Naujausios
Šiaulių apskrities žydai amatininkai ir amatai (XVIII a. – XX a. I pusė)
Tarpukariu Šiaulių krašte buvo daug kepyklų, kuriose buvo kepama duona, riestainiai, cukrainiai ir kiti konditerijos gaminiai. Žydai dar kepė macus – neraugintos duonos tradicinius velykinius judėjų paplotėlius. Kepėjai savo gaminius (duoną, riestainius ir kt.) pardavinėdavo savo namuose, kepyklose, krautuvėse ir turguje.
Kepėjai ir kepyklos. Šiauliuose: Ch. Abelevičiaus kepykla Ežero g. 9, A. Abramsono kepykla, Jokūbo Bleichmano Kužių g. 4, Mejerio Bregio Dvaro g. 78 (nuo 1931 m. Kužių g. 3), Falko Chaitino Bažnyčios g.32, Judės Goldšmitienės Trakų g. 33, Leibo Gorono Kauno g., Seinės Gudzinskienės kepykla Tilžės g. 145, Genės Lėjos Karolienės kepykla Trakų g. 45 (dar Tilžės g. 145, 1931 m.), T. Kiopenickienės cukrainė-kepykla „Milštein“ Vilniaus g. 217 (dar Vilniaus g. 134, Vilniaus g. 219), Rochos Levitienės macų kepykla Pašto g., Catkaus Landbergo „Pajūrio“ kepykla Vilniaus g. 165, A. Lendbergo duonos kepykla Tilžės g. 171, L. Lipšicienės macų kepykla Vilniaus g. 169, Zeliko Mazaveckio kepykla „Extra“ Tilžės g. 238, cukrainė-kepykla „Milštein“ Vilniaus g. 217 (dar Vilnius g. 134), Bencelio Peisachavičiaus kepykla „Palanga“, Taubės Peisachavičienės kepykla Basanavičiaus g. 4, Giršo Segalovo kepykla ir cukrainė Vilniaus g. 54 (dar Vilniaus g. 138. Savininkas Giršas Segalovas g. 1889 m., gyv. Šiauliai, Vilniaus g. 138. Kepykla įkurta 1909 m.), Giršo Segalovo macų kepykla Vilniaus g. 138, Chajos Sodinienės kepykla Trakų g., Sitros Šerienės kepykla Vilniaus g. 233, Rivos Veinbergienės kepykla Višinskio g. 6 ir kiti.
Šiaulių krašte: Gruzdžiuose – kepėjas Benius Leibovičius, Joniškyje – Chanės Movšonienės kepykla; Kuršėnuose: I. Jankelovičiaus, Joselio Menčiausko, Joselio Rolio, Chackelio Steino kepyklos; Linkuvoje: Cheinės Šulaitienės; Pakruojyje – Rabinavičiaus kepykla, Žagarėje: Elkės Glazienės kepykla ir kiti.
Kepurininkai, skrybėlininkai ir jų dirbtuvės. Šiauliuose: Maušas Benderis (g. 1922 m. vasario 15 d. Vainute, Tauragės aps.) kepurininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo kepurių dirbtuvėje, Dina Finkelšteinienė (g. 1912 m. lapkričio 10 d. Kelmėje) skrybėlių dirbėja, Glikas Geršonas (g. 1911 m. balandžio 3 d. Šeduvoje) kepurininkas, Ch. Ginšteino kepurių dirbtuvė Varpo g. 22, Abramo Kleino (A. Kleinas g. 1882 m. sausio 4 d. Šiauliuose) kepurininkas) kepurių ir skrybėlių dirbtuvė Varpo g. 27, vokiečių okupacijos metais dirbo dirbtuvėje, Chaimas Kleinas (g. 1915 m. sausio 18 d. Šiauliuose) kepurininkas, Chanos Kleinienės (Ch. Kleinienė g. 1886 m. vasario 18 d. Šiauliuose) kepurių dirbtuvė Varpo g. 29, Tilos Movšovienės (T. Movšovienė g. 1908 m. kovo 21 d. Rygoje. 1939 m. atvyko iš Rygos į Šiaulius) skrybėlių dirbtuvė Vilniaus g. 197, Mirjam Slezinienės (M. Slezinienė g. 1907 m. vasario 5 d .Šiauliuose), Šiauliuose turėjo skrybėlių dirbtuvę Tilžės g. 141 (dar Tilžės g. 110), vokiečių okupacijos metais dirbo pirštinių dirbtuvėje Šiauliuose, Judelio Šero (J. Šeras g. 1894 m. kovo 10 d. Telšiuose) dirbo kepurininku Šiauliuose, jam priklausė kepurių dirbtuvė Varpo g. 32 (dar Varpo g. 25), Chaimo Vatkino kepurių dirbtuvė Varpo g. 37 ir kiti.
Šiaulių krašte: G. Blocho kepurių ir vyriškų skrybėlių dirbtuvė Kuršėnuose; Esteros Vaksaitės –moteriškų skrybėlių dirbtuvė Šaukėnuose, Jochės Karterienės moteriškų skrybėlių dirbtuvėje Žagarėje ir kt.
Kirpėjai, bardaskučiai, kirpyklos, grožio ir kosmetikos salonai. Šiauliuose: Izraelio Bedero kirpykla Tilžės g. 179, Judelio Blecherio vyrų kirpykla Vilniaus g. 110, Zeligo Bliacherio kirpykla Vilniaus g. 162, manikiūrininkė G. Bliumentalienė Tilžės g. 171, Leibos Calelzono kirpykla Vilniaus g. 203, Rozos Civjanienės (R. Civjanienė g. 1891 m. gruodžio 14 d. Rusijoje, Borisoglebske) moterų kirpykla ir kosmetikos kabinetas Vilniaus g. 140, Jofės Faivušo kirpykla Vilniaus g. 165, Chaimas Gleicheris (g. 1920 m. rugpjūčio 20 d. Virbalis, Vilkaviškio aps.) kirpėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo kirpykloje, Motelis Kaplanas (g. 1907 m. gruodžio 13 d. Šiauliuose) kirpėjas, Abraomo. Kirkelio (A. Kirkelis g. 1910 m. spalio 3 d. Šiauliuose. Kirpėjas) kirpykla Dariaus ir Girėno g. 53, Kraftaitės kirpykla Dariaus-Girėno g. (veikė iki 1935 m. birželio 2 d.), Arono Levino vyrų ir moterų kirpykla Vilniaus g. 195 (A. Levinas g. 1894 m. vasario 10 d. Rokiškyje) kirpėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo kirpykloje Šiauliuose, Vulfas Levinas (g. 1917 m. sausio 8 d. Rokiškyje) kirpėjas, M. Levinienės kirpykla Vilniaus g. 130, Berelio Levitano Dariaus ir Girėno g. 34, Dovydo Levitano (D. Levitanas g. 1898 m. sausio 27 d. Šiauliuos. Kirpėjas) kirpykla Vilniaus g. 84, Rachilė Miasnikaitė (g. 1910 m. spalio 10 d. Kelmėje) kirpėja, vokiečių okupacijos metais dirbo kirpykloje, K. Minckerio Tilžės g. 129 (dar Tilžės ir Pagyžių gatvių kampe), B. Rakuzinienės kosmetikos kabinetas Višinskio g. 34, Taubės Rodaitės kirpykla Vilniaus g. 183, Gitės Šabaševičaitės-Rapoportienės (g. 1898 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose. Odos prižiūrėtoja) kosmetikos kabinetas Vilniaus g. 136, Leizerio Šneiderio vyrų ir moterų kirpykla „Gražina“ Dariaus ir Girėno g. 46 (nuo 1939 m.), Zeldė Zaksonienė (g. 1912 m. Lieplaukėje, Telšių aps.) moterų kirpėja, vokiečių okupacijos metais dirbo geto artelėje ir kt.
Šiaulių krašte: Kuršėnuose – Izaoko Bielicko, Kastrilko Flakso, Berelio Gordono, Berko Gordono ir Leibos Kagano kirpyklos; Dovydo Gilevičiaus kirpykla Linkuvoje; pakruojyje – Mejerio Lakšo kirpykla, J. Sandlerio kirpykla Didžioji g. 11, Radviliškyje; Rozės Lezero kirpykla Užventyje. Žagarėje: Zeidė Celelzonytė, G. Gerlingas, Leibo Joffės ir Simono Špico, Šolomo kirpyklos; Benjamino Chaimo Glazerio kirpykla Žeimelyje ir kiti
Klijų dirbtuvės. Šiauliuose: Jokūbo Frenkelio klijų dirbtuvė Šiauliuose, Vilniaus g. 72, Solomo Bermano Vilniaus g. 213 ir kiti.
Knygrišiai ir knygrišyklos. 1913 m. Šiauliuose, Didžiojoje kalėjimo gatvėje, S. Šmuilovo namuose, knygrišyklą ir kaučiukinių antspaudų dirbtuvę turėjo Aronas Oklianskis. Šiaulių įstaigoms ir įmonėms jis gamino antspaudus, fotoateljė žymeklius, atlikdavo knygrišybos užsakymus. XX a. antrajame dešimtmetyje, Didžiojoje kalėjimo gatvėje, Berzo namuose, knygrišyklą turėjo V. Blochas. Ano meto reklamoje apie šią knygrišyklos dirbtuvę rašoma, kad ji atlieka įvairiausius įrišimo darbus, gamina kontorines knygas, segtuvus ir kt.
1920 m. spalio mėnesį prie Šolomo Savičiaus ir Borucho Šumkauskio spaustuvės, Dvaro g. 24, buvo atidaryta I. Levitaso knygų rišykla. Joje buvo atliekami knygų įrišimo darbai. 1921 m. knygų ir kitų spaudos leidinių įrišimo darbus Šiauliuose atlikdavo „Grafikos“ spaustuvei (savininkai Šolomas Savičius ir Boruchas Šumkauskis) priklausiusi knygrišykla, įsikūrusi Dvaro g. 70. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ji persikėlė į Aušros alėją, prieš dabartinį paštą. Knygrišykloje buvo atliekami knygrišystės darbai, gaminami albumai, aplankalai, dėžutės iš kartono ir odos.
1922 m. Šiauliuose, Vilniaus g. 203 įsikūrė Vulfo Levito ir Leibo Goco (Leibas Gocas. g. 1892 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose. Knygrišys, dirbo kartonažo fabrike Šiauliuose) knygrišykla ir kartonažo dirbtuvė, kuri atliko stambesnius knygų kietojo įrišimo užsakymus. Tarpukariu miesto įvairioms bibliotekoms, pavieniam asmenims knygas įrišdavo V. Levito ir L. Goco knygrišykla. 1924 m. sausio mėnesį Šiauliuose, Dvaro g. 30, rūsyje įsikūrė I. Sorensono knygrišykla ir dėžučių dirbtuvė.
1933 m. Vilniaus g. 203 darbą pradėjo V. Levito ir L. Goco knygrišykla, kartoninių knygų ir dėžučių dirbtuvė. Šios įmonės pagrindiniai savininkai buvo Levitas Vulfas, g. 1887 m. ir Leiba Gocas g. 1892 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose). V. Levito ir L. Goco knygrišykla buvo gerai aprūpinta: turėjo popieriaus ir kartono pjovimo, siuvimo, lankstymo, perforavimo ir liniavimo mašinų, auksavimo presą ir kt. Iki 1940 m. Šiauliuose dar veikė Iciko Levitaso knygrišykla ir dėžučių dirbtuvė Tilžės g. 159 ir kiti.
Kojinių dirbtuvės ir verpyklos. Šiauliuose: Basios Bermanienės kojinių verpykla Vilniaus g. 145, Š. Malkino automatinė kojinių dirbtuvė „Karūna“ Tilžės g. 152 (dirbtuvė gaminti kojines ir nosines. Ševelis Malkinas g. 1883 m. Nuo 1937 m. gruodžio 21 d. firma buvo vadinama kojinių dirbtuvė „Korona“ – savininkai Malkinas Ševelis ir Ko, nuo 1939 m. gruodžio 22 d. kojinių dirbtuvė „Karūna“), Beilės Rabinavičienės (B. Rabinavičienė g. 1914 m. gegužės 12 d. Šeduvoje) kojinių dirbtuvė Vilniaus g. 161, Jokūbas Šiflingeris (g. 1919 m. balandžio 8 d. Opolėje, Lenkijoje) kojinių meistras.
Koklių dirbtuvės. Kuršėnuose: R. Ralio Kuršėnuose, Izako Avracho, (g. 1887 m. Mažeikiai, gyv. Laisvės g. 1) koklių dirbtuvė Viekšnių g. 14, Mažeikiuose.
Korsetų dirbtuvės. Šiauliuose: Rašė Abramavičiūtė (g. 1922 m. Mažiekiuose) korsetų siuvėja, Chinos Levitanienės ir Ch. Levito korsetų salonas „Elegance“ Trakų g. 20, Basės Kristalitės korsetų dirbtuvė Vilniaus g. 287, Goldė Melamedaitė (g. 1918 m. spalio 13 d.) korsetų siuvėja, Basė Perecmanienė (g. 1912 m. gruodžio 16 d. Žagarėje) korsetų siuvėja, Michailo Slezino (g. 1892 m. gruodžio 30 d. Šiauliuose) korsetų dirbtuvė, Feodosijos Slezinienės (g. 1899 m. gruodžio 31 d. Odesoje. Atvyko į Lietuvą 1921 m.) medicininių bandažų ir korsetų specialistė, „Richelieu“ rankdarbių dirbtuvė ir korsetų salonas Tilžės g. 141, Roza Švarcaitė (g. 1920 m. balandžio 15 d. Vainutas, Tauragės aps.) korsetų siuvėja, Peros Zeiberienės korsetų dirbtuvė Vilniaus g. 215, Riva Zelcerienė (g. 1912 m. gegužės 14 d. Kėdainiuose) korsetų siuvėja, Zeligmanienės korsetų dirbtuvė ir salonas Vilniaus g. 169 ir kiti.
Kreidos ir gipso dirbtuvės. Šiauliuose: Rachilės Cikinskienės kreidos dirbtuvė „Kreida“ Dvaro g. 47, Gindos Cveigienės (g. 1903 m. kovo 7 d. Kelmėje) gipso dirbtuvė Tilžės g. 106, Judelis Gaitelbandas (g. 1910 m. kovo 30 d. Šiauliuose) kreidos meistras, Abraomo Gaitelbando kreidos dirbtuvė Dvaro g. 52, E. Rabinavičiaus kreidos dirbtuvė Tilžės g. 125 ir kt.
Krosnininkai. Šiauliuose: Šolomas Blochas (g. 1910 m. gegužės 8 d. Šiauliuose), Oskaras Kanas Stoties g. 2, Dovidas Rozenas Pagyžių g. 145, Šubertas Pagyžių g. 62.
Kurpiai. Šiauliuose: Chaimas Begekas (g. 1905 m. vasario 5 d. Šiauliuose. Batsiuvys) turėjo dirbtuvę Vilniaus g. 139, Elija Beras (g. 1884 m. gruodžio 14 d. Šiauliuose) turėjo dirbtuvę Vilniaus g. 103, vokiečių okupacijos metais dirbo batsiuviu dirbtuvėjeJankelis Fainšteinas (g. 1890 m. vasario 15 d. Šiauliuose) kurpius, vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo avalynės kirpėju avalynės fabrike „Batas“ Šiauliuose, Ch. Fainavičius turėjo dirbtuvę Vilniaus g. 118, Jankelis Furmanas (g. 1915 m. kovo 1 d. Šaukėnuose) kailininkas, turėjo dirbtuvę Vilniaus g. 127, Leiba Kacinas kurpius Rygos g. 18, Zelmanas Kaplušas Dvaro g. 67, G. Malerskis Vilniaus g. 114, Izraelis Malkas Basanavičiaus g. 2, I. Ch. Salitonas Vilniaus g. 233 S. Spitolnikas Vilniaus g. 123, Chaimas Strolis Dariaus ir Girėno g. 44, Giršas Šulmanas Varpo g. 6 ir kt.
Laikrodininkai ir laikrodžių dirbtuvės. Šiauliuose vienas geriausių laikrodininkų buvo Dovidas Matematikas (g. 1896 m. rugpjūčio 6 d. Šiauliuose), kurio dirbtuvė nuo 1933 m. vasario mėn. buvo įsikūrusi Bažnyčios ir Vilniaus gatvių kampe 44, o nuo 1937 m. rugpjūčio mėn. persikėlė į Vilniaus g. 179 (Juškaus namai). Jis užsiėmė ne tik laikrodžių taisymu, bet ir jų prekyba.
Įdomu tai, kad tarpukariu Šiauliuose spaudos kioskio bokštelyje (Vilniaus ir Tilžės gatvių kampe) buvo įrengtas Šiaulių miesto savivaldybės laikrodis, bet 1932 m. kilus gaisrui, kioskas gerokai apdegė ir kurį laiką jis buvo be laikrodžio. Laikrodininkas D. Matematikas laikrodį suremontavo ir tų pačių metų liepos mėnesį laikrodis buvo įtaisytas kioske (Laikrodis bus. „Mūsų momentas“, 1932 liepos 17, p. 2).
1937 m. rugpjūčio mėnesį Dovidas Matematikas šventė dvidešimt penkerių metų darbo jubiliejų (Darbo jubiliejus. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 15, p. 1).
1937 m. gruodžio mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ paskelbė, kad „šiauliečiams žinomas laikrodininkas Matematikas savo dirbtuvės vitrinoje iškabino modernišką laikrodį, kurio skalė padalinta į 24 valandas. Laikrodis – elektrinis. Ši naujenybė prie vitrinos sutraukia būrius šiauliečių“ (Laikrodis, rodąs 24 valandas. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 gruodžio 19, p. 3).
Šiauliuose dar taisė laikrodžius šie laikrodininkai ir jų dirbtuvės: Šolomas Bretas (g. 1922 rugpjūčio 22 d. Šiauliuose) vokiečių okupacijos metais dirbo laikrodžių taisymo dirbtuvėje, Chaimas Gurvičius Tilžės g. 157, Aronas Melceris Vilniaus g. 142, Auber Matematikas Vilniaus g. 179, Dovidas Mazuras Vilniaus g. 168, Giršas Mendelsonas Vilniaus g. 211, Leiba Movšovičius Vilniaus g. 167, R. Šachtmanas Vilniaus g. 205, S. ir K. Šapirų laikrodžių dirbtuvė Vilniaus g. 140 (dar S. Šapiro laikrodžių dirbtuvė Vilniaus g. 158), Iseras Šifrisas (g. 1915 liepos 8 d. Tryškiuose, Šiaulių aps.) laikrodininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo Šiauliuose laikrodžių dirbtuvėje, Volovas Mejeris (g. 1900 vasario 3 d. Šiauliuose) laikrodininkas, vokiečių okupacijos metais dirbo metalo dirbinių dirbtuvėje „Fainolit“.
Lentpjūvės. Šiauliuose: G. Gardono lentpjūvė Kauno g. 40 (savininkas Hiršas Gordonas, g. 1893 m.) Z. Gordonienės Kauno g. 40, Moisiejaus Leibavičiaus lentpjūvė Tilžės g. 112a, Šmuelio Dovydo Leibavičiaus (Š. D. Leibavičius g. 1863 m. Šiauliuose., gyv. Tilžės g. 110, Šiauliuose) miško medžiagos sandėlis Šiauliuose, dvi lentpjūvės ir gontų dirbtuvė. Adresas Šiauliai, Tilžės g. 110: Lentpjūvė prie sandėlio Šiauliuose, Tilžės g. 110, lentpjūvė Baltos vienkiemyje., Padubysio val., Šiaulių aps. ir Stiogegėlių dirbtuvė Paryžiaus vienkiemyje., Padubysio val., Šiaulių aps., N. Libino lentpjūvė ir drožlių dirbtuvė Basanavičiaus g. 23, Giršo Sarapinavičiaus lentpjūvė Taikos g. 69.
Šiaulių krašte: Kuršėnuose – S. Grozbardo, Leibo Noteso lentpjūvės; Motelio Kuperio lentpjūvė Padubysio vls. Valonių k.; Meilacho Goldino lentpjūvės Šiaulių g. 48, Radviliškyje; Arono Kušmano lentpjūvė Raudėnų geležinkelio stotis; Ruvelio Melco lentpjūvė Šaukėnuose ir kt.
Limonado, medaus, sulčių ir vaisvandenių dirbtuvės. Šiauliuose: Chonelio Bojaro ir Kloso limonado ir vaisvandenių dirbtuvė (įsteigta 1899 m.) Vilniaus g. 92, Borucho Galperino medaus ir sulčių dirbtuvė Dvaro g. 61, Aiziko Kaplano medaus dirbtuvė Tilžės g. 146, Emanuela Asija Krinkerienė (g. 1902 m. sausio 10 d. Šiauliuose) limonado gamintoja, vokiečių okupacijos metais dirbo miesto limonado dirbtuvėje, Emanuelos Asijos Krinkerienės ir Prano Grinkevičiaus limonado dirbtuvė „Virvytė“ Stoties g. 27 (dar Stoties g. 11), Chaimo Peisachavičiaus limonado dirbtuvė „Vilnius“ Basanavičiaus g. 4, Joselio Rabinavičiaus limonado dirbtuvė Kužių g. 3 ir kiti.
Linų išdirbimo dirbtuvės, verpyklos ir špagato įmonės. Šiauliuose: Icikas Abelskis (g. 1908 m. Anykščiuose) verpėjas, vokiečių okupacijos metais dirbo verpykloje, Aronas Abramsonas (g. 1902 m. rugpjūčio 1 d. Jurbarke) linų šerpimo meistras, Leibos Beršteino linų dirbtuvė Vilniaus g. 143, Jankelio Volpės linų ir pakulų apdirbimo fabrikas Basanavičiaus g. 114 ir kiti.
Fabrikai: 1932 m. Gubernijoje broliai Joselis ir Mendelis Abramsonai atidarė 3 linų apdirbimo fabrikus: „Lietlin“, „Litverp“ ir „Virvolit“. 1932 m. įsteigtas akcinės bendrovės „Šiaulių audiniai“ tekstilės fabrikas „Audiniai“ Stoties g. 2 (savininkai ir akcininkai: Naumas Zilbermanas, Joselis Reznikas, Simonas Vachsas, Icikas Gurvičius). Fabrikas užsidarė 1936 m. sausio mėnesį. Vietoj jo, nuo 1936 m. vasario 8 d. Stoties g. 2 pradėjo veikti tekstilės fabrikas „Šiaulių audiniai“. Jame dviem pamainom dirbo 50 darbininkų.
Joselis Abramsonas testamentu, surašytu 1936 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių I notaro Vladislavo Kavecko paskyrė linų ir pakulų išdirbimo fabriko „Lietlinas“ Gubernija, Šiauliai, įmonės valdytoją iki gyvos galvos savo žmoną Musią Krenicaitę-Abramsonienę (g. 1877). Iki tol firma vadinosi Linų ir pakulų išdirbimas fabrikas „Litlin“.
