Ar Laisvei reikalingi paminklai?

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiau­lių po­li­ti­kai spren­džia gal­vo­sū­kį, ko­kiu pa­mink­lu re­konst­ruo­ja­mo­je Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je įam­žin­ti tau­tos lais­vę. Vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se pa­siū­ly­tos idė­jos ne­ten­ki­no mies­to va­dų. Jų vaiz­duo­tė­je ko­vas už lais­vę tu­rė­tų įpras­min­ti obe­lis­kas.
Kaip at­si­ti­ko, jog greit tris­de­šim­tuo­sius me­tus švę­sian­ti mū­sų Lais­vė nuo­lat su­ke­lia dis­ku­si­jų ir įtam­pų dėl jos įpras­mi­ni­mo įvai­rio­se įvai­rių mies­tų aikš­tė­se?

Vil­nius dis­ku­ta­vo dėl pa­mink­lo Lu­kiš­kių aikš­tė­je. Vė­liau vi­sa Lie­tu­va įsi­trau­kė į dis­ku­si­ją, ku­ris pa­mink­las tei­sin­giau at­spin­dė­tų Lais­vės ko­vas – Vy­tis ar par­ti­za­nų bun­ke­ris. Prob­le­ma neišsp­ręs­ta iki šiol. Pa­na­šu, kad aikš­tė liks vi­siš­kai be pa­mink­lo.

Kel­mė pa­mink­lą Lais­vei pa­sta­tė prieš dau­ge­lį me­tų. Dėl to, koks jis tu­rė­tų bū­ti, nie­kas per daug ir ne­dis­ku­ta­vo. Pro­vin­ci­jos žmo­nės pa­si­klio­vė ra­jo­no va­dų ir pa­mink­lo kū­rė­jų sko­niu.

Dis­ku­si­jos ki­lo po to, kai pa­mink­las jau bu­vo pa­sta­ty­tas. "Nei šioks, nei toks, – tuo­met kal­bė­jo mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai. – Pie­no bi­do­nų rin­ki­nys."

Pa­mink­las ne­ti­ko ir la­biau iš­la­vin­tam sko­niui. Me­ta­las dvel­kia šal­čiu. Be to, pa­sta­ty­tas prie­šais di­din­gą baž­ny­čią Lais­vės sim­bo­lis at­ro­do la­bai kuk­lus ir ma­žy­tis.

Pro ša­lį au­to­bu­sais va­žiuo­jan­tys pra­ša­lai­čiai ir dau­ge­lis mies­te il­giau už­si­bū­nan­čių sve­čių iš vi­so ne­sup­ran­ta, kad tai pa­mink­las Lais­vei. Lais­vės ja­me tik tiek, kiek sau lei­do imp­ro­vi­zuo­ti pa­mink­lo kū­rė­jas.

Po pa­mink­lo pa­sta­ty­mo pa­šur­mu­lia­vę ir pa­dis­ku­ta­vę kel­miš­kiai da­bar ap­ri­mo. Pro pa­mink­lą praei­na nė ne­kreip­da­mi į jį dė­me­sio. Nes ja­me tie­siog nė­ra nei mo­nu­men­ta­lu­mo, ku­rio ver­ta lie­tu­vių ko­va už lais­vę, nei gi­les­nės, vi­siems su­pran­ta­mos pra­smės. Ne­bent ji su­pran­ta­ma tik pa­čiam au­to­riui.

Bet ka­dan­gi pa­mink­las su­kur­tas ir pa­sta­ty­tas, te­gu sto­vi. Ne­gi da­bar griau­si?

Be­je, Kel­mės kul­tū­ri­nin­kai bu­vo pa­si­stvė­rę nau­ją idė­ją – mies­to cent­re, ne­di­du­kė­je At­gi­mi­mo aikš­tė­je, pa­sta­ty­ti ki­tą ryš­kes­nį mo­nu­men­tą Lais­vei. Tau­tos stip­ry­bę vaiz­duo­tų sti­li­zuo­tas ąžuo­las. Bū­tų bu­vęs gra­žus Lais­vės įpras­mi­ni­mas. Bet pa­sta­ruo­ju me­tu kal­bos apie tai nu­ri­mo. Biu­dže­te trūks­ta lė­šų.

Kal­bant apie mo­nu­men­tus Tau­tos lais­vei, vi­suo­met dau­giau­sia dis­ku­si­jų su­lau­kia, koks sim­bo­lis tin­ka­miau­sias Lais­vei įpras­mi­nti.

Me­ni­nin­kai, su vi­sa pa­gar­ba jiems ir jų ta­len­tui, ga­li pa­siū­ly­ti pa­čių ne­ti­kė­čiau­sių va­rian­tų, nes jie pa­sau­lį ma­to sa­vaip. Bet mies­tų aikš­tes puo­šian­tys mo­nu­men­tai skir­ti Tau­tos lais­vei.

Tai­gi, sim­bo­lį tu­rė­tų su­pras­ti vi­sa tau­ta. Ir priim­ti­nas tas sim­bo­lis tu­rė­tų bū­ti vi­sai tau­tai, o ne tik vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­joms. Juo­lab, kad ir jos ne­ga­li bū­ti ob­jek­ty­vios ir dėl iš­ma­ny­mo sto­kos, ir kar­tais, de­ja, dėl pa­žin­čių, bla­to, gi­mi­nys­tės ry­šių ar ki­to­kios rū­šies ne­po­tiz­mo.

Kar­tais už di­de­lę kai­ną ga­li bū­ti įbru­ka­mas vi­sai nie­kam ti­kęs kū­ri­nys. Juk Lais­vė pri­gim­dė ne tik gra­žų bū­rį tik­rų ta­len­tin­gų me­ni­nin­kų, bet ir gau­sy­bę me­ni­nin­kus vai­di­nan­čių. Jie pri­si­den­gia mo­der­naus me­no eti­ke­te ir lei­džia sau kvai­lin­ti me­no var­to­to­jus.

Vie­no­je mo­der­naus me­no pa­ro­do­je, ku­rio­je kaip me­no kū­ri­nys bu­vo pa­teik­ti be­to­no bor­te­lis su pri­tvir­tin­tais ra­tu­kais, iš kar­to­no iš­pjaus­ty­ta kaž­ko­kios bū­ty­bės fi­gū­ra ir dar ke­le­tas ak­cen­tų, jų au­to­rių pa­klau­siau, kas yra jų me­no var­to­to­jas. Jie pa­ro­dė į su­si­rin­ku­sių­jų bū­re­lį tarp ku­rių bu­vau ir aš pa­ti, ir pa­sa­kė: "Jūs vi­si". Neiš­ken­čiau neiš­ta­ru­si, jog ant­rą kar­tą į to­kią pa­ro­dą nei­čiau. Bet ma­ne tuoj pat su­draus­mi­no vie­tos kul­tū­ri­nin­kas, leidęs su­pras­ti, jog apie mo­der­nų­jį me­ną rei­kia spe­cia­laus iš­ma­ny­mo.

Ką gi, prieš ap­žiū­rė­da­ma pa­ro­dą bu­vau iš­klau­siu­si pa­skai­tos apie nū­die­nos mo­der­nio­sios skulp­tū­ros kryp­tis ir sro­ves. Ži­no­jau, jog yra ir to­kia ab­sur­do kryp­tis. Bet nuo to ži­no­ji­mo ne­pra­dė­jau kaip me­no kū­ri­niu la­biau ža­vė­tis be­to­ni­niu bor­te­liu su ra­tu­kais. Taip kaip ne­si­ža­viu ir Kel­mė­je pa­sta­ty­tu pa­mink­lu Lais­vei.

Ab­sur­das mū­sų gy­ve­ni­me ap­skri­tai nė­ra po­pu­lia­rus. Gy­ve­ni­mas per trum­pas, kad ab­sur­diš­kiems da­ly­kams ga­lė­tum gaiš­ti lai­ką. Bet ab­sur­do yra – to ne­nu­neig­si.

Lais­vę ga­li pa­vaiz­duo­ti ir rea­lis­tiš­kai, ir sim­bo­liš­kai ir is­to­riš­kai. Žmo­nės, su­si­ki­bę ran­ko­mis Bal­ti­jos ke­ly­je. Lie­tu­vis, ei­nan­tis prieš tan­ką, Sau­sio try­lik­tą­ją. Lais­vę ga­li sim­bo­li­zuo­ti ir paukš­čio skry­dis. Ir gims­tan­tis kū­di­kis. Sup­lė­šy­tas se­na­sis že­mė­la­pis ir ša­lia nau­jas. Lais­vė ga­li tu­rė­ti daug var­dų ir daug vei­dų. Bet ar tik­rai jai bū­ti­nai rei­ka­lin­gi pa­mink­lai?

Juo­lab, kad uni­ver­sa­lų ir drau­ge uni­ka­lų pa­mink­lą su­kur­ti tik­rai ne­leng­va. Juk kiek­vie­nas lais­vę įsi­vaiz­duo­ja­me ki­taip. Vie­ni – kaip lais­vą ju­dė­ji­mą po Eu­ro­pą. Ki­ti – kaip ga­li­my­bes dirb­ti Lie­tu­vai ir sa­vo šei­mai. Tre­ti – kaip ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti Eu­ro­pos lė­šo­mis. Ket­vir­ti – kaip ga­li­my­bę kles­tė­ti ki­tų są­skai­ta. Penk­ti – kaip są­ži­nės ir ti­kė­ji­mo lais­vę. Šeš­ti – kaip lais­vę į vi­so­kias ano­ma­li­jas. Sep­tin­ti – kaip per­lie­ji­mą šal­tu van­de­niu. Ir tik ne­dau­ge­lis – kaip di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę.

O iš tie­sų pir­miau­sia mes tu­rė­jo­me lais­vė­je su­bręs­ti Lais­vei. Iš­siau­gin­ti lais­vę sa­vo pro­tuo­se ir šir­dy­se kaip svei­ką, lai­min­gą kū­di­kį, ku­riuo tu­rė­tu­me pa­grin­do di­džiuo­tis.

Ir mo­nu­men­tus tuo­met sta­ty­tu­me ne abst­rak­čiai Lais­vės idė­jai, o lais­vam, bet at­sa­kin­gam ir tei­sin­gam gy­ve­ni­mui.

Pir­miau­sia mes tu­rė­jo­me lais­vė­je su­bręs­ti Lais­vei.

Komentarai

nu tai    Tre, 2019-07-10 / 11:49
vienas ,,paminklas,, jau stovi ,,akmenine boba,, pries kastonu aleja,tai jis ir galetu vadintis ,,laisves paminklu,,kam dar reik tu paminklu kas 500 metru///
Socialistė    Tre, 2019-07-10 / 13:34
Laisvės pilna to žodžio prasme Lietuvoje tikrai nebėra.Pagalvokite ar žmogus (turiu omenyje ne 8-10% ''naujalietuvių''-sukčių,kombinatorių ir išnaudotojų) kaip tarybmečiu gali laisvai ir beveik nemokamai mokytis,gydytis,poilsiauti,turėti mylimą ir dorai apmokamą darbą,fiziškai ir dvasiškai tobulėti,turėti orią vaikystę,jaunystę,senatvę,nebūti verčiamas bėgti į užsienius ieškoti sotesnio duonos kasnio ir t.t. Tai kur ta laisvė absoliučiai daugumai žmonių? Tad ar reikia tokiai ''laisvei'' paminklų? Tikriausiai labiau tiktų koks tai pasmerkimo simbolis tiems tautos priešams,kurie klestėjusią šalį iki tokio lygio ''nuvarė''.
Laisvas darbo jėgos judėjimas    Tre, 2019-07-10 / 15:09
Man Šiauliuose užtenka ir Nepriklausomybės paminklo Sukilėlių kalnelyje. O jei kam labai knieti pastatyti dar vieną paminklą, tai jis turi būti "Nežinomam emigrantui" : skausmingas jaunos lietuvių šeimos išsiskyrimas oro uoste. Pavaizduota apsiašarojusi motina su vaikeliu, išlydinti vyrą su lagaminu uždarbiauti į užsienį. Per šventes papuošiama ES vėliava...
Kas gali     Ant, 2019-07-16 / 19:41
Laisvei siulau Granitini Jezaus paminkla su 10 dievo isakymu vokieciu anglu Rusu Lietuviu prancuzu Latviu estu kalba. Tai iprasmintu kovos vertybes už laisve
Siulom ideja    Ant, 2019-07-16 / 19:50
Taigi laisvei iamžinti: Siulau Granitine Jezaus skulptura su 10 dievo isakymu Lietuviu ,Rusu,Lenku,vokieciu ,anglu,prancuzu kalba!nevok ,nežudyk irtt.vertybes laisvei.
Romualdas    Pen, 2019-09-20 / 17:31
Kartosiu ,nes manau kad daugelis miestelenu sutiks sioje aiksteje pasodinti LIETUVISKA AZUOLA ,nes tai butu isimintina ir pigu. AZUOLAS-minimas daugelyje tautos padavimu, pasaku ir sakmiu...KVIECIU PALAIKYTI IR PAREKLAMUOTI SIA IDEJA...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.