Naujausios
Vytautas Valius: mintys ir kūryba
Vytenis RIMKUS
Su Vytautu Valiumi susipažinome ir suartėjome dalyvaudami liaudies meistrų ir jų organizacijų veikloje. Tai būta meto, kai ir profesionalūs dailininkai tartum iš naujo atrado kūrybinės laisvės zoną, joje slypinčius talentus. Lyg ir iš nebūties iškilo Lionginas Šepka, Stanislovas Riauba, Ipolitas Užkurnys, Lidija Meškaitytė, Monika Bičiūnienė ir daug kitų.
Juodoji keramika, pynimas iš vytelių, karpiniai įsitvirtino liaudies meno parodose, o Vilniaus verbos pirmiausia tapo dailininkų natiurmortų modeliais ir tuo keliu įgijo leistino viešajame kultūros gyvenime tautodailės žanro statusą. Profesionalaus ir liaudies meno įvairios bendravimo formos suvaidino svarbų vaidmenį lietuvių tautos likimo kryžkelėse.
V. Valius ypač domėjosi primityviąja tapyba, dalyvavo ruošiant liaudies tapybos ir grafikos parodas. Jis buvo nuolatinis respublikinės tautodailininkų tapybos darbų parodų Joniškyje Adomo Varno premijai laimėti vertinimo komisijos narys, turėjęs joje itin reikšmingą ir, neretai, lemiamą balsą.
Dar 2004 metų parodoje V. Valiui dalyvaujant premijos laureate tapo Elena Kniukštaitė, o jau 2005-ųjų metų 12-osios parodos rezultatų paskelbimo ir uždarymo metu didelis tautodailininkų būrys tylos minute pagerbė šviesų savo vertintojo ir gynėjo atminimą.
V. Valius mokėjo džiaugtis tautodailininkų kūrybiniais darbais, beveik kiekviename iš jų atrasdavo kažką svarbaus, reikšmingo. Labai atsargiai ir švelniai kalbėdavo apie trūkumus, kiekvieną stengdavosi paskatinti.
Su jam patikusiais meistrais leisdavosi į ilgus pokalbius, paliesdami ir platesnius gyvenimo klausimus. Net pačiuose, atrodo, paprasčiausiuose, pirmuosiuose kūrybos bandymuose jis rasdavo kuo susižavėti.
Taip atsitiko, kai susidūrė su linkuvietės devyniasdešimtmetės Petronėlės Onaitienės tapyba, priskyręs ją prie nuoširdžiausių Lietuvoje. Tokių atvejų būta daug, kiekviena paroda, seminaras ar šiaip tautodailininkų susibūrimas pasižymėdavo vis naujais atradimais, pažintimis, bendravimu.
V. Valius buvo labai susidomėjęs J. Šiliečio 1922 metais išleista piešinių su trumpais tekstais knyga-albumu „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915-1919 m.“. Tai mano tėvo Jaroslavo Rimkaus sukurtas ir išleistas leidinys su 180 piešinių.
V. Valiui pasiūlius nuo išlikusių cinkografinių klišių buvo pagaminti atspaudai ir surengta jų paroda tuometinėse dailininkų sąjungos patalpose. V. Valius, o ir kiti dailininkai, labai teigiamai įvertino tuos satyrinės grafikos kūrinius, po to jie buvo publikuojami kelėtoje „Šiaurės Atėnų“ numerių, o 1999 m. išleistas naujas fotografuotinis albumo leidimas. Tokiu būdu J. Rimkaus kūryba buvo įtraukta į Lietuvos meno istoriją kaip viena iš pirmųjų satyrinės grafikos apraiškų.
Su V. Valiumi daug metų apsikeisdavome naujametiniais sveikinimais, proginiais laiškeliais. Dažniausiai tai būdavo originalūs grafikos lakštai atlikti sudėtingomis technikomis – taip susikaupė graži puikių dailės kūrinių kolekcija.
Nuo trumpo sveikinamojo žodžio palaipsniui dailininkas perėjo prie savotiškų tekstų, kurie susiklosto į įtaigią gyvenimo prasmės išraišką. Dailininkas visad pasirašydavo savo ir žmonos Sigutės vardu. Kaip tik tuos įrašus aš ir drįstu pateikti, jie, mano nuomone, savaip nuspalvina ir pagilina Vytauto Valiaus asmenybę.
Vytauto Valiaus laiškas
Mielas Vyteni,
Man buvo pasiūlyta iš Kauno perkelti savo parodą (arba dalį jos – priklausys nuo ploto) pas Jus, į Šiaulius.
Man, žinoma, labai malonu pabendrauti su šiauliečiais (niekada nebuvo Šiauliuose mano parodos), nors jaučiu, kad dabar – ne parodų metas --- žmonės įelektrinti, nuvargę – ne menas galvoje – - Ir, vistik, sutikau – - gal kitos progos ir nebus –
Manau Jūs, Vyteni, ir kiti mano kolegos padėsite patvarkyti ekspoziciją –
Lengvai atskirsite, kad man rūpėjo (ir teberūpi) tapyba, estampas ir knygos menas – - Tos trys dailės sritys buvo (ir tebėra) mano dvasinės veiklos laukas – O kaip man čia sekasi – Jums iš šono – geriau matyti – - Pasikliaunu Jumis visais. Jokių pretenzijų neturiu. Kaip padarysite – taip ir bus gerai.
Atidarymo, rodos, nebus. Nereikia tų oficialumų! Susitikimai su visuomene, turbūt, nebepraktikuojami – - Atvažiuosiu pasižiūrėti pats, kaip žiūrovas, paspausiu savo kolegoms rankas, padėkosiu už pakvietimą ir triūsą – -
Šiaip ar taip, tikiuosi, pasimatysime –
Būkite sveiki, stiprūs ir kūrybingi, nežiūrint visų patyčių, trukdymų ir pažeminimų, kuriuos patiria mūsų vargšė Tauta.
Mums lemta gyventi dabar – - mūsų pareiga laikytis – -
- Su nuoširdžia pagarba Vytautas V.
Laiškas nedatuotas, rašytas 1991 metais, paroda Šiauliuose buvo surengta 1991 m. vasario mėnesį, apie ją vietinėje spaudoje rašiau keletą atsiliepimų. Kai kurias mintis čia pateikiu:
„Keletas paveikslų, pavadintų „Susikaupimo valanda“, geriausiai išreiškia Vytauto Valiaus kūrybos esmę. Šiaulių parodų rūmuose eksponuojama tapyba, grafika, knygos.
Kilimo žemaitis, mokęsis ir įsikūręs Vilniuje, gausios dailininkų šeimos atstovas – jis buvo ir tebėra Lietuvos žemės, jos istorijos, siekių ir dvasios reiškėjas. Ši didelė ekspozicija reikalauja iš lankytojo, žiūrovo rimties, apmąstymo, nemažų pastangų suvokti dailininko minties eigą. Ir kai šitą mintį pavyksta apčiuopti, pavyksta įsijungti į jos vyksmą, su nuostaba konstatuoji, kad ir tu tartum susilieji į bendrą mūsų tautos ir jos likimo apmąstymą.
Galima išvardinti V. Valiaus paveikslus, susiklostančius į ciklus, tokius kaip „Pieta“, „Kultūros ekologija“, „Karalius“, „Sutemos“, kurie vaizdas po vaizdo skverbiasi į mūsų sąmonę, pabudindami kažkur lyg ir prispaustą, prislėgtą nervą, aidu atsiliepiančią stygą. Pietos ir Rūpintojėlio motyvas dailininkui tėra tik dingstis prasiskverbti į liaudies kūrybos giluminius klodus, todėl tų motyvų interpretacijoje veltui ieškotume išviršinio atitikmens.
Pagal specialybę V.Valius – grafikas, knygų iliustratorius. Eksponuojamos 22 knygos labai įvairios: vadovėliai, mokslo leidiniai, pasakos ir, žinoma, poezija. Ir visur, visada jis dirba labai preciziškai. Kažkaip tas techninis tobulumas nuostabiai derinasi su menine išmone ir fantazija.
Grafikos lakštai ir ciklai susilieja su tapyba į vientisą prasminį ir stilistinį audinį, kuris panaikina, nutrina specializcijos skirtumus tarp grafikos ir tapybos, rodo, kad V.Valius yra tiesiog Dailininkas iš didžiosios raidės.
Šiauliečiai, ypač studentai ir moksleiviai! Nuoširdžiai kviečiame susikaupimo valandai prie Vytauto Valiaus kūrinių.“
Keli fragmentai iš Vytauto Valiaus sveikinimų tekstų, atsiųstų Vyteniui Rimkui
...taip sklando, leidžias kalėdinės snaigės... jos sūkuriuoja... kaip mintys mūsų neramios... ir pamažu, tyliai sudyla Nebūties soduose... kaip ir mūsų visi darbai... mūsų gyvenimai...
Ir vistik – tegu Jūsų visus prasmingus darbus lydi kalėdinė šviesa – - ištisus 1999-sius metus – -
Sigutė, Vytautas V.
Šiemet, tūkstantmečių sandūros triukšme, prasmingai skamba R. M. Rilkės mintis apie laiką: „...mums atrodo, kad praeina laikas – iš tiesų praeiname tik mes...“
O, žiūrėkite, kaip dažnai mes būname tokie susireikšminę – net gėda prisiminti – Tuo tarpu juk tesame tik menkos dulkelės – galaktikos pakrašty – -
...Ir vistiek... kad ir tame „pakrašty“... mūsų žmogiškas pavidalas tyliai kviečia judėti žmogiškumo kryptimi... nors aplinkui cinizmo ir absurdo šėlsmas...
Geros sveikatos ir sėkmės!
Sigutė, Vytautas Valius /PF – 2000/
Gerbiamas, mielas Vyteni, nuoširdžiai sveikiname Jus gražios sukakties proga ir linkime geros sveikatos ir daug prasmingų darbų įgyvendinimo... Dėkojame už Jūsų Tėvelio knygą. Jūs žinote, kad aš buvau (ir esu) šio fenomenalaus kūrinio vertintojų pusėje (gal net vienas pirmųjų – nors negražu girtis – )
- Kasmet žengdami vis gilyn į mums skirtos laiko atkarpos ūkanas – - atsigrįžtame į nueitą kelią – žvelgiame, kiek sutrikę, į buvusius ir tebesančius ( deja, ne taip jau gausius ) savo bendraminčius – - tyliai pasidžiaugiame jų darbais, kūryba – - ir mintimis, tegu ir fragmentiškai, siunčiame gero linkinčius signalus – - ( – Ar jaučiate, Vyteni? Turbūt taip)
Sigutė, Vytautas Valius /2000/
Nors pasaulį drebina smurto, žiaurumo smūgiai... mes visi, gal kiek naiviai, bet viltingai... ryžtamės linkėti vieni kitiems gerumo, ramybės, susikaupimo, kūrybiškumo...
... juk viso šito mums žadėjo astrologai... sakė, kad pradėjus „veikti“ Vandenio erai, planetoje įsivyraus santarvė, klestės taika ir žmogiškas orumas... o kol kas „klesti“ tik destrukcija, sugriovimai..."žmogaus teisės“ – be pareigų!! bei „žmogaus laisvės“ – be atsakomybės!!! Deja...
Stiprios sveikatos ir sėkmės Jums ir Jūsų bendradarbiams prasmingoje Jūsų veikloje!
Sigutė, Vytautas Valius /2001/
Štai, matome, kaip į III tūkstantmetį įžūliai žengia – deja, tas pats „žmogus“ – tik gal ciniškesnis – ir – žiauresnis – - minėsime sausio 13-sios dešimtmetį – sakau, gal atsipeikėsime – ir, prisiminę aną šiurpią naktį – imsimės, pagaliau, vieningos veiklos – vardan Tėvynės – Juk tuomet taip garsiai buvo šūkalojama – prisiekinėjama (Tiesa, dabar Tėvynės vardas dažnokai – tik išjuokiamas -).
Ir vistiek – kas benutiktų – - juk esame laisvi – galime laisvai pasirinkti savo veiklos kryptį – - pagal savo etinę-vertybinę sampratą – - ir imtis tų darbų – kuriems tariamės esą „pašaukti“ – -
2001-siais – geriausios Jums sveikatos, sėkmės kūryboje – -
Sigutė, Vytautas Valius
Sėkmingų 2003-jų metų! – yra nemažai reikšmingų skaičiaus „3“ triadų – - gal šiemet pasirinkime šią-populiarią: (pasi)tikėjimas, meilė, viltis – -
O štai 3 eilutės iš Donelaičio „Metų":
Ak, kaip veikiai žmogiškos nudyla dienelės!
Ką mums naujas mets – toliau sudavadys
Dar lig šiol nenumano ir žinoti negalim – -
Sigutė, Vytautas Valius
„- – O sąžinė žmonių! Klastų ir įžūlumo ar yra riba?!
Juk jeigu įžūlės taip kartos po kartų,
Jei gimstantys naujai vis pirmtakus pralenks veiksmų nedorumu –
Dievams sutverti teks pasaulį kitą,
Idant nutremt galėtų ten nedorėlius visus,
Gyvenančius mele – - ir vengiančius tiesos – „
(Euripidas „Hipolitas")
428 m. pr. Kr.
/ – gal ši žemelė mūsų ir yra
ta „nutremtų nedorėlių“ vieta.../
- O pasauliai tie – - abejingi žmogui – - skrieja savais kosmoso keliais – - paklusę tik Laikui ir – - nežinomoms jėgoms – - Aplinkui tiek skausmingos paslapties – - kančios – - ir grožio – - ( kurį įžvelgiame kartais – - ) tarp visų rūpesčių –
- Su trimis Karaliais!
- Su Kalėdų šventėmis!
- Laimingų 2004-jų metų!
- Stiprios sveikatos ir
- geriausios sėkmės Jūsų darbuose – -
Sigutė, Vytautas Valius -
BIČIULIS: Vytautas Valius – Lietuvos dailininkas, grafikas, tapytojas, tautodailininkų bičiulis, su kuriuo bendravo menotyrininkas, profesorius Vytenis Rimkus.
Nuotrauka iš asmeninio V. Rimkaus archyvo.
Vytautas Valius. „Renesansas“, iš ciklo „Vilnius“ (1971).
A. Lukšėno nuotr. Iš V. Rimkaus asmeninio archyvo.
Vienas iš Vytauto Valiaus kūrinių, atsiųstų Vyteniui Rimkui kaip sveikinimas.
Kartu su sveikinimu Vytautas Valius atsiųsdavo Vyteniui Rimkui ir kokį nors savo kūrinėlį.
Vytauto Valiaus užrašytas sveikinimas profesoriui Vyteniui Rimkui.