Žvilgsnis atgal: apie Latvijos šventes Šiauliuose ir ne tik...

Žvilgs­nis at­gal: apie Lat­vi­jos šven­tes Šiau­liuo­se ir ne tik...

Re­gi­na KVA­ŠY­TĖ

Lapk­ri­tis – lat­vių šven­čių mė­nuo. Šie­met Lat­vi­jos, kaip ir Lie­tu­vos, vals­ty­bei su­kan­ka šim­tas me­tų, tik Lie­tu­vai tai at­kur­tos vals­ty­bės, o Lat­vi­jai – pa­skelb­tos (lat­viai sa­ko – pro­kla­muo­tos) vals­ty­bės ju­bi­lie­jus.

Ta pro­ga ne­ma­žai ren­gi­nių Lat­vi­jo­je, vyks­ta jie ir Lie­tu­vo­je. Da­lis jų skir­ta abie­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių šimt­me­čiams, ki­ti – vi­sų tri­jų (įskai­tant Es­ti­ją). Šiau­liuo­se Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bės die­nai (lapk­ri­čio 18 d.) skir­ti ren­gi­niai taip pat vyks (apie tai dar bus skel­bia­ma), ta­čiau mi­nė­ji­mai bū­da­vo ren­gia­mi ir anks­čiau.

Vie­nas to­kios veik­los ini­cia­to­rių ir vyk­dy­to­jų – 2002 me­tais, be­je, lapk­ri­čio 20 die­ną, įsteig­tas „Bal­tų cent­ras“. Ka­dan­gi or­ga­ni­zuo­ti lie­tu­vių ir lat­vių tau­toms reikš­min­gų su­kak­čių mi­nė­ji­mus yra vie­na iš jo veik­los kryp­čių, gal bus įdo­mu pa­var­ty­ti prieš 15 me­tų pra­dė­tą ra­šy­ti at­si­mi­ni­mų kny­gą?

Pir­mą mi­nė­ji­mą „Bal­tų cent­ras“ su­ren­gė 2003 me­tais, kai Lat­vi­jos Res­pub­li­kai su­ka­ko 85 me­tai. Nau­ja ar­ba jau­na (čia pui­kiai tik­tų lat­viš­kas žo­dis jauns, jun­gian­tis abi reikš­mes), dar me­tų ne­su­lau­ku­si vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja iš­si­kė­lė ga­na am­bi­cin­gą tiks­lą – su­reng­ti ren­gi­nių cik­lą: va­ka­ro­nę, iš­vy­ką ir kny­gų pri­sta­ty­mus. Tie­sa, jė­goms ir ga­li­my­bėms pa­tik­rin­ti pa­grin­di­niu ad­re­sa­tu bu­vo pa­si­rink­ti cent­ro na­riai ir ar­ti­miau­sios ap­lin­kos žmo­nės.

Va­ka­ro­nė­je „Lat­vi­jos įvai­re­ny­bės“ kal­bė­ta apie ke­lio­nes ir ša­lies pa­ži­ni­mą per mais­tą, o vė­liau, kaip de­ra ka­vi­nė­je (va­ka­ro­nė vy­ko ka­vi­nė­je „Kau­kas"), lat­viš­kų pa­tie­ka­lų bu­vo ga­li­ma ir pa­ra­gau­ti. Daug ką ta­da nu­ste­bi­no pil­kie­ji žir­niai (lat­viš­kai pelē­kie zir­ņi), ku­riais ir vė­liau ne kar­tą yra te­kę vai­šin­ti bal­tiš­ko­sios te­ma­ti­kos ren­gi­nių da­ly­vius.

Pir­mo­ji iš­vy­ka bu­vo su­reng­ta į Ry­gą – žiū­rė­ti Piot­ro Čai­kovs­kio ba­le­tą „Sprag­tu­kas“ (po to tra­di­ci­ja ta­po kai­my­nų šven­tės pro­ga va­žiuo­ti į Lat­vi­jos sos­ti­nę ir lan­ky­tis teat­ruo­se). Įvy­ko taip pat 2 lei­di­nių pri­sta­ty­mai. Mo­nog­ra­fi­jos „Bal­tų Faus­tas ir Eu­ro­pos li­te­ra­tū­ra“ pri­sta­ty­mas bu­vo skir­tas aka­de­mi­nei bend­ruo­me­nei ir be­si­do­min­tiems li­te­ra­tū­ra (da­ly­va­vo au­to­rius Sil­vest­ras Gai­žiū­nas). Už­tat ki­to lei­di­nio – „Latvių–lietuvių kal­bų žo­dy­no“ (su­da­ry­to­jas Al­vy­das But­kus, o ren­gė­jas VDU Le­to­ni­kos cent­ras) – ad­re­sa­tas jau bu­vo daug pla­tes­nis.

Pa­si­ro­dęs žo­dy­nas ge­ro­kai pa­leng­vi­no gy­ve­ni­mą ir tiems, ku­rie mo­kė, ir tiems, ku­rie mo­kė­si lat­vių kal­bos, nes tuo me­tu vos ne kaip bib­liog­ra­fi­ne re­te­ny­be te­ko nau­do­tis 1977 me­tų žo­dy­nu. Ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad da­bar šio ir 1995 me­tais iš­leis­to „Lietuvių–latvių žo­dy­no“ me­džia­ga vi­siems lais­vai priei­na­ma ad­re­su www.le­to­ni­ka.lv (rei­kia su­si­ras­ti skil­tį Vārdnīcas, t. y. žo­dy­nai). Dar ir da­bar, praė­jus 15 me­tų nuo pir­mo­jo Lat­vi­jos šven­čių mi­nė­ji­mo, api­ma pa­si­ten­ki­ni­mo ge­rai at­lik­tu dar­bu jaus­mas.

Ju­bi­lie­ji­nės ne­prik­lau­so­my­bės die­nos vi­sa­da su­lau­kia dau­giau dė­me­sio. 2008 me­tais jau pa­vy­ko su­reng­ti „Lat­vi­jos sa­vai­tę Šiau­liuo­se“. Nau­ja, ne­ti­kė­ta, svar­bu – tai pa­grin­di­niai žo­džiai, ku­riais bū­tų ga­li­ma api­bū­din­ti šią sa­vai­tę.

Pir­mą kar­tą Šiau­liuo­se (tur­būt ir Lie­tu­vo­je) per trum­pą lai­ką įvy­ko dau­gy­bė ren­gi­nių, ku­riuos jun­gė no­ras gar­sin­ti Lat­vi­ją ir pa­gerb­ti ją Nep­rik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo 90-me­čio pro­ga bei ge­riau pa­žin­ti kai­my­nus. Tam bu­vo gau­ta pa­ra­ma iš Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų vyk­do­miems pro­jek­tams nu­ma­ty­tų lė­šų ir iš Vals­ty­bi­nės kal­bos agen­tū­ros (Lat­vi­ja).

Vi­są sa­vai­tę ki­no teat­re „At­lan­tic Ci­ne­mas“ bu­vo ro­do­mas vai­dy­bi­nis fil­mas „Ry­gos ka­riai“ (re­ži­sie­rius Ai­ga­ras Grau­ba) (tie­sa, dar ir da­bar ap­mau­du, kad tą­kart ne­daug šiau­lie­čių juo su­si­do­mė­jo).

Uni­ver­si­te­te įvy­ko nuo­trau­kų pa­ro­dos „Lat­vi­jos mo­zai­ka“ (au­to­rė Re­gi­na Kva­šy­tė) ati­da­ry­mas ir lie­tu­vių bei lat­vių poe­zi­jos skai­ty­mai, ku­riuos su­ren­gė stu­den­tų klu­bas „Mū­zy­nas“ (va­do­vė Dan­guo­lė Ša­ka­vi­čiū­tė), taip pat po­kal­bis su ver­tė­ju Sil­vest­ru Gai­žiū­nu apie Zen­tos Mau­ri­nios (Zen­ta Mau­ri­ņa) kny­gos „Trem­ties tra­giz­mas“ ver­ti­mą į lie­tu­vių kal­bą.

Vie­nas pa­grin­di­nių sa­vai­tės ren­gi­nių – šven­ti­nis va­ka­ras „Lat­vi­ja ma­no šir­dy­je“. Ja­me da­ly­va­vo ir pra­ne­ši­mą skai­tė Lat­vi­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Har­di­jas Bau­ma­nis (Har­dijs Bau­ma­nis). Me­ni­ne da­li­mi pa­si­rū­pi­no ak­to­rė Oli­ta Dau­tar­tai­tė, skai­čiu­si gy­vų­jų bal­tų kal­bų ei­les, ir ŠU folk­lo­ro an­samb­lis „Vai­gu­va“ (va­do­vė Dia­na Mar­ti­nai­tie­nė).

Tuo­me­ti­nis am­ba­sa­do­rius H. Bau­ma­nis (1967–2015) pir­mą kar­tą lan­kė­si Šiau­liuo­se, to­dėl bu­vo su­reng­tas jo su­si­ti­ki­mas su mies­to ir uni­ver­si­te­to va­do­vais, su Pre­ky­bos ir pra­mo­nės rū­mų pre­zi­den­tu, taip pat pa­ro­dy­ta ne­se­niai ati­da­ry­ta Šiau­lių are­na ir Kry­žių kal­nas.

Sa­vai­tę už­bai­gė Lat­vi­jos uni­ver­si­te­to Stu­den­tų teat­ras spek­tak­liu pa­gal Au­gus­to Strind­ber­go pje­sę „Fre­ken Ju­li­ja“ (re­ži­sie­rius Vis­val­dis Klint­so­nas) ir bend­ra va­ka­ro­nė klu­be „Juo­nė pa­stuo­gė“, pa­va­din­ta „Mes – bal­tai“, kur mu­zi­ka­vo ŠU folk­lo­ro an­samb­lis „Vai­gu­va“ (va­do­vė Dia­na Mar­ti­nai­tie­nė) ir liau­diš­kos mu­zi­kos an­samb­lis „Jo­nis“ (va­do­vas Pran­ciš­kus Tri­jo­nis). Ga­li­ma sa­ky­ti, kad 2008-ie­ji ta­po tam tik­rais lū­žio me­tais „Bal­tų cent­ro“ san­ty­kiuo­se su Lat­vi­jos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je – jie su­stip­rė­jo ir iš­si­plė­to­jo.

Lat­vi­jos Res­pub­li­kos 95-me­čiui 2013 me­tais Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je su­reng­ta pa­ro­da „Rai­nio sau­lės že­mė“, ku­rioje eks­po­nuo­tos lat­vių ir lie­tu­vių dai­li­nin­kų ple­ne­ro me­tu su­kur­tos lat­vių poe­to Rai­nio vai­kams ra­šy­tų ei­lė­raš­čių iliust­ra­ci­jos. Šio pro­jek­to su­ma­ny­to­ja bu­vo drau­gi­ja „Sēļu pūrs“ ["Sėlių kraitis"] iš Za­sos (Lat­vi­ja) ir ke­ra­mi­kė An­da Sva­ra­nė (An­da Svarā­ne), o tarp vyk­dy­to­jų – dai­li­nin­kai Arū­nas ir Re­da Uo­gin­tai, ir Arū­nas Au­gu­tis.

Pa­ro­dą pa­pil­dė ei­lė­raš­čių teks­tai lat­vių ir lie­tu­vių kal­ba. Vė­liau bu­vo iš­leis­ta šių iliust­ra­ci­jų kny­ga su ei­lė­raš­čiais lat­vių kal­ba ir pri­sta­ty­ta vi­suo­me­nei Ry­go­je, Lat­vi­jos na­cio­na­li­nė­je bib­lio­te­ko­je 2015 me­tais.

Mi­nint ei­li­nes, ne ju­bi­lie­ji­nes, Nep­rik­lau­so­my­bės die­nos šven­tes, taip pat bū­ta įdo­mių ren­gi­nių. No­rė­tų­si iš­skir­ti ke­lis iš jų. 2006 me­tais kar­tu su cho­rais „Bi­čiu­liai“ ir „Stu­dium“ (va­do­vas Sta­sys Ža­la­lis) su­reng­tas iš­kil­min­gas va­ka­ras ŠU Bal­to­jo­je sa­lė­je, ku­rio me­tu pa­skai­tą skai­tė is­to­ri­kas Arū­nas Gu­mu­liaus­kas, o kon­cer­ta­vo abu cho­rai ir pia­nis­tė iš Lat­vi­jos že­mės ūkio uni­ver­si­te­to (Jel­ga­va) Nuo­ra Lū­sė (No­ra Lū­se). Va­ka­rą ve­dė Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rė Sil­vi­ja Po­vi­lai­ty­tė. To mi­nė­ji­mo su­ma­ny­to­jas bu­vo cho­ras „Bi­čiu­liai“, o „Bal­tų cent­ras“ – jo par­tne­ris.

Ne vie­nas Nep­rik­lau­so­my­bės die­nai skir­tas ren­gi­nys yra bu­vęs vie­naip ar ki­taip su­si­jęs su kny­go­mis. 2011 me­tais įvy­ko su­si­ti­ki­mas su žy­mia lat­vių poe­te ir ra­šy­to­ja, ro­ko ope­rų lib­re­tų au­to­re Ma­ra Za­ly­te (Māra Zālīte). Jos kū­ry­ba tu­rė­tų bū­ti ne­blo­gai ži­no­ma Lie­tu­vo­je, nes pa­gal pje­ses „Mar­ga­ri­ta“ ir „Že­mės mo­kes­tis“ bu­vo pa­sta­ty­ti spek­tak­liai Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos teat­re (rež­sie­rius All­bi­nas Kė­le­ras). Be­je, Mar­ga­ri­tos vaid­mens at­li­kė­ja As­ta Prei­dy­tė 2006 m. įver­tin­ta Sce­nos kry­žiu­mi už ge­riau­sią mo­ters vaid­me­nį. Tais pa­čiais me­tais M. Za­ly­tės „Mar­ga­ri­ta“ iš­leis­ta at­ski­ra kny­ga, o 2016 me­tais lie­tu­vių kal­ba pa­si­ro­dė ro­ma­nas „Pen­ki pirš­tai“ (ver­tė­ja Eri­ka Drun­gy­tė).

2016 me­tais bu­vo su­reng­tas iš­skir­ti­nis dvie­jų poe­tų ir ver­tė­jų Vla­do Bra­ziū­no ir Knu­to Sku­je­nie­ko dvie­jų da­lių va­ka­ras. Pir­miau­sia Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta V. Bra­ziū­no nuo­trau­kų pa­ro­da „Eu­ro­pie­ti, au­gęs pa­čia­me pa­lie­tu­vy“, skir­ta Knu­to Sku­je­nie­ko 80-me­čiui, o vė­liau Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je – poe­zi­jos va­ka­ras „Bal­tų prie­dai­nės“. Ir V. Bra­ziū­nas, ir K. Sku­je­nie­kas skai­tė ei­lė­raš­čius, dai­na­vo cho­ras „Po­li­fo­ni­ja“, kank­lė­mis gro­jo Že­my­na Trin­kū­nai­tė, o apie poe­tų teks­tus kal­bė­jo kal­bi­nin­kas Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Skir­man­tas Va­len­tas.

Moks­li­nių kny­gų pri­sta­ty­mas bu­vo vie­nas iš pa­grin­di­nių įvy­kių 2015 me­tais. Nes be­veik vie­nu me­tu die­nos švie­są iš­vy­do du Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­to bal­tis­ti­niai lei­di­niai – Lau­ros Lau­ru­šai­tės mo­nog­ra­fi­ja „Tarp nos­tal­gi­jos ir mi­mik­ri­jos. Lie­tu­vių ir lat­vių po­ka­rio išei­vi­jos ro­ma­nai“ ir rin­ki­nys „Bal­tiš­ka, tau­ti­nė, re­gio­ni­nė sa­vi­mo­nė bal­tų li­te­ra­tū­ro­se ir kul­tū­ro­se“.

Jų pri­sta­ty­ti at­vy­ko moks­lo dar­buo­to­jai iš Vil­niaus ir Šiau­lių: Lau­ra Lau­ru­šai­tė, Vig­man­tas But­kus, Manf­re­das Žvirgž­das, Dan­gi­ras Ma­čiu­lis ir Skir­man­tas Va­len­tas. Tų me­tų šven­tės mi­nė­ji­mas iš­si­sky­rė vie­nu ne­ti­kė­tu ak­cen­tu – į „Bal­tų cent­rą“ at­vy­kę LRT žur­na­lis­tė Li­di­ja Jan­kaus­kie­nė ir ope­ra­to­rius Al­gi­man­tas Ja­ku­baus­kas trans­lia­vo lai­dos „La­ba die­na, Lie­tu­va“ žiū­ro­vams mū­sų uni­ver­si­te­to stu­den­čių En­ri­kos Va­lan­čiū­tės ir Vik­to­ri­jos Raš­tu­ty­tės bei cent­ro va­do­vės Re­gi­nos Kva­šy­tės svei­ki­ni­mą Lat­vi­jos šven­tės pro­ga.

Praė­ju­siais me­tais Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bės die­nos mi­nė­ji­mas bu­vo su­sie­tas su „Bal­tų cent­ro“ 15 me­tų su­kak­ties mi­nė­ji­mu. Ta pro­ga bu­vo ga­li­ma ap­žiū­rė­ti nuo­trau­kų ir pla­ka­tų pa­ro­dą „Bal­tų cent­rui 15: sve­čiai ir ren­gi­niai“ ir da­ly­vau­ti šven­ti­nė­je po­pie­tė­je. Į ją at­vy­ko Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos am­ba­sa­dų at­sto­vai, taip pat drau­gai ir par­tne­riai iš Lat­vi­jos – Daug­pi­lio, Jel­ga­vos, Ry­gos, su ku­riais per vi­sus gy­va­vi­mo me­tus nu­veik­tas ne vie­nas bend­ras dar­bas. Cent­rą su su­kak­ti­mi ir Lat­vi­ją svei­ki­no kank­li­nin­kių an­samb­lis „Sun­ny“ (va­do­vė Kris­ti­na Kup­ry­tė).

Svar­bia šven­čių mi­nė­ji­mų da­li­mi, kaip jau sa­ky­ta, „Bal­tų cent­ro“ na­riams yra ta­pu­sios iš­vy­kos į Lat­vi­ją. Vi­sa­da bū­na lan­ko­ma­si ir teat­ruo­se – žiū­rė­tos ope­ros ir ba­le­tai, taip pat Ru­sų dra­mos bei Na­cio­na­li­nio teat­ro spek­tak­liai. Bū­tent Na­cio­na­li­nio teat­ro lan­ky­mas reikš­min­gas dar dėl vie­nos prie­žas­ties: ta­me pa­sta­te 1918 me­tų lapk­ri­čio 18 d. bu­vo pa­skelb­ta Lat­vi­jos Res­pub­li­ka. O vie­nos iš iš­vy­kų me­tu bu­vo pa­si­nau­do­ta ga­li­my­be ap­žiū­rė­ti nau­ją­ją Lat­vi­jos na­cio­na­li­nę bib­lio­te­ką. Ka­dan­gi Ry­go­je šven­čių pro­ga jau nuo 2008 me­tų ren­gia­mi švie­sų fes­ti­va­liai „Sta­ro Rīga“ [Šviečia Ryga], ap­žiū­rė­ti jo ob­jek­tus mies­te taip pat bū­na įdo­mu.

Su­si­ti­ki­mai, pa­ro­dos, įvai­rūs pro­gi­niai ren­gi­niai ski­ria­mi vi­siems, kam ar­ti­ma Lat­vi­ja (in­for­ma­ci­jos apie ren­gi­nius skel­bia­ma spau­do­je), o or­ga­ni­zuo­jant iš­vy­kas pir­miau­sia gal­vo­ja­ma apie cent­ro na­rius ir stu­den­tus, ku­rie tuo me­tu stu­di­juo­ja lat­vių kal­bą, li­te­ra­tū­rą ir kul­tū­rą (li­tua­nis­tams Šiau­lių uni­ver­si­te­te bū­da­vo dės­to­mi net ke­li da­ly­kai).

Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad stu­den­tai yra ren­gę ir Lat­vi­jos šven­čių mi­nė­ji­mus, pa­vyz­džiui, pa­kvie­tė į imp­ro­vi­zuo­tą „Ke­lio­nę po Lat­vi­ją“ (2009 m.), ku­rios me­tu su­pa­žin­di­no su Lat­vi­jos kul­tū­ri­niais et­nog­ra­fi­niais re­gio­nais ir įdo­miau­sio­mis vie­to­vė­mis.

Tą­kart Jo­va­ro pa­grin­di­nės mo­kyk­los pa­stan­go­mis „Bal­tų cent­re“ bu­vo su­reng­ta ir Ry­gos šiau­rės ša­lių (lat­viš­kai Zie­meļ­vals­tu) gim­na­zi­jos mo­ki­nių pie­ši­nių pa­ro­da. 2010 me­tais ren­gi­ny­je „Lat­viai ir lie­tu­viai: įvaiz­dis ir kul­tū­ra“ stu­den­tės nag­ri­nė­jo įvai­rius teks­tus, ku­riuo­se kal­ba­ma apie abie­jų tau­tų san­ty­kius ir jų at­spin­džius ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se.

„Bal­tų cent­rui“ vie­nam bū­tų sun­ku įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mus, to­dėl pa­dė­kos žo­džiai ski­ria­mi su­ti­ku­siems bū­ti rė­mė­jais ar par­tne­riais (kar­tais par­tne­riu yra bu­vęs cent­ras). Vi­sus iš­var­din­ti ne­bū­tų leng­va, ta­čiaus ke­lis pa­mi­nė­ti vis dėl­to no­rė­tų­si.

Di­des­ni ren­gi­niai ne­bū­tų įma­no­mi be Šiau­lių uni­ver­si­te­to ir jo bib­lio­te­kos, Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus, o in­for­ma­ci­jos apie ren­gi­nius ir jų ap­žval­gų sklai­da – be dien­raš­čio „Šiau­lių kraš­tas“. Sva­riai yra pri­si­dė­jęs bend­ra­dar­bia­vi­mas su mo­kyk­lo­mis.

Be jau mi­nė­tų pa­vyz­džių, dar bū­tų ga­li­ma iš­skir­ti Šiau­lių ir Ry­gos jau­nų­jų tech­ni­kų cent­rų 2005 me­tais Vil­niaus gat­vės vit­ri­no­se eks­po­nuo­tą Ry­gos jau­nų­jų tech­ni­kų cent­ro auk­lė­ti­nių dar­bų iš le­go konst­ruk­to­rių pa­ro­dą Han­so Kris­tia­no An­der­se­no pa­sa­kų mo­ty­vais.

Lat­vi­jos Nep­rik­lau­so­my­bės die­nai skir­tų ren­gi­nių Šiau­liuo­se bū­ta ne­ma­žai, kaip ir nuo­la­ti­nių jų ren­gė­jų. To­dėl svar­biau­sia, kad kiek­vie­nas ga­lė­tų pa­si­rink­ti (ras­ti) tai, kas la­biau­siai do­mi­na, ati­tin­ka veik­los po­bū­dį ir, kas ne ma­žiau svar­bu, tin­ka pa­gal lai­ką.

No­rė­tų­si, kad pir­mo­jo šimt­me­čio pro­ga pa­var­ty­ta „Bal­tų cent­ro“ at­si­mi­ni­mų kny­ga (gal ver­ta pa­var­ty­ti ir as­me­ni­nes – pri­si­min­ti, ar ir kaip švęs­tos ar­ti­miau­sių kai­my­nų šven­tės), tap­tų pa­ska­ta ženg­ti į ant­rą­jį šimt­me­tį su dar di­des­niu no­ru pa­žin­ti Lat­vi­ją.

„Bal­tų cent­ro“ ar­chy­vo nuo­tr.

„Lat­vi­jos sa­vai­tės Šiau­liuo­se“ šven­ti­nė va­ka­ro­nė „Lat­vi­ja ma­no šir­dy­je“. Kon­cer­tuo­ja „Vai­gu­va“. 2008 me­tai.

Vla­do Bra­ziū­no nuo­trau­kų pa­ro­dos, skir­tos Knu­to Sku­je­nie­ko 80-me­čiui, ati­da­ry­mas Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je. Iš kai­rės: Knu­tas Sku­je­nie­kas, In­ta Sku­je­nie­cė, Re­gi­na Kva­šy­tė ir Vla­das Bra­ziū­nas. 2016 me­tai.

Poe­tė ir ra­šy­to­ja Ma­ra Za­ly­tė prieš ren­gi­nį „Bal­tų cent­rui“ do­va­no­ja kny­gas su au­tog­ra­fais. 2011 me­tai.

Pir­mo­ji „Bal­tų cent­ro“ na­rių ir drau­gų iš­vy­ka į Ry­gą. 2003 me­tai.

Pa­ro­da „Bal­tų cent­rui 15: sve­čiai ir ren­gi­niai“. Iš kai­rės: Juo­zas Pab­rė­ža, Re­gi­na Kva­šy­tė, Lo­re­ta Sun­gai­lie­nė, Po­vi­las Gir­de­nis. 2017 me­tai.

„Bal­tų cent­ro“ na­riai ir stu­den­tai prieš spek­tak­lį „Ka­ba­rė“ prie Na­cio­na­li­nio teat­ro pa­sta­to, kur 1918 me­tų lapk­ri­čio 18 die­ną bu­vo pa­skelb­ta Lat­vi­jos Res­pub­li­ka. 2015 me­tai.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Lie­tu­vių kal­bo­ty­ros ma­gist­ro stu­di­jų pro­gra­mos stu­den­čių su­reng­ta po­pie­tė „Lat­viai ir lie­tu­viai: įvaiz­dis ir kul­tū­ra“. 2010 me­tai.

„Lat­vių-lie­tu­vių kal­bų žo­dy­no“ pri­sta­ty­mas „Bal­tų cent­re“. Iš kai­rės: Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to at­sto­vai Li­nas Bu­lo­ta (pro­rek­to­rius), Ol­ga Lia­ha, Al­vy­das But­kus (Le­to­ni­kos cent­ro va­do­vas), Kris­ti­na Vais­va­la­vi­čie­nė. 2003 me­tai.