Jaunuolio mokslo darbai pripažįstami pasaulyje

Asmeninė nuotr.
Moksliniai tyrimai iš Tautvydo Ribinsko pareikalauja daug laiko, kruopštumo ir atidumo.
Aštuoniolikmetis Tautvydas Ribinskas, kurio mokslinis darbas „Dirvinė karpažolė – ekologiška priemonė medienos apsaugai“ pelnė antrąją vietą Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse bei trečiąją vietą Kinijoje vykusiame mokslo ir technologijų inovacijų konkurse CASTIC, kuriame dalyvavo 900 jaunųjų mokslininkų iš 50 pasaulio šalių, gyvena Naujojoje Akmenėje. Vaikinas lanko ne Vilniaus licėjų, o nedidelio rajono centre įsikūrusią Ramučių gimnaziją. Čia atrado savo darbui atsidavusią chemijos mokytoją Vaidilutę Šepkauskienę, kuri jaunajam mokslininkui skiria daug savo asmeninio laiko.
Ir studijuoti Tautvydas ketina ne Kembridže, o Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Nes būtent gimtajame krašte dirbantys mokytojai, „Akmenės cemento“ vadovai, ir Sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, suteikdami sąlygas tyrimams, jaunuoliui iš Akmenės padėjo pasiekti tokių aukštumų. „Aš gaunu viską ir kai kuriais atvejais dar daugiau negu užsienio šalių jaunimas,“– sako jaunasis mokslininkas.

Talentui skleistis padėjo mokytoja

Susidomėjimą mokslu Tautvydas Ribinskas pajuto devintoje klasėje, kai atėjo mokytis į Ramučių gimnaziją. Įkvėpė chemijos mokytoja Vaidilutė Šepkauskienė, sugebėjusi sudominti mokinius palyginti sauso mokslo pamokomis, pastebėti gabius vaikus ir padėti jiems eiti mokslo keliu.

Skirdama daug asmeninio laiko mokytoja rengė Tautvydą olimpiadoms, konsultavo, kai jis pradėjo atlikinėti mokslinius tyrimus. „Mokytoja savo rūpesčiu kartais man atstoja ir mamą“, – gerų žodžių negaili vaikinas, nors už palaikymą ne mažiau yra dėkingas visuomenės sveikatos specialiste dirbančiai savo mamai Gitanai, bei karininkui tėčiui, kurie sudarė sąlygas mokytis ir Vilniaus universiteto jaunųjų chemikų mokykloje „Pažinimas“.

Tautvydas dalyvavo Rusijoje, Briansko mieste, vykusioje konferencijoje „Pirmieji žingsniai į mokslą“. Ten pristatė savo tyrimą apie nendres. Jaunasis mokslininkas nustatė, jog prie vandens telkinių augančios nendrės turi savybę „sugerti“ sunkiuosius metalus ir tokiu būdu apvalyti vandens telkinį. Žiemą, kai užšąla vandens telkiniai, šiuos augalus galima nupjauti ir panaudoti kaip priedą prie biokuro, nes nendrės ir medienos kaloringumas nedaug skiriasi. Taigi, šie daugiamečiai, po nupjovimo vėl ataugantys augalai gali nešti dvigubą naudą.

Už tai, kad išmoko atkreipti dėmesį į gamtą bei joje slypinčius įdomybių klodus, galinčius nešti naudą žmonijai, vaikinas dėkingas savo seneliui Romualdui Gedžiui, kuris jau iškeliavo Amžinybėn. Senelis įkūrė sodybą šalia Kruopių. Buvo girininkas, bitininkas, garbės medžiotojas. Gamta jam buvo tarsi antrieji namai. Ir vaikaičiui Tautvydui, kuris jo sodyboje praleisdavo daug laiko, įdiegė supratimą, jog gamta yra didžiausias žmonijos turtas.

„Su seneliu vaikščiodavome po mišką, ieškodavome žvėrių pėdų įspaudų. Jis buvo ir yra man didžiausias autoritetas“, – pasakoja Tautvydas.

Jaunasis mokslininkas iš Akmenės dalyvavo ir Šveicarijoje vykusiame jaunųjų talentų forume „Pasaulio maistas“, kur jaunimas diskutavo apie maisto švaistymą, žemės ūkio produktyvumo didinimą bei plastiko atliekų tvarkymą.

Dirvinė karpažolė gali pasitarnauti medžiams

Didžiausio pasisekimo sulaukė Tautvydo tyrimas „Dirvinė karpažolė – ekologiška priemonė medienos apsaugai“. Šis jaunojo mokslininko darbas pelnė antrąją vietą Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, bei trečiąją vietą Kinijoje vykusiame mokslo ir technologijų inovacijų konkurse CASTIC, kuriame dalyvavo 900 jaunųjų mokslininkų iš 50 pasaulio šalių.

– Kodėl atkreipėte dėmesį į šią šiukšlynuose ir patvoriuose augančią žolę?

– Dažnai mes nematome, kas po kojom, o ieškome stebuklų ten, kur jų nėra. Žinojau, kad dirvinė karpažolė naudojama turkų, indų, kinų liaudies medicinoje. Ši žolė pasižymi grybelines ligas gydančiu poveikiu. Todėl nusprendžiau pagaminti ekstraktą ir ištirti jo poveikį medieną ardantiems grybams. Priėjau išvados, jog karpažolė galėtų pasitarnauti gaminant natūralius impregnantus. Iki šiol naudojami sintetiniai impregnantai kenkia žmonių sveikatai.

– Atlikdamas tyrimus naudojatės Sveikatos mokslų universiteto laboratorija. Kaip pavyko jaunuoliui iš provincijos ten patekti?

– Prašiau pagalbos kelių universitetų. Daugelis sutiko padėti. Bet man palankiausia buvo Sveikatos mokslų universiteto laboratorija. Bendradarbiauju su Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros mokslininkais. Jie suteikia ne tik reikalingą įrangą bei priemones tyrimui atlikti, bet ir konsultuoja. Daug padeda katedros lektorius Mindaugas Marksa, docentė Asta Kubilienė, katedros vedėjas profesorius Liudas Ivanauskas.

Todėl ir kitiems bendraažmžiams patariu drąsiai komunikuoti, prašyti pagalbos. Mokslininkai suinteresuoti, kad ateitų kuo daugiau iniciatyvių, inovatyvių jaunų žmonių.

– Kaip suderinate mokslą gimnazijoje ir keliones į universiteto laboratoriją?

– Į Kauną dažniausia važinėju per mokinių atostogas ir vasarą. Be to, kartais pasinaudoju „Akmenės cemento“ bandymų laboratorija. Vieną vasarą čia buvo pavykę net įsidarbinti fiziko, mechaninių bandymų laboranto mokiniu.

Žinoma, moksliniai tyrimai pareikalauja daug laiko. Ypač sudėtinga šiemet, kai reikia ruoštis brandos egzaminams, dalyvauti olimpiadose ir toliau dirbti prie mokslinių tyrimų.

Vasaromis, kai daugelis bendraamžių ilsisi paplūdimiuose, aš sėdžiu laboratorijoje ir toliau gilinuosi, tobulinu savo darbus. Tačiau man tai įdomu. Jei panyri į mokslo žinių vandenyną, ten ir pasilieki.

– Ar tikitės savo tyrimo praktinės sėkmės?

– Galbūt mano tyrimais susidomės medienos pramonės įmonės ir pasiūlys bendradarbiauti kuriant natūralų fungicidą.

Lietuva suteikia visas sąlygas tobulėti

Baigęs gimnaziją Tautvydas ketina studijuoti gydomąją mediciną arba biochemiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

„Man gera Lietuvoje, – savo pasirinkimą aiškina jaunasis mokslininkas. – Universitetas man jau dabar gimnazistui nemokamai leidžia naudotis laboratorija, teikia konsultacijas. Gimnazija apmoka kelionės į Kauną išlaidas. Padeda ir vietos įmonė „Akmenės cementas“.

Gimnazija dar neturi modernių laboratorijų, bet turi pedagogus, kurie nukreipia mokinį tinkama linkme. Turėjau retas galimybes dalyvauti konferencijose, forumuose, konkursuose įvairiuose pasaulio kraštuose, susipažinti su kitų šalių jaunaisiais mokslininkais, praplėsti akiratį, įgyti draugų Norvegijoje, Švedijoje, Singapūre, sužinoti, kaip dirba jaunieji mokslininkai Amerikoje, Rusijoje, Kinijoje. Lietuvoje aš gaunu viską, ko man reikia ir galbūt net daugiau negu gaučiau kitose užsienio valstybėse.“

Tautvydas tiki, jog žemės turtų neturinti Lietuva gali išlošti mokslu, inovacijomis ir žmogiškaisiais ištekliais. Mokslas mūsų šaliai gali sukurti laimingą ateitį.

Komentarai

tik tiek    Sek, 2020-03-22 / 23:41
Komentuojančius, aiškiai matyti, šviesa netraukia. Bet, nežiūrint to - daugiau tokios publicistkos!
Virginija     Pir, 2020-03-23 / 16:26
Saunualis. Lietuva gali didziuatis .... .! Sekmes musu gabiam jaunualiui.
kike    Tre, 2020-03-25 / 20:35
Galėtų vaistų nuo viruso tarp žolelių paieškoti. Dar ne taip pasaulis padėkotų.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.