Naujausios
Skiltis
Zubovų kelias
Vytautas KIRKUTIS
Važiuojame Zubovų keliu. Iš Aleksandrijos į Ginkūnus, iš Naisių į Dabikinę, iš Medemrodės į Mirskiškes, iš Bubių į Kurtuvėnus, Šiauliuose – nuo Didždvario mokyklos į Universiteto Menų fakultetą... Ir dar galėtume minėti ne vieną vietą, kur tas kelias užsuka. Tai vis Zubovų keliai su kryžkelėmis, atsišakojimais, vingiais ir mažais keliukais.
Keliai, kuriais jie Lietuvoje keliavo beveik du šimtus metų, įkurdami dvarus, mokyklas, sodindami ir prižiūrėdami parkus, remdami švietimą, kultūrą, lietuviškos spaudos draudimo metais padėdami knygnešiams, telkdami ir skatindami mūsų krašto šviesuolius, kviesdami juos į gegužines, vystydami žemės ūkį ir rengdami žemės ūkio parodas.
Dviejų šimtų metų Zubovų kelias (prasidėjęs 1795 metais) – nuo Rusijos imperinių tikslų vykdytojų iki Lietuvos patriotų. Platono Zubovo valdas Lietuvoje paveldėjo brolis Dmitrijus Zubovas, kuris laikomas grafų Zubovų giminės Lietuvos šakos pradininku. Jo sūnaus Nikolajaus (Mikalojaus) Zubovo palikuonys susigiminiavo su Lietuvos bajorais, rėmė tautinį lietuvių judėjimą, pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla.
Važiuojame Zubovų keliu, nes šiemet rugsėjo mėnesį Europos paveldo diena Šiaulių krašte buvo skirta mąstyti apie Zubovus ir jų palikimą. Apie paveldo išsaugojimą. Apie istorijos priminimą. Trys autobusai – daugiau kaip šimtas žmonių, pakviesti Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio, Akmenės, Šiaulių mieto ir rajono paveldosaugininkų, paskyrė vieną dieną Zubovams prisiminti.
Nesutikčiau su tais, kurie sako, kad Zubovų giminė Šiauliuose ir Šiaulių krašte šiuo metu visai pamiršta. Tačiau nedžiūgaučiau ir su tais, kurie mano, jog padaryta daug. Kažkas, kažkur... Šiek tiek... Daugiau ar mažiau... Fragmentiškai. Malonu matyti nesunykusius restauruotus ir pritaikytus šių dienų poreikiams Didždvario Šiauliuose pastatus, kai kuriuos buvusių dvarų statinius Ginkūnuose, Naisiuose, Bubiuose.
Prasminga veikla, prisidedant prie Zuboviados, garsėja Šiaulių „Aušros“ muziejus. Iki šiol prisimena 2007 metais vykęs tarptautinis solidus renginys „Grafai Zubovai. Paveldas ir veikla Lietuvoje ir Latvijoje“. Zubovai nepamirštami Šiaulių universiteto dėstytojų ir studentų istoriniuose tyrinėjimuose, referatuose, kursiniuose darbuose.
Gausią medžiagą apie Zubovus yra surinkę istorikė ir muziejininkė Irena Nekrašienė, žurnalistas ir kraštotyrininkas Vytautas Veteikis, kiti bei Šiaulių rajono Ginkūnų S. ir V. Zubovų pagrindinės mokyklos muziejus.
Važiuojame Zubovų keliais ir suprantame: daug dar reikia padirbėti, kad turėtume išsamius Zubovų giminės istorijos tyrimus, kad galėtume bent minimaliai sutvarkyti (restauruoti, pritaikyti šiandienos poreikiams) buvusius jų dvarus, parkus, galų gale – galėtume į rankas paimti išsamią (gal net kelių tomų) šios giminės istorijos kelius atspindinčią ir analizuojančią monografiją.
Istorijos keliai vingiuoti. Ne tiesesni ir atminimo keliai.