Bibliotekoje – raktų ir spynų kolekcijos dalis

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.
Pir­muo­sius rak­tus ko­lek­ci­nin­kas pa­ger­bė, juos pri­tvir­tin­da­mas prie bius­to ir nu­da­žy­da­mas JNFO_­pir­mi_­rak­tai_LR
Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je veikia rak­tų meist­ro ir ko­lek­ci­nin­ko, jo­niš­kie­čio Ro­mual­do Kli­vio rak­tų ir spy­nų pa­ro­da „At­ra­kink ma­no šir­dį“.

Stik­li­nės vit­ri­nos len­ty­no­se su­dė­ti 96 įvai­rūs se­no­vi­niai rak­tai ir 25-ios spy­nos, ku­rių da­lis – įlei­džia­mų, o li­ku­sios – pa­ka­bi­na­mos. Kai ku­rios jų sve­ria ge­ro­kai dau­giau nei ki­log­ra­mą.

Vie­ną se­niau­sių pa­ka­bi­na­mų spy­nų ženk­li­na dau­giau kaip šimt­me­čio se­nu­mo pa­ga­mi­ni­mo da­ta – 1903 me­tai. Ki­ta – ypač įspū­din­ga – pa­puoš­ta tar­si fa­rao­no vei­du.

Rak­tų is­to­ri­jos pa­čios įvai­riau­sios – kai ku­riuos ko­lek­ci­nin­kas pir­ko, ki­tus jam žmo­nės, iš­gir­dę apie po­mė­gį, do­va­no­jo, su­ra­do per so­cia­li­nius tink­lus. Štai, vie­ną rak­tą at­ne­šė žmo­nės, ra­dę jį Vil­kiau­šio miš­ke, o di­de­lę baž­ny­ti­nę spy­ną at­ve­žė Rus­nės gy­ven­to­jas, nu­si­pir­kęs se­ną so­dy­bą ir tarp se­nų ra­kan­dų ją su­ra­dęs. Kai ku­rie rak­tai yra nuo ūki­nių pa­sta­tų du­rų, ki­ti – nuo krai­čio skry­nių.

Tarp eks­po­nuo­ja­mų­jų bib­lio­te­ko­je akį trau­kia iš In­di­jos par­vež­ta spy­na – žmo­gaus gal­va, R. Kli­vis tu­ri spy­nų ir rak­tų iš Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Vo­kie­ti­jos.

O štai pir­muo­sius du se­no­vi­nius rak­tus, ku­riuos kaž­ka­da paaug­lys­tė­je ra­do kai­me ir iš­sau­go­jo iki šiol Ro­mual­das Kli­vis pri­tvir­ti­no prie iš­raiš­kin­gos skulp­tū­ros bius­to, taip tar­si no­rė­da­mas juos iš­skir­ti iš ki­tų.

Ko­lek­cio­nie­rius ir rak­tų meist­ras sa­ko iš vi­so tu­rin­tis tik­rai dau­giau nei 500 rak­tų, ne­ma­žai ir spy­nų. Ta­čiau ne vi­sus juos ga­lė­tų eks­po­nuo­ti, daug dar su­dė­tų dė­žė­se lau­kia sa­vo lai­ko.

„Rei­kia kiek­vie­ną to­kį daik­tą iš­va­ly­ti, nu­šveis­ti, su­tep­ti. Bū­na, kad žmo­nės pa­ka­bi­na­mas spy­nas, da­žy­da­mi du­ris, tie­siog tais pa­čiais da­žais už­te­pa. Ta­da rei­kia spe­cia­lia me­džia­ga juos nuim­ti, – pa­sa­ko­ja jo­niš­kie­tis ir pri­du­ria: - aš esu la­bai la­bai dė­kin­gas tiems, ku­rie do­va­no­ja rak­tus, spy­nas, be jų ne­bū­tų ir šios pa­ro­dos, ir vi­sos ma­no ko­lek­ci­jos. Juk yra, kas to­kias se­nie­nas tie­siog iš­me­ta ar­ba iš­ve­ža į me­ta­lo lau­žą. Pas ma­ne pa­te­kę jie bus iš­sau­go­ti, tik­rai ne­par­duo­siu“,

Sa­vait­ga­lį, vyks­tant pa­grin­di­nia­me mies­to šven­tės ren­gi­ni­mas, ko­lek­ci­ja bus iš­dė­lio­ta ant bib­lio­te­kos skai­tyk­los pa­lan­gių, kad praei­viai ga­lė­tų ją pa­to­giai ap­žiū­rė­ti.