Naujausios
Žmoguje reikia auginti vertybes
Naisių vasaros teatras, Baltų dievų muziejus Naisiuose, šimtai tūkstančių egzempliorių knygų vaikams ir suaugusiems, muzikos festivaliai – visa tai vieno žmogaus – verslininko, politiko ir mecenato Ramūno Karbauskio lėšomis ir idėjomis sukurti darbai.
Kodėl R. Karbauskis perka ne malūnsparnį sau, o knygas vaikams? Kodėl į Naisių vasaros teatro spektaklius ne pardavinėja bilietus, o dalija kvietimus veltui? „Pinigus reikia dėti į tai, ką gali pakeisti“, – įsitikinęs mecenatas.
Apie tai ir kalbamės su Ramūnu KARBAUSKIU.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kad nebečiuožtume žemyn
– Turtingi žmonės Lietuvoje perka restoranus, malūnsparnius. Jūs kuriate teatrą, rengiate festivalius, steigiate muziejus. Kodėl tai darote?
– Auklėjimas. Ryšys su knyga. Grožio suvokimas: jei gražu tik tau vienam, ar tai tikrai yra gražu?
Lietuvoje labai nemėgstami turtingi žmonės. Susiduriu su tuo ir aš. Kartais, kai žmogus manęs nepažįsta, bet žino, kad esu turtingas, jaučiu iš jo negatyvią nuomonę apie save. Bet pradedi kalbėtis ir viskas pasikeičia. Naisiuose neigiamas turtingo žmogaus įvaizdis sulaužomas visiškai.
Esu patriotas, prigimtimi – tautininkas. Kai gyveni visuomenėje, kurioje daugelis žmonių savo šalies nebemyli, nes kultūriškai nutolo nuo jos, supranti, kad norint šią situaciją pakeisti, reikia tai keisti pačiam. Čiuožiant žemyn prieisim tam tikrą ribą, kai žmonės jau neberas jokio motyvo, kodėl čia verta gyventi.
– Nutarėte keisti gyvenimą čia būtent per kultūrą. Juk ji neatsiperka iš karto, neduoda nieko materialaus?
– Naisių vasaros teatras, muziejai ir visa kita atsirado ne todėl, kad aš pinigų neturiu kur dėti. Aš savimi, savo vaikais, šeima pasirūpinau. Natūraliai kilo klausimas, o ką aš gero galiu padaryti, po savęs palikti? Ambicija yra, kad kada nors vaikaičiai, provaikaičiai pasakytų – buvo toks mūsų senelis.
Aš taip pat atsirėmiau į savo tėvo Česlovo Karbauskio, kurį daugybė žmonių vertina, darbus. Aš suprantu: jeigu aš taip stengsiuosi, galbūt ir mane kada nors taip vertins. Aš suprantu, kad galiu daugiau, nei tėtis galėjo padaryti, nes tam turiu daug daugiau galimybių. Mano vaikai galbūt turės dar daugiau galimybių, svarbu, įskiepyti jiems norą kažką padaryti dėl visų. Vaikams reikia paaiškinti, kad savanaudiškumas – viena žemiausių žmogaus savybių.
Kultūra negali atsipirkti. Reikia visa tai perkelti asmeniškai nuo savęs į kitą plotmę – valstybę, tautą. Jeigu to nesuvoksi – remti kultūrą bus tuščias reikalas. Būtent dėl to tiesioginio neatsipirkimo verslininkai, kaip ir pati valstybė, beveik neremia kultūros.
Švieskime vaikus
– Naujausi jūsų projektai susiję būtent su vaikais ir jų švietimu. Kodėl matote tame prasmę?
– Jeigu manęs klausia, kaip spręsti emigracijos, nusikalstamumo, alkoholizmo bėdas, visada atsakau – per vaikus. Tikėtis, kad mes galime jau susiklosčiusią kartą pakeisti, sunku. Tikiu, kad į vaikus pirmiausia reikia investuoti keičiant jų mąstymą. Naisiai keitėsi ir keisis, nes kaimo vaikai jau nuo darželio yra pripratę ne laužyti, o sodinti.
Naisių kaime beveik visuose namuose daug knygų. Namų bibliotekų istorija Naisiuose prasidėjo prieš maždaug 40 metų, mano tėčio laikais, kai geriausios melžėjos, mechanizatoriai, kombainininkai už gerą darbą dovanų gaudavo knygų. Į Naisius atvažiuodavo daug rašytojų, poetų. Bet kurioje Naisių kaimo sodyboje rasite knygų su žinomiausių šalies rašytojų, poetų autografais.
Mes visi Naisiuose, taip pat ir aš su broliu (Mindaugas Karbauskis – vienas garsiausių lietuvių režisierių, Maskvos akademinio Majakovskio teatro meno vadovas – R. Ž.), augome tokioje aplinkoje. Brolis pagal savo nuopelnus pasauliniam teatrui nelabai turi analogų, nors jam dar tik 40 metų. Jis jau yra laimėjęs keturias "Auksines kaukes" – tai teatro meno "Oskarai". Tiek nėra laimėjęs niekas, net ir Rusijoje, kurios teatras laikomas pačiu geriausiu teatru pasaulyje.
Brolis visada primena, kad yra kilęs iš lietuviško kaimo. Naisių literatūrinės tradicijos – literatūros muziejus kaime, Zigmo Gėlės – Gaidamavičiaus premija, formavo visų mūsų sąmonę. Kai atvažiuoja jauni rašytojai atsiimti literatūrinės premijos į Naisius, daugelis nustemba, pamatę, kaip kaimo žmonės ateina klausytis poezijos.
– Su Andriumi Mamontovu įkūrėte fondą „Švieskime vaikus“. Fondas organizuoja konkursą geriausiai lietuviškai vaikiškai knygai. Ar yra iš ko rinktis geriausią vaikišką knygą?
– Konkurse dalyvauja rekordinis skaičius naujų vaikiškų knygų – per 120. Visi nustebę. Niekas nesitikėjo, kad tiek daug į konkursą ateis naujų knygų būtent vaikams. Tiesiog parodėme dėmesį rašytojams, poetams, kad vaikiška knyga yra svarbi. Naisiuose Kovo 11-ąją planuojama įteikti premijas geriausių vaikiškų knygų autoriams. Tai jau bus antroji nacionalinė premija, įsteigta Naisiuose.
Nuo sausio mėnesio Lietuvoje startuos mažųjų knygų bičiulių festivalis. Lietuvoje nebėra knygų bičiulių, žmonių, kurie skaito knygas, draugijos. Pabandysiu atkurti knygų skaitytojų judėjimą nuo pačių mažiausių vaikų. Pabandysime dirbti, kad vaikai jau nuo darželio skaitytų knygas.
Iki pavasario turėtume išleisti penkias pirmąsias serijos „Vaikų bibliotekėlė“ knygas. „Vaikų bibliotekėlėje“ bus išleista apie 100 pačių geriausių vaikiškų knygų 10 tūkstančių egzempliorių tiražu ir padovanotos darželiams, mokyklos, vaikų ligoninėms. Reikia, kad vaikai skaitytų geriausią literatūrą. Nors šiandien vaikiškos literatūros knygynuose labai daug, bet ji dažnai tolima nuo to, kas turėtų būti vaikų skaitoma.
– Tai jau nebe pirmas jūsų projektas su vaikais.
– Bandome atgaivinti sovietmečiu išnykusias Vaikų velykėles nacionaliniu mastu. Užpraėjusiais metais Vaikų velykėlėse dalyvavo 30 tūkstančių moksleivių, praėjusiais metais – jau 45 tūkstančiai vaikų. Skaičiai augs, nes su vaikais užsiimama. Per praėjusias Vaikų velykėles vaikai spalvino margučius lietuviškais raštais. Mokytojai mokė vaikus raštų, aiškino, kodėl būtent tokie raštai būdingi mūsų šalies margučiuose, ką tie ženklai reiškia. Labai norėjome, kad vaikai tai žinotų, nes tai baltiškosios kultūros dalis.
Kiekvienas vaikas, kuris dalyvauja tuose renginiuose, gauna dovanų. Motyvuoti vaiką be dovanų neįmanoma, bet mes dovanojame tokias dovanas, kurios turi švietėjišką prasmę. Praėjusiais metais tai buvo Vytauto V. Landsbergio muzikos diskai, užpraėjusiais – „Tramtatulio“ konkurso pasirodymų diskas. Aš pats asmeniškai išrinkau iš trijų „Tramtatulio“ konkursų geriausius kūrinius, juos sudėjau į diską ir išleidome 100 tūkstančių egzempliorių tiražu. Mokytojai džiaugiasi, kad išleidome vertybę, nes tai tarmių rinkinys.
Praėjusiais metais 12 tūkstančių vaikų piešė gandrus, šiemet – 18 tūkstančių vaikų. Visi jie gavo dovanų „Naisių vasaros teatro“ aktorės, režisierės Vaidos Kavaliauskaitės parašytą knygą – pasaką apie gandrus. Šiuo metu spaustuvėje guli antroji V. Kavaliauskaitės knyga – pirmosios tęsinys.
– Suaugusiesiems taip pat leidžiate knygas.
– Išleidome 30 serijos „Lietuvos literatūros lobynas. XX amžius“ knygų. Rašytojų sąjunga pasakė, kad tai pirmas nacionalinis kultūros projektas, kuris yra pabaigtas. Projektas tęsiamas, norisi „užkabinti“ XIX ir XXI amžiaus literatūrą.
Teatro fenomenas
– Vienas garsiausių jūsų projektų – Naisių vasaros teatras. Lietuvoje daugiau nėra teatro, išlaikomo vieno žmogaus.
– Naisių vasaros teatras – jau trijų Dalios Tamulevičiūtės vardo festivalio laureatai – už debiutinį spektaklį, už geriausią aktorės debiutą ir antraplanį vyro vaidmenį.
Nėra Lietuvoje tokios trupės, kurios aktoriai visi iki vieno dainuotų ir grotų. Muzikinio spektaklio „Beprotiškai fantastiškos Vytauto Kernagio dainos“ premjeroje dalyvavusi V. Kernagio žmona ir verkė, ir džiaugėsi tuo, ką daro Naisių vasaros teatro žmonės scenoje.
Sumanymas suburti trupę gimė iš to, kad Lietuvoje teatras darosi vis didesnė prabanga. Daugybė Lietuvoje kaimų, kuriuose nė vienas jaunas žmogus iki 18 metų nėra buvęs teatre. Todėl, kai kyla klausimas, kodėl tėvai nesusikalba su savo vaikais, visada atsakau, kad tėvai ir jų vaikai išaugo visiškai kitose kultūrinėse plotmėse. Mūsų karta vaikščiojo į teatrą, o mūsų vaikai nėra jame buvę, nesupranta, kas tai yra. Mes neturėjome interneto, jie jį turi.
Taigi, teatras yra ta vieta, kur abi kartos gali suartėti. Todėl mano sprendimas buvo sukurti pirmą Lietuvoje profesionalų nemokamą teatrą. Per trejis metus Naisių vasaros teatro spektakliuose apsilankė apie 200 tūkstančių žmonių, bet nei vienas iš jų niekada nėra mokėjęs už bilietą. Jeigu bilietas kainuotų bent po 10 litų, nors tai labai mažai, teatras jau būtų gavęs 2 milijonus litų pajamų. Bet niekas niekada nemokėjo ir nemokės, nes toks buvo mano sprendimas. Matau auditorijas miesteliuose, miestuose ir kaimuose, kurie žiūri į spektaklį, lyg į stebuklą, nes pirmą kartą susiduria su profesionaliu teatru.
Naisių vasaros teatrui kažkada užsidarė durys į Šiaulių dramos teatro sceną. Dabar mes tuo džiaugiamės, nes mūsų žiūrovai teatre netilptų. 400 vietų salė mums per maža. Kvietimai iš kasos dingsta per dieną.
Nestabdomos idėjos
- Kaskart, kai atvažiuoji į Naisius, pamatai vis kažką naujo sukurta, padaryta, sutvarkyta.
- Kiekvieną dieną Naisiuose būna nuo 100 iki 200 turistų.
Atnaujintuose kultūros namuose, kurie tapo Naisių vasaros teatro ir bendruomenės namais, atsiras dar vienas muziejus – Naisių krašto istorijos muziejus, kuriame bus pristatyta Naisių krašto istorija nuo Platono Zubovo, kuris buvo pirmtakas investicijų į Naisius. Kuriamame muziejuje atsiras nuolatinė netoliese gyvenusio tautodailininko Kosto Gendvilo paveikslų ekspozicija.
Šiuo metu šalia Baltų dievų muziejaus kuriamas Baltų žolynų muziejus, maždaug futbolo stadiono ploto.
Ruošiamės dar vienam projektui – didžiulei vasaros arenai, kurioje galės tilpti iki 15 tūkstančių žmonių.
– Jeigu nebūtumėte politikas, visa tai darytumėte?
– Žinoma. Pirmasis mano projektas buvo maždaug prieš 20 metų – Jaunimo centro Kuršėnuose įkūrimas. Tada buvau Seime. Dabar nesu Seime, bet beveik 20 vasarų su rajono jaunimu praleidžiu stovyklose. Parodykit man nors vieną politiką, kuris kiekvieną vasarą laksto po miškus su vaikais, kurie nėra jokie rinkėjai. Jeigu tiek pinigų, kiek aš investuoju į kultūrą, investuočiau tiesiai į balsų pirkimą, šiandien partija turėtų daugiausiai balsų Lietuvoje. Bet manęs toks kelias nedomina.
Nuotraukos iš asmeninio R. Karbauskio archyvo
MECENATYSTĖ: Ramūnas Karbauskis (centre) su savo įkurto ir išlaikomo Naisių vasaros teatro aktoriais sukūrė analogų Lietuvoje neturinčio teatro pavyzdį.
KULTŪRA: Ramūnas Karbauskis savo lėšomis remia kultūrą.
KŪRYBA: Naiiuose kuriamas Baltų dievų skulptūrų muziejus.
ALKA: Pakeliui į Alkos kalną. Naisiai Ramūno Karbauskio dėka virto Baltų dievų skulptūrų muziejumi.
Ramūno KARBAUSKIO nuotr.
PRADŽIA: Česlovas Karbauskis, dirbdamas kolūkio pirmininku, Naisiuose įkūrė literatūros muziejų, nacionaline tapusią Zigmo Gėlės premiją už pirmąją knygą.
SKULPTŪRA: Mecenatas Ramūnas Karbauskis prie vienos iš Naisių Baltų dievų muziejui sukurtų skulptūrų 2012 metų vasarą.