo la­biau, su to­kiu tei­sė­ja­vi­mo ly­giu.

Konk­re­čiu at­ve­ju: kas da­bar ga­li pa­sa­ky­ti, kaip bū­tų bu­vę, jei­gu re­zul­ta­tas – 76:76, ir ka­muo­lį pran­cū­zai iš­si­me­ta iš už aikš­te­lės ri­bų?

At­ro­do, rink­ti­nės su­dė­tis kaip ir su­dė­lio­ta, bet kaž­ko trū­ko. Gal Do­na­to Mo­tie­jū­no? Bet po mū­šio ran­ko­mis ne­be­mo­juo­ja­ma.

Ką iš­skir­čiau iš rink­ti­nės? Šiek tiek nu­vy­lė Do­man­tas Sa­bo­nis. Bet ži­nant jo am­žių ir jau­nat­viš­kas am­bi­ci­jas kau­tis su to­kiais cent­rais – dar vis­kas prieš akis.

La­biau­siai nu­ste­bi­no (ir rung­ty­nės su Do­mi­ni­ka pa­tvir­ti­no) Lu­kas Le­ka­vi­čius. Ma­nau, jam daug da­vė tie dve­ji me­tai "Pa­nat­hi­nai­kos" – bu­vo mie­la ma­lo­nu žiū­rė­ti. Ir Ar­nas But­ke­vi­čius, ir Ed­ga­ras Ula­no­vas mo­men­tais gra­žiai su­žai­dė. Nu­vy­lė Pau­lius Jan­kū­nas, ma­nau D. Mo­tie­jū­nas bū­tų bu­vęs ženk­liai di­des­nis ko­man­dos pa­stip­ri­ni­mas.

Rink­ti­nės tre­ne­ris apie sa­vo atei­tį jau pa­sa­kė, ne­ži­nau, ar jo bus pra­šo­ma pa­si­lik­ti.

D. Ado­mai­čio kal­ba spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je po rung­ty­nių su pran­cū­zais nu­ste­bi­no. Ko ge­ro, ne ma­ne vie­ną, o ab­so­liu­čią dau­gu­mą. Gal­būt ir pa­ts pa­klau­sęs iš ry­to, gal­vo­jo: vel­nias, kas čia taip pa­sa­kė, aš lyg taip ne­sa­kiau. Bet tai, ką jis pa­sa­kė, yra gry­na tei­sy­bė. Sma­gu, kad jis tai pa­da­rė.

Bu­vo la­bai daug ant jo pyks­tan­čių, ra­šan­čių pik­tus ko­men­ta­rus. Bet po ši­tos kal­bos ver­ti­ni­mas kar­di­na­liai pa­si­kei­tė: jei ir ra­šo, kad kaip tre­ne­rio, spe­cia­lis­to ne­ger­bia, bet už tai, ką pa­sa­kė ir ko­kiu bū­du pa­sa­kė, – pa­gar­ba jam.

Po­ten­cia­liai rink­ti­nės tre­ne­riu ga­lė­tų bū­ti Ka­zi­mie­ras Maks­vy­tis. Vy­rų rink­ti­nė­je žai­džia ke­tu­ri jo auk­si­nės rink­ti­nės žai­dė­jai (Jo­nas Va­lan­čiū­nas, Ed­ga­ras Ula­no­vas, Ar­nas But­ke­vi­čius, Ro­kas Gied­rai­tis), jis "Nep­tū­ne" at­gai­vi­no Rei­nal­dą Sei­bu­tį, ku­ris "Žal­gi­ry­je" jau bu­vo nuė­jęs į suo­le­lio ga­lą. Ke­tu­ri žai­dė­jai – treč­da­lis rink­ti­nės.

Ma­nau, Ka­zi­mie­rui reik­tų duo­ti pa­ban­dy­ti, nes abe­jo­ju, ar Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius su­tiks.

Lai­kas sun­kus: Eu­ro­pos at­ran­ki­nės – vie­na pu­sė, bet dar Olim­pia­da ant no­sies. Ma­no šir­dy­je da­bar toks mo­men­tas, kaip iš­trau­kus Pa­sau­lio čem­pio­na­to po­gru­pio bur­tus: gal­vo­ju, kad ga­li bū­ti la­bai su­dė­tin­ga.

Jei rung­ty­nės vyk­tų Lie­tu­vo­je, psi­cho­lo­giš­kai ga­li bū­ti dar sun­kiau, tai pa­ro­dė 2011 me­tų Eu­ro­pos čem­pio­na­tas.

Ga­li at­si­tik­ti taip, kad pir­mą kar­tą ne­pa­tek­si­me į Olim­pia­dą, į To­ki­ją. Na, bet gal krep­ši­nin­kų tri­ju­lės – trys prieš tris – pa­teks. Vi­sa­da rei­kia bū­ti op­ti­mis­tu.

Ir su aust­ra­lais, ir su pran­cū­zais, rei­kė­jo leis­ti iš­ban­dy­ti Ro­ką Gied­rai­tį. Ži­no­ma, da­bar leng­viau­sia kal­bė­ti, kai ma­tė­me, kaip se­kė­si Ro­kui rung­ty­nė­se su Do­mi­ni­ka. Jei jau ve­žė­mės į čem­pio­na­tą, rei­kė­jo duo­ti šan­są.

Redakcijos archyvo nuotr.

"Jei bū­tų praė­ję šį eta­pą, ma­nau, bū­tų bu­vę me­da­liai"

Vai­das PAU­LIU­KĖ­NAS, "Šiau­lių" krep­ši­nio klu­bo tre­ne­rio asis­ten­tas:

– Rink­ti­nės žai­di­mas bu­vo ne­blo­gas. Iš­loš­ta di­de­liais skir­tu­mais, o pra­lai­mė­ta tik var­žy­bų pa­bai­go­je. Sa­ky­čiau, pri­trū­ko ke­lių ge­rų spren­di­mų iš žai­dė­jų, tre­ne­rių pu­sės bei sėk­mės.

Rei­kė­jo su­mes­ti bau­dų me­ti­mus, pa­tai­ky­ti iš pa­to­gių pa­dė­čių ir re­zul­ta­tas bū­tų ki­toks. Dar rei­kė­jo ge­ro le­mia­mo tei­sė­jo švil­pu­ko.

Rung­ty­nės su Se­ne­ga­lu bu­vo už­tik­rin­tos, ko­man­da pa­ro­dė sa­vo po­ten­cia­lą, tik gai­la, kad su Se­ne­ga­lu. Vi­si pa­tai­kė, vi­si lais­vai žai­dė.

Su Ka­na­da ir­gi ne­blo­gos rung­ty­nės bu­vo, bet jau ne to­kios, kaip su Se­ne­ga­lu. Krep­ši­ny­je rei­kia pa­tai­ky­ti. Su Se­ne­ga­lu vi­si pa­tai­kė, o pa­skui pa­tai­ky­mas kaž­ko­dėl "nu­si­mu­šo". Gal­būt var­žo­vų gy­ny­ba ge­res­nė bu­vo, gal­būt kaž­ko­kie psi­cho­lo­gi­niai da­ly­kai.

Su aust­ra­lais pir­mas kė­li­nys bu­vo la­bai blo­gas, o ket­vir­tas – la­bai ge­ras. Pras­ta Lie­tu­vos ko­man­dos žai­di­mo pra­džia aust­ra­lams su­tei­kė pa­si­ti­kė­ji­mo, jie pa­tai­kė su­dė­tin­gų me­ti­mų. Lai­mė­jo ta ko­man­da, ku­ri duo­bių tu­rė­jo ma­žiau ir jos ne­bu­vo to­kios gi­lios.

Su pran­cū­zais rung­ty­nės bu­vo la­bai pa­na­šios: pra­stas pir­mas kė­li­nys, ket­vir­tas vėl ge­ras.

Pri­si­min­ki­me: aust­ra­lų cent­ras Bay­nes įme­tė tri­taš­kį, kai ka­muo­lys at­si­mu­šė į len­tą ir įkri­to, ly­giai taip tri­taš­kį įme­tė pran­cū­zų De Co­lo. O lie­tu­viams – ne­sėk­mė, pra­me­tė bau­das ir iš po krep­šio.

Kiek prie ne­sėk­mės pri­si­dė­jo tei­sė­jai? Su­ti­ki­me, kad bu­vo ir dau­giau ne­ge­rų švil­pu­kų, ne tik lie­tu­viams, bet ir pran­cū­zams. Vi­si pri­me­na tik tą le­mia­mą švil­pu­ką. O le­mia­mas švil­pu­kas ty­lė­jo. Tą pa­ko­men­ta­vo ir tei­sė­jai: tu­rė­jo bū­ti su­stab­dy­tas žai­di­mas, įskai­ty­ti taš­kai. Ta­da, ma­nau, bū­tų bu­vęs priim­tas spren­di­mas pa­keis­ti Jo­ną Va­lan­čiū­ną, kad ne­rei­kė­tų gin­tis prieš jud­res­nius žai­dė­jus. Neaiš­ku, kaip bū­tų pa­si­bai­gu­sios rung­ty­nės – ne­suš­vil­pi­mas kai­na­vo la­bai daug.

J. Va­lan­čiū­nas lo­šė pa­gal sa­vo ga­li­my­bes. Do­man­tui Sa­bo­niui dar trūks­ta pa­tir­ties, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo jė­go­mis. M. Kal­nie­tis tik­rai ge­rai žai­dė, nu­ste­bi­no Lu­kui Le­ka­vi­čius – la­bai ge­rai at­ro­dė. Min­dau­gas Kuz­mins­kas bu­vo šiek tiek už­gož­tas.

La­bai gai­la, kad ne­pa­ban­dė Ro­ko Gied­rai­čio – ma­nau, bū­tų ti­kęs tiek rung­ty­nė­se su aust­ra­lais, tiek su pran­cū­zais. Jis ašt­rus, ga­lin­tis pe­rei­ti į grei­tą puo­li­mą, pel­ny­ti leng­vų taš­kų, ku­rių la­bai trū­ko. Dau­giau ti­kė­jau­si iš Rei­nal­do Sei­bu­čio.

Prieš čem­pio­na­tą gal­vo­jau apie me­da­lius. Drau­giš­kos rung­ty­nės pa­ro­dė, kad ko­man­dos at­mos­fe­ra la­bai drau­giš­ka, žai­dė­jai ge­rai žai­džia, jau­čia vie­nas ki­tą.

Jei bū­tų praė­ję šį eta­pą, ma­nau, bū­tų bu­vę me­da­liai. Gru­pė iš­puo­lė la­bai stip­ri. Daug ly­gių ko­man­dų, to­dėl at­si­ran­da sėk­mės rei­ka­las: kaž­kas tak­tiš­kai ge­riau su­lo­šė, kaž­kas tu­rė­jo tik­rą ly­de­rį, ku­ris vie­nas ga­lė­jo pa­trauk­ti ko­man­dą. Su­ti­ki­me, sep­ty­nios ko­man­dos – la­bai pa­na­šaus pa­jė­gu­mo.

Lie­tu­viai ne­bu­vo "po­pie­riaus fa­vo­ri­tai" nei prieš aust­ra­lus, nei prieš pran­cū­zus, ser­bus, is­pa­nus. Lie­tu­viai nie­ka­da ir ne­ga­li bū­ti pa­gal su­dė­tį fa­vo­ri­tai: jie tik ko­va, no­ru, pro­tu ga­li kaž­ką pa­ro­dy­ti. Da­bar šiek tiek pri­trū­ko, bet kad ko­vo­jo, sten­gė­si – nė­ra ką ir kal­bė­ti.

Vi­si ži­no: vi­sa­da kal­čiau­sias lie­ka tre­ne­ris, jis tu­ri pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę. Dai­nius Ado­mai­tis – ge­ras tre­ne­ris, pa­tys žai­dė­jai sa­kė, jog vis­kas su­dė­lio­ta, pa­ruoš­ta, tik rei­kia su­virš­kin­ti ir iš­pil­dy­ti. Ne­ži­nau, ką ga­li­ma pa­siū­ly­ti į jo vie­tą. Jei Jo­nas Kaz­laus­kas, Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius nei­na – neį­si­vaiz­duo­ju, kas ga­li dar.

Tre­ne­rio pra­trū­ki­mas kau­pė­si – dau­ge­ly­je var­žy­bų ma­tė­si tei­sė­jų spren­di­mai. Tei­sė­jai nea­ti­tin­ka pir­mau­jan­čių ko­man­dų ly­gio: jie ati­tin­ka Do­mi­ni­ką, Se­ne­ga­lą.

Kai pra­de­da žais­ti Pran­cū­zi­ja-Aust­ra­li­ja, Lie­tu­va-Pran­cū­zi­ja, tei­sė­jai ne­be­ga­li at­lik­ti sa­vo dar­bo, jų meist­riš­ku­mas ne toks, koks žai­dė­jų.

Apie 30 ge­riau­sių tei­sė­jų švil­pia Eu­ro­ly­go­je, o FI­BA su Eu­ro­ly­ga konf­lik­tuo­ja. Kai pra­dė­jo švilp­ti tik FI­BA tei­sė­jai, pa­ro­dė sa­vo ly­gį – taip ir ky­la pyk­čiai. Žiū­rė­jau rung­ty­nes su Do­mi­ni­ka – net juo­kas ima.

Ne­be­rei­kia no­rė­ti, kad vi­są lai­ką Lie­tu­vos rink­ti­nė lai­mės me­da­lius – da­bar vi­si žai­džia krep­ši­nį, vi­si tu­ri žai­dė­jų.

Ko­kią pro­gno­zuo­ju rink­ti­nei atei­tį? Jei vi­si su­si­rinks – ge­ra ko­man­da, svar­bu, kad trau­mų ne­bū­tų.

Jau kiek me­tų Lie­tu­vos sėk­mė ne­lan­ko, ti­kiuo­si, per Olim­pia­dą ap­lan­kys. Olim­pi­nį me­da­lį lai­mė­ti sma­giau nei Pa­sau­lio čem­pio­na­to. Lin­kiu, kad taip ir bū­tų ki­tais me­tais.

Kai pra­dė­jo švilp­ti tik FI­BA tei­sė­jai, pa­ro­dė sa­vo ly­gį – taip ir ky­la pyk­čiai. Žiū­rė­jau rung­ty­nes su Do­mi­ni­ka – net juo­kas ima.

Komentarai

miestietis    Ant, 2019-09-10 / 10:47
Čia mūsiškių terbinukų toks stiliukas jau įsišaknijęs iki kaulų smegenų, žaidžiant su lygiaverčiais varžovais- pirmus du kėlinius laksto po aikštę, lyg pirmą kartą matytu kamuolį ir sugeba iki 17 taškų atsilikti, trečią kėlinį pradeda bijoti, kad gaus į kaulus dideliu skirtumu, na o jau paskutinį kėlinį bando atsigriebti, bet kad jau anei kamuolio bepagauna, anei iš užrybio normaliai bepaduoda, anei baudų sumėto ar iš po lanko bepataiko, ir tik agresiją į savus ir aplinką temoka sugeneruoti. Vienžo- nieko naujo pas mus po krepšinio lanku.
Fane    Ant, 2019-09-10 / 11:22
Nėra lyderio komandoje, o treneris galėjo daugiau ne vardais o žaidėjais pasitikėti. Pritariu, kad Giedraičio galėjo būti daugiau
Dar    Ant, 2019-09-10 / 11:55
prisidėjo ir tai, kad vietoje Gebeno ir Bendžiaus važiavo rinktinės ,,garbės" nariai Jankūnas ir Mačiulis. Gal rezultatas būtų ir panašus, tačiau nors ateičiai jauni vyrai turėtų daugiau patirties, ir pasitikėjimo

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.